Sergant osteoporoze mažėja mineralų (kalcio) kiekis kauluose, dėl to keičiasi ir struktūra - kaulai darosi akyti. Todėl padidėja kaulų trapumas bei lūžių rizika. Kodėl taip atsitinka? Kaulai – gyvas organas, juose visą gyvenimą vyksta pokyčiai: senasis kaulų audinys suardomas ir pakeičiamas nauju. Vaikystėje ir paauglystėje, organizmui augant, kaulinio audinio gaminasi daugiau nei jo suardoma. 30–50 m. amžiaus žmonėms naujo kaulo audinio gamybos ir suardymo procesai vystosi maždaug tolygiai. Tačiau pomenopauzinio amžiaus moterims bei vyresniems kaip 50 m. vyrams kaulo ardymo greitis jau ima viršyti naujo kaulų audinio gaminimosi greitį, todėl kaulų audinys retėja, tampa trapesnis, lengviau lūžta.
Sergant osteoporoze gali lūžti bet koks kaulas, tačiau dažniausiai įvyksta riešo, šlaunikaulio kaklelio ar stuburo slankstelių lūžiai. Ypač sunki komplikacija – šlaunikaulio kaklelio lūžis: apie pusė žmonių, kurie iki lūžio buvo savarankiški, patyrę lūžį, be kitų pagalbos jau nebeišsiverčia ir dažnai lieka prikaustyti prie lovos.
Šia liga gali sirgti ir vyrai, ir moterys, tačiau moterys net 6 kartus dažniau nei vyrai.
Didesnė tikimybė susirgti tiems, kurie su maistu gauna nepakankamai kalcio, vartojantiems tam tikrų medikamentų (pvz., gliukokortikoidų, vaistų nuo traukulių, citostatikų, heparinų ir kt.). Įtakos turi paveldimumas, nejudrus gyvenimo būdas, maža kūno masė, alkoholis, rūkymas. Visa tai padidina tikimybę susirgti osteoporoze.
Vyresniame amžiuje prie išvardintų rizikos veiksnių prisideda natūralus organizmo senėjimas, o moterims – hormonų stoka pomenopauzės periodu.
Kartais osteoporozę gali sukelti kitos lėtinės ligos, pvz., endokrininės, virškinamojo trakto ar medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.
Osteoporozė vystosi be kokių nors juntamų požymių. Žmogus gerai jaučiasi, kol įvyksta osteoporozinis lūžis. Jis įvyksta savaime arba dėl visiškai mažos traumos, pvz., verčiantis lovoje.
Vyresnio amžiaus žmonėms osteoporoziniai lūžiai neretai tampa lemtingi – prikausto prie patalo.
Kartais osteoporozė pasireiškia laikysenos sutrikimais (formuojasi kupra), dėl slankstelių deformacijos atsiradusiais nugaros skausmais.
Kol neįvyko lūžis, osteoporozę nustatyti galima atlikus kaulų mineralinio tankio tyrimą – osteodensitometriją. Tai tyrimas, analogiškas hipertenzijos nustatymui pamatavus kraujospūdį: pacientas dar nieko nejaučia, bet pakitęs kraujospūdis jau praneša apie grėsmingą ligą.
Galima išmatuoti tiek periferinių kaulų (dilbio, kulnakaulio), tiek stuburo ar šlaunikaulio mineralų tankį.
Kartais atliekamas ultragarsinis kulno tyrimas, tačiau jis tik parodo osteoporozės riziką. Jei reikia gydyti, pagal ultragarsinio tyrimo rezultatus gydytojai negali išrašyti kompensuojamųjų vaistų recepto.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Bendrosios praktikos centro vyr. ordinatorės Linos VENCEVIČIENĖS, kaulų mineralinis tankis – tai kiekybinis žymuo, nusakantis kaulų masę, tačiau kaulo tvirtumą lemia ne tik tankis, bet ir paties kaulo architektonika bei sudėtinių medžiagų kokybė. Nors kaulo tankis ir neparodo kaulo kokybės, bet DEXA metodu atliktas toks tyrimas yra būtinas norint paskirti adekvatų ir kompensuojamą osteoporozės gydymo būdą.
Spalio mėnesį Vilniuje vykusioje IV Lietuvos osteoporozės konferencijoje vienas žymiausių pasaulyje osteoporozės specialistų Pasaulio sveikatos organizacijos metabolinių kaulų ligų bendradarbiavimo centro direktorius profesorius John A.KANIS (Jungtinė Karalystė) pripažino, kad osteoporozės gydymo taktika kiekvienoje šalyje yra skirtinga. Europoje šiuo metu didelis dėmesys skiriamas tokiems rizikos veiksniams, kaip amžius, lytis, anksčiau buvę lūžiai, žemas T lygmuo ir kt.
Europoje pripažinta, kad osteoporozė pradedama gydyti, kai T lygmuo yra -2,5 ir mažiau. Tuo tarpu Šiaurės Amerikoje ligos gydymą siūloma pradėti, jei vyresniam kaip 65 m. amžiaus asmeniui T lygmuo yra mažiau nei -1,0 ir yra kitų rizikos veiksnių.
Taigi Šiaurės Amerikoje osteoporozė pradedama gydyti daug anksčiau, todėl vėliau susiduriama su mažesnėmis problemomis, susijusiomis su gyvenimo kokybe.
Lietuvoje, kaip ir Europoje, osteoporozę vaistais rekomenduojama pradėti gydyti, kai, nesant rizikos veiksnių, T lygmuo mažesnis už -2, o, esant nors vienam rizikos veiksniui, T lygmuo mažesnis už -1,5. Įvykus osteoporoziniam lūžiui, vaistais būtina pradėti gydyti nedelsiant.
Svarbu žinoti, kad vaistų efektyvumas vertinamas pagal jų sugebėjimą apsaugoti pacientus nuo lūžių, o ne pagal kaulų tankio pokyčius. Visame pasaulyje osteoporozės gydymo standartas ir pirmiausia pasirenkamas būdas yra bisfosfonatai. Jų ilgalaikis efektyvumas ir saugumas vartoti patvirtintas ne tik daugybe tyrimų, bet ir daugiau nei 10-ies metų praktine patirtimi. Šiuo metu dažniausiai skiriami yra vieną kartą per savaitę vartojami bisfosfonatai (alendronatas ar risedronatas). Anot Lietuvos osteoporozės fondo pirmininko doc. Vidmanto ALEKNOS, šie vaistai palengvina osteoporozės eigą ir padeda išvengti ne tik stuburo slankstelių, bet ir nestuburinių bei šlaunikaulio kaklelio lūžių. Risedronatas dar pasižymi ir tuo, kad juo gydant ypač greitai pasireiškia lūžių rizikos sumažėjimas – jau per pirmus 6 mėnesius.
Jau yra ir vieną kartą per mėnesį vartojamas naujas bisfosfonatas, sumažinantis stuburo slankstelių lūžių pavojų, tačiau jo veiksmingumas šlaunikaulio kaklelio lūžių atvejais nenustatytas. Apklausus sergančiuosius osteoporoze, nustatyta, kad jiems svarbesnė yra visapusiška apsauga nuo lūžių, o ne retesnis vaisto vartojimas.
Jei pacientas negali vartoti bisfosfonatų, jam gali būti skiriamas gydymas ir kitų grupių vaistais (stroncio ranelatu, raloksifenu, kalcitoninu). Skiriantis gydymą gydytojas turėtų įvertinti ir galimo vaistų šalutinio poveikio tikimybę. Pavyzdžiui, bisfosfonatai gali sukelti viršutinės virškinamojo trakto dalies dirginimą, o stroncio ranelatas – padidinti metinę venotromboembolijos bei plaučių embolijos riziką. Todėl skiriant vaisto osteoporozei gydyti įvertinamas ne tik jo sugebėjimas padidinti KMT, poveikio lūžiams greitis ir efektyvumas, bet ir saugumas vartoti.
Jeigu osteoporozė nustatyta lūžiui dar neįvykus, o žmogus pakankamai gerai jaučiasi, jam gali pasirodyti, kad vaistų galima ir negerti. Tokiu atveju būtų padaryta baisi klaida. Tik laiku pradėtas nuolatinis vaistų vartojimas yra vienintelis būdas išvengti lūžių ir sulaukti sveikos ir aktyvios senatvės.
Kaip minėtoje konferencijoje teigė prof. John A.Kanis, nors osteoporozės profilaktikai būtina didinti fizinį aktyvumą, reguliariai ir atitinkamomis dozėmis vartoti kalcio preparatų, atsisakyti alkoholio, optimizuoti kūno masės indeksą, svarbiausias dalykas siekiant sumažinti lūžių dažnį – tai adekvačiai ir laiku gydyti osteoporozę.
Šia liga gali sirgti ir vyrai, ir moterys, tačiau moterys net 6 kartus dažniau nei vyrai.
Didesnė tikimybė susirgti tiems, kurie su maistu gauna nepakankamai kalcio, vartojantiems tam tikrų medikamentų (pvz., gliukokortikoidų, vaistų nuo traukulių, citostatikų, heparinų ir kt.). Įtakos turi paveldimumas, nejudrus gyvenimo būdas, maža kūno masė, alkoholis, rūkymas. Visa tai padidina tikimybę susirgti osteoporoze.
Vyresniame amžiuje prie išvardintų rizikos veiksnių prisideda natūralus organizmo senėjimas, o moterims – hormonų stoka pomenopauzės periodu.
Kartais osteoporozę gali sukelti kitos lėtinės ligos, pvz., endokrininės, virškinamojo trakto ar medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.
Osteoporozė vystosi be kokių nors juntamų požymių. Žmogus gerai jaučiasi, kol įvyksta osteoporozinis lūžis. Jis įvyksta savaime arba dėl visiškai mažos traumos, pvz., verčiantis lovoje.
Vyresnio amžiaus žmonėms osteoporoziniai lūžiai neretai tampa lemtingi – prikausto prie patalo.
Kartais osteoporozė pasireiškia laikysenos sutrikimais (formuojasi kupra), dėl slankstelių deformacijos atsiradusiais nugaros skausmais.
Kol neįvyko lūžis, osteoporozę nustatyti galima atlikus kaulų mineralinio tankio tyrimą – osteodensitometriją. Tai tyrimas, analogiškas hipertenzijos nustatymui pamatavus kraujospūdį: pacientas dar nieko nejaučia, bet pakitęs kraujospūdis jau praneša apie grėsmingą ligą.
Galima išmatuoti tiek periferinių kaulų (dilbio, kulnakaulio), tiek stuburo ar šlaunikaulio mineralų tankį.
Kartais atliekamas ultragarsinis kulno tyrimas, tačiau jis tik parodo osteoporozės riziką. Jei reikia gydyti, pagal ultragarsinio tyrimo rezultatus gydytojai negali išrašyti kompensuojamųjų vaistų recepto.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Bendrosios praktikos centro vyr. ordinatorės Linos VENCEVIČIENĖS, kaulų mineralinis tankis – tai kiekybinis žymuo, nusakantis kaulų masę, tačiau kaulo tvirtumą lemia ne tik tankis, bet ir paties kaulo architektonika bei sudėtinių medžiagų kokybė. Nors kaulo tankis ir neparodo kaulo kokybės, bet DEXA metodu atliktas toks tyrimas yra būtinas norint paskirti adekvatų ir kompensuojamą osteoporozės gydymo būdą.
Spalio mėnesį Vilniuje vykusioje IV Lietuvos osteoporozės konferencijoje vienas žymiausių pasaulyje osteoporozės specialistų Pasaulio sveikatos organizacijos metabolinių kaulų ligų bendradarbiavimo centro direktorius profesorius John A.KANIS (Jungtinė Karalystė) pripažino, kad osteoporozės gydymo taktika kiekvienoje šalyje yra skirtinga. Europoje šiuo metu didelis dėmesys skiriamas tokiems rizikos veiksniams, kaip amžius, lytis, anksčiau buvę lūžiai, žemas T lygmuo ir kt.
Europoje pripažinta, kad osteoporozė pradedama gydyti, kai T lygmuo yra -2,5 ir mažiau. Tuo tarpu Šiaurės Amerikoje ligos gydymą siūloma pradėti, jei vyresniam kaip 65 m. amžiaus asmeniui T lygmuo yra mažiau nei -1,0 ir yra kitų rizikos veiksnių.
Taigi Šiaurės Amerikoje osteoporozė pradedama gydyti daug anksčiau, todėl vėliau susiduriama su mažesnėmis problemomis, susijusiomis su gyvenimo kokybe.
Lietuvoje, kaip ir Europoje, osteoporozę vaistais rekomenduojama pradėti gydyti, kai, nesant rizikos veiksnių, T lygmuo mažesnis už -2, o, esant nors vienam rizikos veiksniui, T lygmuo mažesnis už -1,5. Įvykus osteoporoziniam lūžiui, vaistais būtina pradėti gydyti nedelsiant.
Svarbu žinoti, kad vaistų efektyvumas vertinamas pagal jų sugebėjimą apsaugoti pacientus nuo lūžių, o ne pagal kaulų tankio pokyčius. Visame pasaulyje osteoporozės gydymo standartas ir pirmiausia pasirenkamas būdas yra bisfosfonatai. Jų ilgalaikis efektyvumas ir saugumas vartoti patvirtintas ne tik daugybe tyrimų, bet ir daugiau nei 10-ies metų praktine patirtimi. Šiuo metu dažniausiai skiriami yra vieną kartą per savaitę vartojami bisfosfonatai (alendronatas ar risedronatas). Anot Lietuvos osteoporozės fondo pirmininko doc. Vidmanto ALEKNOS, šie vaistai palengvina osteoporozės eigą ir padeda išvengti ne tik stuburo slankstelių, bet ir nestuburinių bei šlaunikaulio kaklelio lūžių. Risedronatas dar pasižymi ir tuo, kad juo gydant ypač greitai pasireiškia lūžių rizikos sumažėjimas – jau per pirmus 6 mėnesius.
Jau yra ir vieną kartą per mėnesį vartojamas naujas bisfosfonatas, sumažinantis stuburo slankstelių lūžių pavojų, tačiau jo veiksmingumas šlaunikaulio kaklelio lūžių atvejais nenustatytas. Apklausus sergančiuosius osteoporoze, nustatyta, kad jiems svarbesnė yra visapusiška apsauga nuo lūžių, o ne retesnis vaisto vartojimas.
Jei pacientas negali vartoti bisfosfonatų, jam gali būti skiriamas gydymas ir kitų grupių vaistais (stroncio ranelatu, raloksifenu, kalcitoninu). Skiriantis gydymą gydytojas turėtų įvertinti ir galimo vaistų šalutinio poveikio tikimybę. Pavyzdžiui, bisfosfonatai gali sukelti viršutinės virškinamojo trakto dalies dirginimą, o stroncio ranelatas – padidinti metinę venotromboembolijos bei plaučių embolijos riziką. Todėl skiriant vaisto osteoporozei gydyti įvertinamas ne tik jo sugebėjimas padidinti KMT, poveikio lūžiams greitis ir efektyvumas, bet ir saugumas vartoti.
Jeigu osteoporozė nustatyta lūžiui dar neįvykus, o žmogus pakankamai gerai jaučiasi, jam gali pasirodyti, kad vaistų galima ir negerti. Tokiu atveju būtų padaryta baisi klaida. Tik laiku pradėtas nuolatinis vaistų vartojimas yra vienintelis būdas išvengti lūžių ir sulaukti sveikos ir aktyvios senatvės.
Kaip minėtoje konferencijoje teigė prof. John A.Kanis, nors osteoporozės profilaktikai būtina didinti fizinį aktyvumą, reguliariai ir atitinkamomis dozėmis vartoti kalcio preparatų, atsisakyti alkoholio, optimizuoti kūno masės indeksą, svarbiausias dalykas siekiant sumažinti lūžių dažnį – tai adekvačiai ir laiku gydyti osteoporozę.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę