Vasaros priešas – nešvarios rankos ir pasenęs maistas

Vis dar daug žmonių serga žarnyno infekcinėmis ligomis - nuo jų kasmet pasaulyje miršta apie 2,5 mln. žmonių. Plečiantis tarptautiniams ryšiams, turizmui, didėjant gyventojų migracijai, gali plisti ir vadinamosios egzotiškos („svetimos“ - graik.) žarnyno infekcinės ligos - cholera, amebiazė ir kt. Infekcinėmis ligomis susergama kasdien bet kurioje šalyje, tad, nesilaikant šių ligų profilaktikos, neišsiugdžius sanitarinių ir higienos įgūdžių, egzistuoja reali grėsmė užsikrėsti ir mums. Apie nešvarių rankų“ ir nekokybiško maisto ligas, jų profilaktiką bei pirmąją pagalbą kalbamės su Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovu hab.dr. Alvydu Laiškoniu.
 

Vis dažniau girdime apie hepatito A virusą. Kada kyla pavojus juo užsikrėsti? Kodėl reikia skiepytis vykstant į užsienio šalis?


Neatsitiktinai žarnyno užkrečiamosios ligos vadinamos „nešvarių rankų“ ligomis. Vasara - ypač palankus metas šioms ligoms plisti. Hepatitas A - žarnyno infekcinė liga, pasireiškianti kepenų uždegimu, gelta. Užsikrėtimo keliai tokie patys, kaip ir infekcinės kilmės viduriavimų. Pavojus užsikrėsti šia liga didėja lankantis Azijos, Afrikos šalyse, kur yra menka sanitarinė kultūra. Hepatitu A galima užsikrėsti nesilaikant asmeninės higienos, t.y. kruopščiai neplaunant rankų, valgant neplautus ar pagedusius vaisius, daržoves bei kitus abejotinos kokybės produktus.
Intensyvėjant turizmui ir tarptautiniams ryšiams, vis daugiau žmonių lankosi įvairiose pasaulio šalyse. Yra sudaryti sąrašai užsienio šalių, į kurias vykstant rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito A.
 

Kodėl vasarą paūmėja kirmėlinės ligos?


Daugelio parazitinių kirmėlių kiaušinėliai subręsta šiltu metų laiku (optimali temperatūra 24-300 C), todėl vasarą susidaro ypač palankios sąlygos šioms ligoms plisti.
Pastaruoju metu dėl netvarkingai laikomų šunų, kurių fekalijomis vis labiau užteršiami žalieji miesto plotai, parkai, vaikų žaidimo aikštelės, smėlio dėžės, vis dažniau registruojamos sunkios kirmėlių sukeltos ligos - šunų askaridozė - toksokarozė.
Žmonių askaridoze ir toksokaroze užsikrečiama per užterštą maistą, vandenį, neplautas rankas. Sergant toksokaroze kirminų lervos gali pažeisti plaučius, kepenis, inkstus, akis, smegenis ir kt.
 

Kodėl vasarą dažniau apsinuodijame maistu?


Maisto toksinės infekcijos (MTI) skiriasi iš esmės nuo apsinuodijimo maistu, t.y. nuodingais maisto produktais (grybais, uogomis), ir apsinuodijimo vaistais, turinčiais alkaloidų arba cheminių nuodų. Maisto toksines infekcijas sukelia bakterijos ir jų toksinai, patekę su maistu į žmogaus skrandį ir žarnyną. Infekcinės kilmės viduriavimais, tarp jų ir MTI, dažniau sergame vasarą ir rudenį, kai daugiau geriame nevirinto vandens, pieno, valgome vaisių, uogų ir daržovių, kai padaugėja musių, kai dėl dažnų vidurių sutrikimų susilpnėja skrandžio barjeras. Gana dažnai MTI pasireiškia grupinėmis ligomis, net epidemijos protrūkiais. Pavyzdžiui, šeima ar kolektyvas, valgę tą patį užkrėstą produktą, suserga tą pačią ar rytojaus dieną.
 

Kokių maisto produktų reikėtų vengti vasarą, ypač karštomis dienomis?


Ypač pavojingi gaminiai, kurie trumpai termiškai apdorojami. Trumpai kepant mėsą, jos viduje neiškepusiose vietose salmonelės ne tik nespėja žūti, bet dar gali ir pasidauginti. Vasarą salmonelės šiltoje aplinkoje greitai dauginasi piene, varškėje, sūryje, todėl juos būtina laikyti šaldytuve. Negalima vartoti atšilusių ir vėl užšaldytų ledų, žalių vištų, ančių kiaušinių (pavyzdžiui, kremui ar tortui gaminti). Į gamtą nerekomenduotina vežtis žalios šaldytos mėsos, paukštienos, nes, produktams atšilus, juose greitai dauginasi salmonelės. Bakterijos greitai dauginasi ir virtose dešrose, dešrelėse, rūkytoje vištienoje, konditerijos gaminiuose, jei jie laikomi aukštesnėje kaip +80 C temperatūroje.


Todėl į iškylą gamtoje pasiimkime konservuotų, sausų gaminių (makaronų, kruopų, sausų sriubų ir kt.), džiūvėsių, sausainių, riešutų, šalto rūkymo mėsos gaminių. Gerkite fasuotus vaisvandenius, geriamąjį ar mineralinį vandenį. Tuomet būsite saugūs, ir namo grįšite sveiki.
 

Kaip užsikrečiama salmonelioze?


Salmoneliozė - ūminė žarnyno liga, pasireiškianti kaip maisto toksinė infekcija, t.y. pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmais bei karščiavimu. Dažniausiai užsikrečiama suvalgius netinkamai paruoštą mėsos produktą. Ypač pavojingi blogai iškepti žuvies, mėsos patiekalai, įvairūs gaminiai iš faršo, paštetai, blyneliai su mėsa, žali ar skystai virti kiaušiniai ir kt. Kas gi vyksta? Gaminio viduje mėsa išlieka pusiau žalia, todėl salmonelės ne tik nespėja žūti, bet ir dauginasi.
 

Kokia pirmoji pagalba užsikrėtus salmonelioze?


Užsikrėtus salmonelioze, svarbu skubiai iš virškinamojo trakto pašalinti užkrėstą maistą. Pajutę pirmuosius simptomus, tuoj pat šiltu vandeniu plaukite skrandį. Galima nesustojant išgerti kelis kartus po 0,5 l šilto vandens (iš viso - 1-1,5 l). Neatsiradus savaiminiam vėmimui, jį sukelkite pirštu palietę gomurį. Plaunama tol, kol išplovose nelieka maisto likučių. Jei sveikatos būklė sunki, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą. Medikai skrandį išplaus vietoje ar stacionare. Kitas svarbus momentas - atnaujinti kuo greičiau vemiant ir viduriuojant netektą skysčio kiekį, t.y. pradėti gerti gurkšniais, kas 3-5 min. (jokiu būdu ne iškart visą kiekį!), skysčius. Gerkite standartinius druskų tirpalus (ištirpintą vandenyje rehidrono, gastrolito ar kt. elektrolitų pakelį pagal instrukciją). Jei namų vaistinėlėje jų nėra, gerkite negazuotą mineralinį vandenį ar geriamąjį vandenį, įdėję 0,5 arbatinio šaukštelio valgomosios druskos. Skysčių kiekiui atnaujinti netinka limonadai, sultys, kokakola, sultiniai ar grynas vanduo. Visais atvejais rekomenduojamas vaistas smekta (Smecta). Tai gamtinės kilmės preparatas, pagamintas iš specialaus išvalyto molio, saugantis žarnyno gleivinę nuo mikroorganizmų, toksinų poveikio, atnaujinantis gleivinės vientisumą po ūminių apsinuodijimų. O gydytojas nuspręs, ar reikia vartoti antibakterinių vaistų - antibiotikų.
Infektologo patarimai:
Griežtai laikykitės asmens higienos. Kruopščiai ir dažnai plaukite rankas.
Tinkamai laikykite ir gaminkite maisto produktus.
Plaukite vaisius ir daržoves, negerkite nepasterizuoto pieno.
Nepirkite gatavų maisto produktų iš nežinomų asmenų.
Pirkite tik veterinarų patikrintą mėsą.
Nevalgykite nepažįstamų grybų ar uogų.
Neleiskite vaikams žaisti šunų teršiamose smėlio dėžėse bei aikštelėse.
Šeimos vaistinėlėje turėkite po keletą sausų druskų koncentratų (rehidrono, gastrolito ar kt.) ir smektos pakelių; fluorochinolonų grupės vaistų (vartoti tik gydytojui paskyrus). Nepamirškite jų pasiimti su savimi į kelionę ar išvyką atostogų metu.
Pasikonsultuokite su infektologu, į kokias užsienio šalis vykstant reikia pasiskiepyti nuo hepatito A.
Jei, pradėjus viduriuoti, nėra galimybės greitai patekti pas gydytoją, reikia nedelsiant pagal instrukciją (ji yra ant kiekvieno pakelio) pasigaminti rehidrono tirpalą ir pradėti jį gerti gurkšniais kas 2-3 min., išgerti smektos pakelį (atskiedus stikline vandens), kol bus suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Jei viduriuojate, atsisakykite saldumynų, riebių, daug prieskonių turinčių patiekalų, stiprios kavos, pieno, alkoholinių gėrimų.
 

Pirmoji pagalba apsinuodijus maistu


Ar suvalgėte senos, žalios mėsos, ar apsinuodijote grybais, neplautomis uogomis, svarbu kuo greičiau pašalinti juos iš virškinamojo trakto - būtinas gausus pakartotinis skrandžio plovimas ir vidurių laisvinamieji vaistai. Tinka smecta ir aktyvintoji anglis. Jei sveikata negerės, kvieskite greitąją pagalbą.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai