• Amžius
• Priešlaikinė menopauzė
• Amenorėja (mėnesinių nebuvimas)
• Baltoji rasė
• Ankstesni lūžiai
• Mažas kaulų mineralinis tankis (osteopenija)
• Gliukokortikoidų terapija
• Pirmos eilės giminėms buvę netrauminiai lūžiai
• Prastas regėjimas
• Mažas kūno svoris
• Neuroraumeniniai sutrikimai
• Rūkymas
• Dažnas alkoholio vartojimas
• Ilgas fizinis nejudrumas
• Kalcio ir vitamino D trūkumas
Rimčiausi kaulų lūžiai – klubikaulio ir stuburo slankstelių lūžiai. Klubikaulių lūžiai siejami su ilgu gydymu ligoninėje, invalidumu ir, deja, su padidėjusia mirties rizika.
Slankstelių lūžiai sukelia lėtinį nugaros skausmą, stuburo deformaciją, apriboja judesių laisvę, suvaržo normalų kasdieninį gyvenimą bei judėjimą.
Visa tai atsiliepia ir psichologiškai: mažėja pasitikėjimas savimi, atsiranda negatyvus požiūris į savo kūną, nuotaika dažniausiai būna bloga.
Be gyvenimo būdo pakeitimo, dietos ir fizinio aktyvumo, yra keletas veiksmingų terapijų, galinčių labai sumažinti lūžių riziką.
• lūžių prevencija,
• kaulų mineralinio tankio stabilizavimas ar padidinimas,
• lūžių ir skeleto deformacijų sukeltų simptomų mažinimas,
• fizinio pajėgumo didinimas.
Šiems tikslams pasiekti amerikiečių medikai rekomenduoja piramidinį gydymą.
Maždaug 30 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių pargriūva bent kartą per metus. Kritimai gali turėti labai rimtų pasekmių sergantiesiems osteoporoze ar osteopenija, todėl labai svarbi vyresnių žmonių kritimų prevencija.
Kritimų rizikos veiksniai: anksčiau buvę kritimai, alpimas, sąmonės praradimas, raumenų silpnumas, lygsvaros sutrikimai, susilpnėjęs regėjimas, taip pat kai kurie medikamentai. Aplinkos veiksniai, tokie kaip kliūtys, slidžios grindys, per silpnas apšvietimas, gali taip pat padidinti kritimų riziką.
Vitamino D trūkumas taip pat nepalankiai veikia raumenų tonusą, jėgą, koordinaciją, todėl didėja kritimų rizika.
Vien JAV osteoporozė nustatyta daugiau nei 10 mln. vyresnių nei 50 metų žmonių, dar 33,6 mln. diagnozuota osteopenija – sumažėjusi kaulų mineralinė masė.
Šie žmonės priklauso osteoporozės ir jos komplikacijų rizikos grupei.
Osteoporozės paplitimas tarp 65–74 m. amžiaus moterų yra 19 proc., o tarp vyresnių nei 85 metų – net 50 proc.
Prognozuojama, kad, senėjant žmonijai, 2010 m. žmonių, sergančių osteoporoze (vyresnių nei 50 m. amžiaus), skaičius JAV padidės iki 12 mln., o 2020 m. iki 14 mln.
Išlaidos JAV, susijusios su osteoporoze ir jos gydymu, yra milžiniškos: 2002 metais tiesioginės išlaidos osteoporozės kaulų lūžiams gydyti pakilo nuo 12 mlrd. iki 18 mlrd. JAV dolerių. O kur dar netiesioginės išlaidos dėl, pvz., prarasto darbingumo ar priežiūros ir slaugos, lūžus kaulams?
Prognozuojama, kad jos per ateinančius du ar tris dešimtmečius padvigubės ar netgi patrigubės.
Kauno medicinos universiteto klinikų Reumatologijos klinikos vadovė doc. Asta BARANAUSKAITĖ apie vitaminą D ir jo poveikį kaulams.
Vitaminas D reguliuoja kalcio pasisavinimą. Kai jo trūksta, pablogėja kalcio pasisavinimas iš maisto, todėl netgi gaunant kalcio pakankamai su maistu, jis nepatenka į organizmą. Kai kalcio trūksta, jis imamas iš kaulų, dėl to jie silpnėja ir didėja tikimybė lūžti. Biologiškai veiklus vitaminas D – kalcitriolis, veikiantis kaulus, raumenis, nervus, pagaminamas inkstuose iš vitaminų D3 ir D2.
Vitaminas D3 sintetinamas odoje, veikiamas ultravioletinių saulės spindulių. Tai pagrindinis vitamino D šaltinis ir, nors ši forma biologiškai neveikli, po tam tikrų biocheminių procesų odoje, kepenyse ir inkstuose iš jos gaunamas būtent tas veiklus vitaminas D – kalcitriolis.
Vitamino D2 yra kai kuriuose maisto produktuose, ypač riebioje žuvyje, kiaušiniuose.
Išskyrus kai kurias inkstų ligas, nerekomenduojama vartoti kalcitriolio – manoma, kad organizmas kaip papildo turėtų gauti vitamino D3 ir pats iš jo pasigaminti reikiamą kalcitriolio kiekį.
Rekomenduojama:
• Kasdien pabūti saulėje 15 min., kad ji apšviestų veidą ir rankas iki alkūnių.
• Keletą kartų per savaitę valgyti riebios jūros žuvies.
Pagyvenusių žmonių oda praranda sugebėjimą sintetinti vitaminą D netgi ilgai būnant saulėje ir, gaunant su maistu vitamino D nepakankamai, vyresniems žmonėms dažnai jo ima trūkti. Jo trūksta beveik visiems asmenims, patyrusiems kaulų lūžius, ir daugiau negu pusei moterų, sergančių osteoporoze.
Kadangi vitamino D gaunama nepakankamai, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino D turinčių maisto papildų.
Europoje rekomenduojama 400 tarptautinių vitamino D3 vienetų vartoti kiekvienam vyresniam nei 65 m. amžiaus žmogui. Amerikoje šios normos šiek tiek didesnės: suaugusiesiems iki 50 m. rekomenduojama 200 TV, 51–70 m. amžiuje – 400 TV, vyresniems nei 70 m. – 600 TV per dieną.
• Fizinis aktyvumas yra būtinas kaulams formuotis ir tvirtėti.
• Sveika mityba ir subalansuota dieta yra svarbu normaliam augimui.
• Tinkamas kalcio vartojimas laikomas svarbiausiu veiksniu tinkamai kaulų masei palaikyti.
• Vitaminas D yra būtinas kalciui pasisavinti žarnyne.
Viena iš osteoporozės priežasčių – staigus estrogeno kiekio sumažėjimas pomenopauzės laikotarpiu.
Ištirti, ar neserga osteoporoze, rekomenduojama vyresnes nei 65 metų moteris, taip pat vyresnes nei 40 metų moteris, patyrusias su traumomis nesusijusių lūžių.
Nuo liepos mėnesio Lietuvoje kompensuojamas preparatas pažangesniam osteoporozės gydymui. Jo vienoje tabletėje, vartojamoje tik kartą per savaitę, yra ne tik savaitinė vaisto osteoporozei gydyti – natrio alendronato, kurio lūžių riziką mažinantis poveikis yra nepralenktas, dozė, bet ir rekomanduojama savaitinė vitamino D3 dozė (2800 TV).
Tyrimai įrodė, kad jau po 15 gydymo savaičių naujuoju preparatu, vitamino D kiekis buvo reikšmingai pagerėjęs.
Preparatą patogu vartoti, nes jis geriamas tik kartą per savaitę.
Rimčiausi kaulų lūžiai – klubikaulio ir stuburo slankstelių lūžiai. Klubikaulių lūžiai siejami su ilgu gydymu ligoninėje, invalidumu ir, deja, su padidėjusia mirties rizika.
Slankstelių lūžiai sukelia lėtinį nugaros skausmą, stuburo deformaciją, apriboja judesių laisvę, suvaržo normalų kasdieninį gyvenimą bei judėjimą.
Visa tai atsiliepia ir psichologiškai: mažėja pasitikėjimas savimi, atsiranda negatyvus požiūris į savo kūną, nuotaika dažniausiai būna bloga.
Be gyvenimo būdo pakeitimo, dietos ir fizinio aktyvumo, yra keletas veiksmingų terapijų, galinčių labai sumažinti lūžių riziką.
• lūžių prevencija,
• kaulų mineralinio tankio stabilizavimas ar padidinimas,
• lūžių ir skeleto deformacijų sukeltų simptomų mažinimas,
• fizinio pajėgumo didinimas.
Šiems tikslams pasiekti amerikiečių medikai rekomenduoja piramidinį gydymą.
Maždaug 30 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių pargriūva bent kartą per metus. Kritimai gali turėti labai rimtų pasekmių sergantiesiems osteoporoze ar osteopenija, todėl labai svarbi vyresnių žmonių kritimų prevencija.
Kritimų rizikos veiksniai: anksčiau buvę kritimai, alpimas, sąmonės praradimas, raumenų silpnumas, lygsvaros sutrikimai, susilpnėjęs regėjimas, taip pat kai kurie medikamentai. Aplinkos veiksniai, tokie kaip kliūtys, slidžios grindys, per silpnas apšvietimas, gali taip pat padidinti kritimų riziką.
Vitamino D trūkumas taip pat nepalankiai veikia raumenų tonusą, jėgą, koordinaciją, todėl didėja kritimų rizika.
Vien JAV osteoporozė nustatyta daugiau nei 10 mln. vyresnių nei 50 metų žmonių, dar 33,6 mln. diagnozuota osteopenija – sumažėjusi kaulų mineralinė masė.
Šie žmonės priklauso osteoporozės ir jos komplikacijų rizikos grupei.
Osteoporozės paplitimas tarp 65–74 m. amžiaus moterų yra 19 proc., o tarp vyresnių nei 85 metų – net 50 proc.
Prognozuojama, kad, senėjant žmonijai, 2010 m. žmonių, sergančių osteoporoze (vyresnių nei 50 m. amžiaus), skaičius JAV padidės iki 12 mln., o 2020 m. iki 14 mln.
Išlaidos JAV, susijusios su osteoporoze ir jos gydymu, yra milžiniškos: 2002 metais tiesioginės išlaidos osteoporozės kaulų lūžiams gydyti pakilo nuo 12 mlrd. iki 18 mlrd. JAV dolerių. O kur dar netiesioginės išlaidos dėl, pvz., prarasto darbingumo ar priežiūros ir slaugos, lūžus kaulams?
Prognozuojama, kad jos per ateinančius du ar tris dešimtmečius padvigubės ar netgi patrigubės.
Kauno medicinos universiteto klinikų Reumatologijos klinikos vadovė doc. Asta BARANAUSKAITĖ apie vitaminą D ir jo poveikį kaulams.
Vitaminas D reguliuoja kalcio pasisavinimą. Kai jo trūksta, pablogėja kalcio pasisavinimas iš maisto, todėl netgi gaunant kalcio pakankamai su maistu, jis nepatenka į organizmą. Kai kalcio trūksta, jis imamas iš kaulų, dėl to jie silpnėja ir didėja tikimybė lūžti. Biologiškai veiklus vitaminas D – kalcitriolis, veikiantis kaulus, raumenis, nervus, pagaminamas inkstuose iš vitaminų D3 ir D2.
Vitaminas D3 sintetinamas odoje, veikiamas ultravioletinių saulės spindulių. Tai pagrindinis vitamino D šaltinis ir, nors ši forma biologiškai neveikli, po tam tikrų biocheminių procesų odoje, kepenyse ir inkstuose iš jos gaunamas būtent tas veiklus vitaminas D – kalcitriolis.
Vitamino D2 yra kai kuriuose maisto produktuose, ypač riebioje žuvyje, kiaušiniuose.
Išskyrus kai kurias inkstų ligas, nerekomenduojama vartoti kalcitriolio – manoma, kad organizmas kaip papildo turėtų gauti vitamino D3 ir pats iš jo pasigaminti reikiamą kalcitriolio kiekį.
Rekomenduojama:
• Kasdien pabūti saulėje 15 min., kad ji apšviestų veidą ir rankas iki alkūnių.
• Keletą kartų per savaitę valgyti riebios jūros žuvies.
Pagyvenusių žmonių oda praranda sugebėjimą sintetinti vitaminą D netgi ilgai būnant saulėje ir, gaunant su maistu vitamino D nepakankamai, vyresniems žmonėms dažnai jo ima trūkti. Jo trūksta beveik visiems asmenims, patyrusiems kaulų lūžius, ir daugiau negu pusei moterų, sergančių osteoporoze.
Kadangi vitamino D gaunama nepakankamai, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino D turinčių maisto papildų.
Europoje rekomenduojama 400 tarptautinių vitamino D3 vienetų vartoti kiekvienam vyresniam nei 65 m. amžiaus žmogui. Amerikoje šios normos šiek tiek didesnės: suaugusiesiems iki 50 m. rekomenduojama 200 TV, 51–70 m. amžiuje – 400 TV, vyresniems nei 70 m. – 600 TV per dieną.
• Fizinis aktyvumas yra būtinas kaulams formuotis ir tvirtėti.
• Sveika mityba ir subalansuota dieta yra svarbu normaliam augimui.
• Tinkamas kalcio vartojimas laikomas svarbiausiu veiksniu tinkamai kaulų masei palaikyti.
• Vitaminas D yra būtinas kalciui pasisavinti žarnyne.
Viena iš osteoporozės priežasčių – staigus estrogeno kiekio sumažėjimas pomenopauzės laikotarpiu.
Ištirti, ar neserga osteoporoze, rekomenduojama vyresnes nei 65 metų moteris, taip pat vyresnes nei 40 metų moteris, patyrusias su traumomis nesusijusių lūžių.
Nuo liepos mėnesio Lietuvoje kompensuojamas preparatas pažangesniam osteoporozės gydymui. Jo vienoje tabletėje, vartojamoje tik kartą per savaitę, yra ne tik savaitinė vaisto osteoporozei gydyti – natrio alendronato, kurio lūžių riziką mažinantis poveikis yra nepralenktas, dozė, bet ir rekomanduojama savaitinė vitamino D3 dozė (2800 TV).
Tyrimai įrodė, kad jau po 15 gydymo savaičių naujuoju preparatu, vitamino D kiekis buvo reikšmingai pagerėjęs.
Preparatą patogu vartoti, nes jis geriamas tik kartą per savaitę.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę