Pavyzdžiui, 68 metų amžiaus vilnietė A. R., būdama namuose nuslydo nuo lovos ir tiesiog ranka atsirėmė į grindis, ją nudiegė aštrus skausmas – įvyko lūžis. Lūžis gijos ilgai, apie 2 mėnesius. Gydytojo patarimu atlikus kaulų mineralų tankio tyrimą moteriai buvo diagnozuota osteoporozė. Dabar moteris geria vaistų nuo šios ligos ir gali būti ramesnė, kad lūžiai ateityje nepasikartos.
Kadangi jau išrasta veiksmingų vaistų šiai klastingai ligai gydyti, todėl visoms moterims po menopauzės reikėtų aptarti su savo šeimos gydytoju, kokie veiksniai skatina osteoporozės atsiradimą ir kada reikėtų atlikti tyrimą, siekiant nustatyti, ar liga dar neišsivystė, bei koks būtų tinkamiausias gydymo būdas.
Žmogaus skeletas keičiasi visą gyvenimą: tam tikra dalis kaulo nyksta, o jo vietoje atsikuria naujas kaulas. Po menopauzės, sumažėjus estrogenų kiekiui, suaktyvėja kaulų irimas, o naujai susiformavęs kaulinis audinys nekompensuoja prarastojo – todėl kaulai ima sparčiai retėti. Nustatyta, jog per pirmuosius 5 metus po menopauzės moterys praranda trečdalį kaulų masės. Nė viena moteris negali būti tikra, kad ji nesusirgs osteoporoze. Ar išsivystys ši liga ir kiek padidės kaulų lūžių tikimybė, priklauso nuo daugelio veiksnių. Kaulų lūžių rizika yra didesnė moterims po menopauzės, kurios yra lieknos ir smulkaus kūno sudėjimo, nebuvo gimdžiusios, suvartoja mažai kalcio ir vitamino D su maistu, piktnaudžiauja alkoholiu ir nikotinu, nepakankamai yra fiziškai aktyvios, ilgą laiką buvo imobilizuotos ar jų giminėje kas nors jau buvo patyręs osteoporozinį kaulų lūžį Kiekviena moteris po menopauzės turėtų aptarti su savo gydytoju, ar jai yra padidėjusi rizika susirgti osteoporoze.
Viena iš trijų moterų, sulaukusių 50 metų amžiaus, rizikuoja susirgti osteoporoze ir patirti kaulų lūžį ateityje. Kiekvienas įvykęs kaulų lūžis padidina naujo lūžio tikimybę. Dažniausi osteoporoziniai lūžiai – tai stuburo slankstelių, šlaunikaulio, dilbio (riešo) lūžiai. Dažniausi iš jų –slankstelių lūžiai, dėl kurių mažėja ūgis, deformuojasi stuburas ir ilgainiui yra spaudžiami vidaus organai. Moteris gali jausti nugaros skausmą, bet dažnai nesusimąsto, kad jo priežastis – osteoporozė. Stuburo lūžiai ne tik keičia moters išvaizdą, mažina savivertę ir atima džiaugsmą gyvenimu, bet slanksteliai po lūžių niekada nebeatsinaujina. Įvykus šlaunikaulio lūžiui, moteris gali likti ir neįgali visam gyvenimui. Tai tampa našta tiek pačiai moteriai, tiek jos artimiesiems.
„Kreiptis į gydytoją ir atlikti kaulų mineralų tankio tyrimą, siekiant nustatyti, ar neišsivystė osteoporozė, būtina kiekvienai moteriai virš 65 metų amžiaus. Jei yra bent vienas veiksnys, didinantis osteoporozės tikimybę, tyrimą būtina atlikti anksčiau“, – pataria Lietuvos osteoporozės fondo pirmininkas doc. Vidmantas Alekna. Kuo ankstesnės stadijos nustatoma liga ir pradedama gydyti, tuo geresnių gydymo rezultatų galima susilaukti. Problema ta, kad visuomenė sensta ir didelė dalis osteoporoze sergančių moterų, kol neįvyko lūžis, nesusimąsto apie šią klastingą ligą ir ne visada yra paskatinamos gydytojų atlikti kaulų mineralų tankio tyrimą. Gydytojai turėtų visą laiką prisiminti ligos aktualumą ir nusiųsti savo vyresnio amžiaus pacientes išsitirti, ar neserga osteoporoze.
Nereikia susitaikyti su kaulų retėjimo neišvengiamumu ir manyti, jog ūgio mažėjimas ir kiti laikysenos pakitimai, atsirandantys senstant, – neišvengiami senatvės palydovai. Moterys neturėtų būti abejingos savo sveikatai, kai šiuo metu Lietuvoje yra veiksmingų vaistų osteoporozei gydyti, kurie stiprina kaulus didindami kaulų mineralų tankį, sustabdo jų retėjimą ir smarkiai sumažina lūžių riziką. Auksiniu osteoporozės gydymo standartu laikomi bisfosfonatų grupės vaistai. Tyrimais įrodyta, jog, pavyzdžiui, vienas iš bisfosfonatų – ibandrono rūgštis (vaistinėse parduodamas Bonviva pavadinimu) – veiksmingai mažina kaulų lūžių riziką ir užkerta kelią ligos progresavimui. Ibandrono rūgšties preparato išskirtinumas tas, kad jį galima vartoti tik kartą per mėnesį (150 mg vaisto dozė kartą per mėnesį). Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad kartą per mėnesį vartojamo vaisto veiksmingumas yra net didesnis nei kasdien vartojamo vaisto. Šiuos vaistus galima rinktis ir injekcijomis. Tai dar vienas unikalus šių vaistų bruožas. Injekcijomis skiriama viena dozė (3 mg) kas tris mėnesius.
Taisyklingai vartodamos gydytojo paskirtus vaistus, pacientės gali jaustis nepriklausomos nuo savo ligos. „Osteoporozė – tai liga, kurią gydyti tenka ilgą laiką – mažiausiai 3 metus, o kartais ir daug ilgiau. Ją ne tik reikia kuo anksčiau diagnozuoti, bet ir svarbu, kad pacientės laikytųsi gydymo rekomendacijų bei visą gydymo laikotarpį taisyklingai vartotų skirtą vaistą, kitaip pablogės gydymo rezultatai“, – įspėja doc. V. Alekna.
Kalcio ir vitamino D vartojimas sergant osteoporoze yra labai svarbus. Vien kalcis ir vitaminas D osteoporozės neišgydys, tačiau jų patariama papildomai vartoti gydant ligą bisfosfonatais. O apskritai pomenopauzės laikotarpiu vyresnėms nei 50 metų moterims rekomenduojama kalcio paros norma – 500–1200 mg. Pagal naujausias rekomendacijas, vitamino D rekomenduojama vartoti 800 TV/parą.
Dabar žiema, ne vien sniegu papuošianti žemę, bet ir padidinanti pavojų paslysti ir nugriūti. Tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kaulai gali būti išretėję. Todėl moterims po menopauzės reikia ne vien būti atsargioms einant slidžia gatve, bet ir nedelsti atlikti diagnostinį osteoporozės tyrimą ir, jei liga diagnozuojama, vartoti vaistų laikantis gydytojo nurodymų. Juk klastingąją osteoporozę galima pažaboti, ir vyresnio amžiaus moterys gali išlikti aktyvios, jaustis saugios eidamos slidžiu grindiniu, lipdamos laiptais ar keldamos anūką.
- amžius
- moteriška lytis
- estrogenų stoka
- ankstyva menopauzė
- ilgalaikė amenorėja
- osteoporoziniai lūžiai giminėje
- anksčiau buvę kaulų lūžiai
- nebuvo gimdymų
- maža kūno masė
- smulkūs kaulai
- mažas kalcio kiekis maiste
- piktnaudžiavimas alkoholiu
- piktnaudžiavimas nikotinu
- nepakankamas fizinis aktyvumas
- per didelis fizinis aktyvumas (dėl kurio sutrinka menstruacijų ciklas)
- ilgalaikė imobilizacija
- tam tikrų medikamentų vartojimas (pvz., kortikosteroidų)
- ligos: hiperparatireoidizmas, hipogonadizmas, augliai
Veiksmingas pomenopauzinės osteoporozės gydymo būdas - tik viena tabletė per mėnesį!
Žmogaus skeletas keičiasi visą gyvenimą: tam tikra dalis kaulo nyksta, o jo vietoje atsikuria naujas kaulas. Po menopauzės, sumažėjus estrogenų kiekiui, suaktyvėja kaulų irimas, o naujai susiformavęs kaulinis audinys nekompensuoja prarastojo – todėl kaulai ima sparčiai retėti. Nustatyta, jog per pirmuosius 5 metus po menopauzės moterys praranda trečdalį kaulų masės. Nė viena moteris negali būti tikra, kad ji nesusirgs osteoporoze. Ar išsivystys ši liga ir kiek padidės kaulų lūžių tikimybė, priklauso nuo daugelio veiksnių. Kaulų lūžių rizika yra didesnė moterims po menopauzės, kurios yra lieknos ir smulkaus kūno sudėjimo, nebuvo gimdžiusios, suvartoja mažai kalcio ir vitamino D su maistu, piktnaudžiauja alkoholiu ir nikotinu, nepakankamai yra fiziškai aktyvios, ilgą laiką buvo imobilizuotos ar jų giminėje kas nors jau buvo patyręs osteoporozinį kaulų lūžį Kiekviena moteris po menopauzės turėtų aptarti su savo gydytoju, ar jai yra padidėjusi rizika susirgti osteoporoze.
Viena iš trijų moterų, sulaukusių 50 metų amžiaus, rizikuoja susirgti osteoporoze ir patirti kaulų lūžį ateityje. Kiekvienas įvykęs kaulų lūžis padidina naujo lūžio tikimybę. Dažniausi osteoporoziniai lūžiai – tai stuburo slankstelių, šlaunikaulio, dilbio (riešo) lūžiai. Dažniausi iš jų –slankstelių lūžiai, dėl kurių mažėja ūgis, deformuojasi stuburas ir ilgainiui yra spaudžiami vidaus organai. Moteris gali jausti nugaros skausmą, bet dažnai nesusimąsto, kad jo priežastis – osteoporozė. Stuburo lūžiai ne tik keičia moters išvaizdą, mažina savivertę ir atima džiaugsmą gyvenimu, bet slanksteliai po lūžių niekada nebeatsinaujina. Įvykus šlaunikaulio lūžiui, moteris gali likti ir neįgali visam gyvenimui. Tai tampa našta tiek pačiai moteriai, tiek jos artimiesiems.
„Kreiptis į gydytoją ir atlikti kaulų mineralų tankio tyrimą, siekiant nustatyti, ar neišsivystė osteoporozė, būtina kiekvienai moteriai virš 65 metų amžiaus. Jei yra bent vienas veiksnys, didinantis osteoporozės tikimybę, tyrimą būtina atlikti anksčiau“, – pataria Lietuvos osteoporozės fondo pirmininkas doc. Vidmantas Alekna. Kuo ankstesnės stadijos nustatoma liga ir pradedama gydyti, tuo geresnių gydymo rezultatų galima susilaukti. Problema ta, kad visuomenė sensta ir didelė dalis osteoporoze sergančių moterų, kol neįvyko lūžis, nesusimąsto apie šią klastingą ligą ir ne visada yra paskatinamos gydytojų atlikti kaulų mineralų tankio tyrimą. Gydytojai turėtų visą laiką prisiminti ligos aktualumą ir nusiųsti savo vyresnio amžiaus pacientes išsitirti, ar neserga osteoporoze.
Nereikia susitaikyti su kaulų retėjimo neišvengiamumu ir manyti, jog ūgio mažėjimas ir kiti laikysenos pakitimai, atsirandantys senstant, – neišvengiami senatvės palydovai. Moterys neturėtų būti abejingos savo sveikatai, kai šiuo metu Lietuvoje yra veiksmingų vaistų osteoporozei gydyti, kurie stiprina kaulus didindami kaulų mineralų tankį, sustabdo jų retėjimą ir smarkiai sumažina lūžių riziką. Auksiniu osteoporozės gydymo standartu laikomi bisfosfonatų grupės vaistai. Tyrimais įrodyta, jog, pavyzdžiui, vienas iš bisfosfonatų – ibandrono rūgštis (vaistinėse parduodamas Bonviva pavadinimu) – veiksmingai mažina kaulų lūžių riziką ir užkerta kelią ligos progresavimui. Ibandrono rūgšties preparato išskirtinumas tas, kad jį galima vartoti tik kartą per mėnesį (150 mg vaisto dozė kartą per mėnesį). Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad kartą per mėnesį vartojamo vaisto veiksmingumas yra net didesnis nei kasdien vartojamo vaisto. Šiuos vaistus galima rinktis ir injekcijomis. Tai dar vienas unikalus šių vaistų bruožas. Injekcijomis skiriama viena dozė (3 mg) kas tris mėnesius.
Taisyklingai vartodamos gydytojo paskirtus vaistus, pacientės gali jaustis nepriklausomos nuo savo ligos. „Osteoporozė – tai liga, kurią gydyti tenka ilgą laiką – mažiausiai 3 metus, o kartais ir daug ilgiau. Ją ne tik reikia kuo anksčiau diagnozuoti, bet ir svarbu, kad pacientės laikytųsi gydymo rekomendacijų bei visą gydymo laikotarpį taisyklingai vartotų skirtą vaistą, kitaip pablogės gydymo rezultatai“, – įspėja doc. V. Alekna.
Kalcio ir vitamino D vartojimas sergant osteoporoze yra labai svarbus. Vien kalcis ir vitaminas D osteoporozės neišgydys, tačiau jų patariama papildomai vartoti gydant ligą bisfosfonatais. O apskritai pomenopauzės laikotarpiu vyresnėms nei 50 metų moterims rekomenduojama kalcio paros norma – 500–1200 mg. Pagal naujausias rekomendacijas, vitamino D rekomenduojama vartoti 800 TV/parą.
Dabar žiema, ne vien sniegu papuošianti žemę, bet ir padidinanti pavojų paslysti ir nugriūti. Tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kaulai gali būti išretėję. Todėl moterims po menopauzės reikia ne vien būti atsargioms einant slidžia gatve, bet ir nedelsti atlikti diagnostinį osteoporozės tyrimą ir, jei liga diagnozuojama, vartoti vaistų laikantis gydytojo nurodymų. Juk klastingąją osteoporozę galima pažaboti, ir vyresnio amžiaus moterys gali išlikti aktyvios, jaustis saugios eidamos slidžiu grindiniu, lipdamos laiptais ar keldamos anūką.
- amžius
- moteriška lytis
- estrogenų stoka
- ankstyva menopauzė
- ilgalaikė amenorėja
- osteoporoziniai lūžiai giminėje
- anksčiau buvę kaulų lūžiai
- nebuvo gimdymų
- maža kūno masė
- smulkūs kaulai
- mažas kalcio kiekis maiste
- piktnaudžiavimas alkoholiu
- piktnaudžiavimas nikotinu
- nepakankamas fizinis aktyvumas
- per didelis fizinis aktyvumas (dėl kurio sutrinka menstruacijų ciklas)
- ilgalaikė imobilizacija
- tam tikrų medikamentų vartojimas (pvz., kortikosteroidų)
- ligos: hiperparatireoidizmas, hipogonadizmas, augliai
Veiksmingas pomenopauzinės osteoporozės gydymo būdas - tik viena tabletė per mėnesį!
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę