Žmogaus skeletas keičiasi visą gyvenimą: tam tikra dalis kaulo nyksta, o jo vietoje atsikuria naujas. Labiausiai kaulų masė ima mažėti moterims po menopauzės: viena iš trijų moterų, sulaukusių 50 metų amžiaus, rizikuoja susirgti osteoporoze ir patirti osteoporozinį kaulo lūžį ateityje. Vyrams rizika susirgti šia liga yra daug mažesnė.
Kodėl moterys? Joms po menopauzės, sumažėjus estrogenų kiekiui, kaulų masė pradeda greičiau nykti, o naujai susiformavęs kaulinis audinys nekompensuoja prarastojo, todėl kaulai ima sparčiai retėti. Nustatyta, jog per pirmuosius 5 metus po menopauzės moterys praranda apie trečdalį kaulų masės. Ar išsivystys osteoporozė ir kiek padidės kaulų lūžių tikimybė, priklauso nuo daugelio veiksnių. Kaulų lūžių rizika yra didesnė moterims po menopauzės, kurios yra lieknos ir smulkaus kūno sudėjimo, nebuvo gimdžiusios, vartoja mažai kalcio ir vitamino D su maistu, piktnaudžiauja alkoholiu ir nikotinu, nepakankamai yra fiziškai aktyvios, ilgą laiką buvo imobilizuotos, jų giminėje kas nors jau buvo patyręs osteoporozinį kaulų lūžį ir t. t. Kreiptis į gydytoją ir atlikti kaulų mineralų tankio tyrimą, siekiant nustatyti, ar neišsivystė osteoporozė, būtina kiekvienai moteriai po menopauzės, sulaukusiai 65 metų amžiaus. Jei yra bent vienas aukščiau išvardintas veiksnys, didinantis osteoporozės tikimybę, tyrimą būtina atlikti anksčiau.
Blogiausia, kad osteoporozė vystosi be ryškių simptomų: moteris stipraus skausmo ar kitų požymių, kai galėtų įtarti, jog kaulų išretėjimas pasiekė kritinę ribą. Kartais moteris gali jausti nugaros skausmą ar bendrą kūno maudimą, bet dažnai nesusimąsto, kad jo priežastis – osteoporozė. Dėl to neskuba kreiptis į gydytojus ir atlikti tyrimų, kuriais nustatomas kaulų išretėjimo lygis, o apie šios klastingos ligos gydymą susimąsto tik lūžus kaulams po nesunkios traumos, pavyzdžiui, nugriuvusi lipdama iš lovos, paslydusi vonioje ar gatvėje. Lūžiai neretai būna spontaniški.
Retėjant kaulams keičiasi ir moters išvaizda: deformuojasi stuburas, susidaro kupra, mažėja ūgis, spaudžiami vidaus organai. Liga gali pakeisti moters figūrą taip, jog nebetiks anksčiau dėvėti drabužiai. Osteoporozė keičia moters išvaizdą, mažina savivertę ir atima gyvenimo džiaugsmą. Jei lūžta stuburo slanksteliai, jie niekada neatsinaujina, be to, tikimybė patirti tokį pat lūžį nepraėjus nei metams gresia net penktadaliui ligonių. Įvykus šlaunikaulio lūžiui, moteris gali likti neįgali visam gyvenimui. Tai tampa našta tiek pačiai moteriai, tiek jos artimiesiems. Nemažai osteoporozinių lūžių dėl komplikacijų ilgainiui baigiasi ir mirtimi.
Nereikia manyti, kad ūgio mažėjimas ir kiti laikysenos pakitimai, atsirandantys senstant, – tai neišvengiamas senatvės palydovas, su kuriuo reikia susitaikyti. Ir vyresnio amžiaus moterų laikysena gali išlikti tiesi ir elegantiška, moterys gali jaustis saugesnės, nebijodamos netikėtų kaulų lūžių. Svarbu laiku atlikti kaulų mineralų tankio tyrimą ir kuo anksčiau diagnozuoti osteoporozę, o, ją diagnozavus, pradėti laiku gydyti. Ši liga gali būti sėkmingai gydoma vaistais. Auksiniu osteoporozės gydymo standartu laikomi bisfosfonatų grupės vaistai. Jie stiprina kaulus lėtindami jų retėjimą, didina kaulų mineralų tankį ir mažina lūžių riziką. Naujas Lietuvoje bisfosfonatų grupės vaistas yra ibandrono rūgštis. Šis daugumai pacienčių veiksmingas vaistas osteoporozei gydyti ne tik mažina kaulų lūžių riziką, didina prarastą kaulų masę, sukelia mažai šalutinių poveikių, bet yra unikalus patogiu vartojimu – geriamas tik vieną kartą per mėnesį.
Kaip ir daugelio lėtinių ligų, osteoporozės gydymas vaistais turi būti nuolatinis, nes antraip liga greitai atsinaujina ir pasiekia pradinį progresavimo lygį. Todėl moteris su gydytoju turėtų iš anksto aptarti, koks vaistų vartojimo būdas jai labiausiai tinka, o paskirtų vaistų vartoti reikiamą laiką ir laikytis gydytojo nurodymų.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojos Linos VENCEVIČIENĖS teigimu, osteoporoze sergantis žmogus privalo judėti. Tačiau vienas pagrindinių patarimų prieš renkantis aktyvią vasaros pramogą – įsitikinti, kad osteoporoze sergantis žmogus yra apsaugotas nuo galimų griuvimų. „Šiuo metu yra atliekamas tyrimas, ar sumažėja lūžių rizika, jei osteoporoze sergantis žmogus aktyviai sportuoja. Pirminiai duomenys rodo, kad besimankštinantiems žmonėms kaulai lūžta rečiau. Ypač tuo atveju, kai žmogus dar nėra patyręs lūžių dėl osteoporozės, – jis privalo kuo daugiau sportuoti“, – teigia L. Vencevičienė. Nuo raumenų jėgos ir sąnarių lankstumo labai priklauso tolesnė osteoporoze sergančio žmogaus gyvenimo kokybė. Kuo stipresni raumenys, tuo mažesnė traumų tikimybė, sportiškas žmogus geriau išlaiko pusiausvyrą, yra stabilesnis. „Pasivažinėkite dviračiu (žinoma, lėtai ir atsargiai, kad negriūtumėte) – ši vasaros pramoga jums puikiai tiks, – pataria L. Vencevičienė. – Važiuojant dviračiu pagrindinis svoris tenka ne pačiam žmogui, bet dviračio sėdynei, o tai puiki mankšta sąnariams ir raumenims“.
Žinoma, sportuoti reikia pradėti ne tuomet, kai jau susergama osteoporoze. Aktyvaus gyvenimo būdo turime mokytis jau nuo mažens, tai padeda geriau išsivystyti kaulų sistemai. Pradėjus sportuoti dar tuomet, kai kaulai auga, padės išvengti osteoporozės išsivystymo senatvėje. Tačiau ir vyresniame amžiuje saikingas sportas ar mankšta yra naudingi. Pasak gydytojos, raumenys tvirtinasi prie slankstelių, todėl sportuojant yra pagerinama kraujotaka antkaulyje ir stuburo slankstelyje, dėl to pagerėja kaulų aprūpinimas reikalingomis medžiagomis ir kaulai tampa stipresni. Tačiau jei osteoporoze serganti moteris jau yra turėjusi traumų, pasibaigusių kaulų lūžiais, pasak L. Vencevičienės, patartina vengti bet kokių sporto šakų, susijusių su galimomis traumomis ar smūgiais, taip pat nenešioti sunkių daiktų. Todėl vietoj to, kad tampytumėte sunkius maisto pilnus maišus, į prekybos centrą pasiųskite vaiką ar anūką, o pačios tuo metu pasimėgaukite vandens procedūromis ar mankšta. Be abejo, kaip ir visur, čia nereikėtų persistengti ir pervargti.“ – pataria gydytoja. Taip pat reiktų vengti lenkimosi per krūtininę ir juosmens dalį. „Yra moterų, kurios labai mėgsta dirbti darže. Tokiu atveju ravėti gėles geriau atsiklaupus ar atsisėdus ant žemos kėdutės“, –– pataria gydytoja. Nenaudokite medikamentų, kurie gali sukelti galvos svaigimą bei kraujospūdžio sumažėjimą, nes dėl to galima prarasti pusiausvyrą. Jei vieną kartą kaulai jau lūžo – kad trauma pasikartos tikimybė gerokai padidėja. Būkite atsargūs ir nepersikaitinkite saulėje“.
Siekiant mažinti susirgimo osteoporoze ar jos progresavimo riziką, reikia vartoti maistą, kuriame gausu kalcio ir vitamino D. Kalcis stiprina kaulus, o vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį. Kalcio yra piene, jogurte, varškėje, sūryje, riešutuose, brokoliuose, špinatuose, sardinėse, lašišoje, o vitamino D yra žuvų taukuose, alyvų, saulėgrąžų aliejuje, ikruose, svieste, sūriuose, mėsoje, kiaušinio trynyje, riebioje Atlanto silkėje, menkės kepenėlėse, lašišoje, piene, grietinėje, be to, vitaminas D žmogaus organizme susidaro ir veikiant saulės spinduliams.
Taigi veiksmingas gydymas moderniu vaistu, tinkama mankšta ir mityba – puikus derinys, kuris moterims, sergančioms pomenopauzine osteoporoze, padės pažaboti klastingą ligą, sumažinti kaulų lūžių riziką ir leis gyventi aktyviai bei savarankiškai.
Blogiausia, kad osteoporozė vystosi be ryškių simptomų: moteris stipraus skausmo ar kitų požymių, kai galėtų įtarti, jog kaulų išretėjimas pasiekė kritinę ribą. Kartais moteris gali jausti nugaros skausmą ar bendrą kūno maudimą, bet dažnai nesusimąsto, kad jo priežastis – osteoporozė. Dėl to neskuba kreiptis į gydytojus ir atlikti tyrimų, kuriais nustatomas kaulų išretėjimo lygis, o apie šios klastingos ligos gydymą susimąsto tik lūžus kaulams po nesunkios traumos, pavyzdžiui, nugriuvusi lipdama iš lovos, paslydusi vonioje ar gatvėje. Lūžiai neretai būna spontaniški.
Retėjant kaulams keičiasi ir moters išvaizda: deformuojasi stuburas, susidaro kupra, mažėja ūgis, spaudžiami vidaus organai. Liga gali pakeisti moters figūrą taip, jog nebetiks anksčiau dėvėti drabužiai. Osteoporozė keičia moters išvaizdą, mažina savivertę ir atima gyvenimo džiaugsmą. Jei lūžta stuburo slanksteliai, jie niekada neatsinaujina, be to, tikimybė patirti tokį pat lūžį nepraėjus nei metams gresia net penktadaliui ligonių. Įvykus šlaunikaulio lūžiui, moteris gali likti neįgali visam gyvenimui. Tai tampa našta tiek pačiai moteriai, tiek jos artimiesiems. Nemažai osteoporozinių lūžių dėl komplikacijų ilgainiui baigiasi ir mirtimi.
Nereikia manyti, kad ūgio mažėjimas ir kiti laikysenos pakitimai, atsirandantys senstant, – tai neišvengiamas senatvės palydovas, su kuriuo reikia susitaikyti. Ir vyresnio amžiaus moterų laikysena gali išlikti tiesi ir elegantiška, moterys gali jaustis saugesnės, nebijodamos netikėtų kaulų lūžių. Svarbu laiku atlikti kaulų mineralų tankio tyrimą ir kuo anksčiau diagnozuoti osteoporozę, o, ją diagnozavus, pradėti laiku gydyti. Ši liga gali būti sėkmingai gydoma vaistais. Auksiniu osteoporozės gydymo standartu laikomi bisfosfonatų grupės vaistai. Jie stiprina kaulus lėtindami jų retėjimą, didina kaulų mineralų tankį ir mažina lūžių riziką. Naujas Lietuvoje bisfosfonatų grupės vaistas yra ibandrono rūgštis. Šis daugumai pacienčių veiksmingas vaistas osteoporozei gydyti ne tik mažina kaulų lūžių riziką, didina prarastą kaulų masę, sukelia mažai šalutinių poveikių, bet yra unikalus patogiu vartojimu – geriamas tik vieną kartą per mėnesį.
Kaip ir daugelio lėtinių ligų, osteoporozės gydymas vaistais turi būti nuolatinis, nes antraip liga greitai atsinaujina ir pasiekia pradinį progresavimo lygį. Todėl moteris su gydytoju turėtų iš anksto aptarti, koks vaistų vartojimo būdas jai labiausiai tinka, o paskirtų vaistų vartoti reikiamą laiką ir laikytis gydytojo nurodymų.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojos Linos VENCEVIČIENĖS teigimu, osteoporoze sergantis žmogus privalo judėti. Tačiau vienas pagrindinių patarimų prieš renkantis aktyvią vasaros pramogą – įsitikinti, kad osteoporoze sergantis žmogus yra apsaugotas nuo galimų griuvimų. „Šiuo metu yra atliekamas tyrimas, ar sumažėja lūžių rizika, jei osteoporoze sergantis žmogus aktyviai sportuoja. Pirminiai duomenys rodo, kad besimankštinantiems žmonėms kaulai lūžta rečiau. Ypač tuo atveju, kai žmogus dar nėra patyręs lūžių dėl osteoporozės, – jis privalo kuo daugiau sportuoti“, – teigia L. Vencevičienė. Nuo raumenų jėgos ir sąnarių lankstumo labai priklauso tolesnė osteoporoze sergančio žmogaus gyvenimo kokybė. Kuo stipresni raumenys, tuo mažesnė traumų tikimybė, sportiškas žmogus geriau išlaiko pusiausvyrą, yra stabilesnis. „Pasivažinėkite dviračiu (žinoma, lėtai ir atsargiai, kad negriūtumėte) – ši vasaros pramoga jums puikiai tiks, – pataria L. Vencevičienė. – Važiuojant dviračiu pagrindinis svoris tenka ne pačiam žmogui, bet dviračio sėdynei, o tai puiki mankšta sąnariams ir raumenims“.
Žinoma, sportuoti reikia pradėti ne tuomet, kai jau susergama osteoporoze. Aktyvaus gyvenimo būdo turime mokytis jau nuo mažens, tai padeda geriau išsivystyti kaulų sistemai. Pradėjus sportuoti dar tuomet, kai kaulai auga, padės išvengti osteoporozės išsivystymo senatvėje. Tačiau ir vyresniame amžiuje saikingas sportas ar mankšta yra naudingi. Pasak gydytojos, raumenys tvirtinasi prie slankstelių, todėl sportuojant yra pagerinama kraujotaka antkaulyje ir stuburo slankstelyje, dėl to pagerėja kaulų aprūpinimas reikalingomis medžiagomis ir kaulai tampa stipresni. Tačiau jei osteoporoze serganti moteris jau yra turėjusi traumų, pasibaigusių kaulų lūžiais, pasak L. Vencevičienės, patartina vengti bet kokių sporto šakų, susijusių su galimomis traumomis ar smūgiais, taip pat nenešioti sunkių daiktų. Todėl vietoj to, kad tampytumėte sunkius maisto pilnus maišus, į prekybos centrą pasiųskite vaiką ar anūką, o pačios tuo metu pasimėgaukite vandens procedūromis ar mankšta. Be abejo, kaip ir visur, čia nereikėtų persistengti ir pervargti.“ – pataria gydytoja. Taip pat reiktų vengti lenkimosi per krūtininę ir juosmens dalį. „Yra moterų, kurios labai mėgsta dirbti darže. Tokiu atveju ravėti gėles geriau atsiklaupus ar atsisėdus ant žemos kėdutės“, –– pataria gydytoja. Nenaudokite medikamentų, kurie gali sukelti galvos svaigimą bei kraujospūdžio sumažėjimą, nes dėl to galima prarasti pusiausvyrą. Jei vieną kartą kaulai jau lūžo – kad trauma pasikartos tikimybė gerokai padidėja. Būkite atsargūs ir nepersikaitinkite saulėje“.
Siekiant mažinti susirgimo osteoporoze ar jos progresavimo riziką, reikia vartoti maistą, kuriame gausu kalcio ir vitamino D. Kalcis stiprina kaulus, o vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį. Kalcio yra piene, jogurte, varškėje, sūryje, riešutuose, brokoliuose, špinatuose, sardinėse, lašišoje, o vitamino D yra žuvų taukuose, alyvų, saulėgrąžų aliejuje, ikruose, svieste, sūriuose, mėsoje, kiaušinio trynyje, riebioje Atlanto silkėje, menkės kepenėlėse, lašišoje, piene, grietinėje, be to, vitaminas D žmogaus organizme susidaro ir veikiant saulės spinduliams.
Taigi veiksmingas gydymas moderniu vaistu, tinkama mankšta ir mityba – puikus derinys, kuris moterims, sergančioms pomenopauzine osteoporoze, padės pažaboti klastingą ligą, sumažinti kaulų lūžių riziką ir leis gyventi aktyviai bei savarankiškai.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę