Sielos laikas

Daugumai šiuolaikinių žmonių aktualu būti darbingiems ir energingiems, susidoroti su stresu, kasdien pajėgti spręsti įvairiausias problemas. Natūralu, kad imame vertinti ne tik materialius dalykus, bet ir tai, kam pavadinti vartojami terminai „dvasinis pasaulis“, „vidinis tobulėjimas“, „joga“, „meditacija“. Tai praktikuojantieji sako, kad savęs tobulinimas ir pažinimas padeda gyventi. Bent jau tais momentais, kai nelieka jėgų pakelti žvilgsnį aukštyn (ir nustebti išvydus, kad ir virš skubančio miesto yra mėlynas dangus!).
 

Ką šiuolaikiniam žmogui gali suteikti joga ar kitos Rytų šalių praktikos? Gal jos – mados dalykas? Kaip joga susijusi su sveikata?
 

„Keistis, užuot kritikavus“


Ajurvedos akademijos vadovė Šivanandos mokyklos jogos mokytoja Lina LUKOŠIENĖ:
„Joga visiškai pakeitė mano gyvenimą. Kai prieš kelerius metus bendradarbį ištiko insultas – įtempto darbo pasek­mė, labai susimąsčiau.
Labai daug žmonių susidomi joga trokšdami ne žinių, o sveikatos. Jogos sistemos negalima vadinti gydymo priemone, tačiau, ją praktikuojant, galima veiksmingai spręsti įvairias psichologinio pobūdžio problemas („atrodo, visko turiu, o kažko trūksta“, „nesugebu džiaugtis gyvenimu“ ir pan.). Atliekant kvėpavimo bei fizinius pratimus, išmokstama atsipalaiduoti, nuraminti savo protą. Taip tampa aišku, kodėl protas, kurį labiausiai valdo nemotyvuotos aistros ir norai, užgožia žmogaus intelektą ir įsuka į lėkimo ir nesuspėjimo, nervinimosi bei ligas provokuojančio streso karuselę. Kai galvoje „prašviesėja“, imi kitaip rikiuoti savo darbus, o visi aplinkiniai žmonės tampa geri, gyvenimas – džiugus ir be galo įdomus. Pamažu suvoki, kad tavo problemos ir sunkumai yra tavyje, kad privalai keistis pats, užuot kritikavęs ir mokęs kitus. Taigi svarbiausia – išspręsti savo psichologines problemas, o fizinė sveikata, praktikuojant jogą, gerėja tarsi savaime.


Jogos pratimai (asanos) – neretai tik pirmasis žingsnis savęs pažinimo kelyje. Ilgainiui fiziniai pratimai, arba hatha joga, gali tapti ir visai nereikšmingu dalyku. Tikroji joga – tai mokymas, dvasinis kelias, kuriuo einant atsiveria Visatos pažinimas, realus suvokimas, kodėl gyveni, kas yra karma, reinkarnacija, kad žmogus – ne kūnas, o siela (o tai yra visiškai kas kita nei teorinis pasiskaitymas). Sakoma: jeigu žmogus per visą gyvenimą nesužinojo arba nė nesusimąstė apie šiuos dalykus, šį gyvenimą jis pramiegojo. Minėtosios sąvokos, kaip ir dvasinė joga, ateina į mūsų gyvenimą. Kiekvienas individualiai einame sąmoningumo augimo keliu, o prie jogos prisiliečiame, kai tam subręstame, kai „ateina laikas“. Svarbu, kad žinias ir praktiką perteiktų atsakingi žmonės.
Sveikata ir joga – susiję dalykai. Jogos mokymas užrašytas vienoje iš Vedų* – Ajurvedoje. Tai mokslas apie gyvenimą ir sveikatą, žinios apie sveiką gyvenseną.
Jogos praktikavimas, pozityvus mąstymas ir atitinkamas elgesys leidžia išvengti rimtų negalavimų, suteikia gyvenimui džiaugsmo ir laimės. Tiesa, yra daug atvejų, kai sveikatą stiprinti privalu tradicinės medicinos priemonėmis, kai reikia grubaus įsikišimo, pavyzdžiui, chirurginės operacijos, tačiau norisi pridurti: jeigu labai ilgai nesuvokei, kad sveikata priklauso nuo tavo gyvenimo būdo, jeigu neturėjai valios ir prisidarei sau bėdų.“
 

„Niekada nevėlu“


Pasaulinės organizacijos „International Šivananda Yoga Vedanta Centres“ Berlyno jogos centro (Vokietija) vadovas svamis Atma RAMANANDA:
„Jogos praktikoje svarbu tradicija. Mūsų centras vadovaujasi Vivekanandos mokymu. Vivekananda, Indijoje gyvenęs mokytojas, išpopuliarino jogą visame pasaulyje – nuo 1957 m. jo mokiniai išvyko į Kanadą, JAV, Pietų Amerikos šalis, Ispaniją, Vokietiją, Belgiją ir kt.
Ji nėra mados dalykas, nors Vakaruose ši sistema pastaruoju metu plinta labiau nei pačioje Indijoje. Indai, kurių dauguma nepasiturintys, daug dirba fiziškai, ir jiems specialių ar papildomų jogos praktikų nereikia. O dvasinė jogos praktika neatsiejama nuo indų tautos tradicijų (tikima karma, mirtis suprantama kaip perėjimas į kitą gyvenimą Žemėje ir kt.).
Vakarų pasaulyje žmonės nėra fiziškai aktyvūs, o stresui įveikti ir psichoemociniam krūviui atlaikyti reikia fizinių pratimų. Atsipalaiduoti padeda dvasinis aktyvumas ir meditacija. Tam puikiai tinka jogos sistema.
Indijos kultūra ir savitumai nėra kliūtis jogai plisti Vakaruose, nes fizinė ir dvasinė žmogaus prigimtis nepriklauso nuo to, kuriame žemyne jis gyvena.
Joga teikia kūno ir dvasios darną. Tačiau jogai nesiekia lavinti savo kūno, kad galėtų tai demonstruoti aplinkiniams. Fiziniai pratimai (asanos), net ir labai sudėtingi, nėra jogos tikslas.
Tikroji joga – tai sudėtingų asanų ir gebėjimo giliai atsipalaiduoti harmonija.
Esu laimingas, mokydamas žmones jogos. Matydamas, kaip jie tampa laimingesni, labai džiaugiuosi.
Visi žino, kad jogai sugeba valdyti savo organizmo funkcijas. Tai nereiškia, kad praktikuojantiems jogą niekada netenka kreiptis pagalbos į medikus. Kita vertus, tie, kurie gydosi moderniais metodais, gali gauti naudos, atlikdami asanas bei medituodami.
 

„Joga – tai ir fizinė sveikata“


Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) Sporto pedagogikos ir psichologijos katedros docentė Vida VOLBEKIENĖ:
„Joga – tai universalus dvasinio tobulėjimo kelias. Žmogus, eidamas šiuo keliu, patiria dvasinę ramybę ir džiaugsmą. Jogos filosofija yra labai įdomi ir gali būti naudinga įvairių sričių specialistams, o ypač – dirbantiems sveikatos ir vaikų bei jaunimo ugdymo srityje. Dažnai joga suvokiama neteisingai – kaip religija ar ekstremalūs fiziniai pratimai (šiuo atveju jogos esmė iškreipiama). Svarbus jogos vaidmuo dvasinei asmens raidai ir fizinei sveikatai stiprinti.
Sveikatos ugdymo veikloje jogos praktika yra veiksmingas metodas. Ypač daug galimybių – sveikatos prevencijos ir kineziterapijos srityse. Daugelyje Europos ir JAV universitetų joga dėstoma kaip atskira disciplina. Kai kuriuose Lietuvos universitetuose, taip pat ir LKKA, ją ketinama diegti kaip pasirenkamąjį dalyką bakalauro ir magistro studijose.
Šiuo metu sveikatingumo centruose ar jogos mokyklose dirba ir nepatyrusių mokytojų. Jie, nors ir labai gerų norų vedini, negali visapusiškai ir teisingai perteikti jogos žinių ir praktikos sistemos. Palyginkime su medicinos praktika: asmuo, neturintis reikiamos kvalifikacijos ir patirties, gydyti negali. Taip turėtų būti ir mokant jogos. Nuo 1969 m. veikia Tarptautinės Šivananda jogos mokyklos mokytojų kursai. Juos baigė ir apie 50 Lietuvos atstovų.“
*Vedos – prieš 5 tūkst. metų užrašyti pirmieji žmonijai žinomi mokslo šaltiniai, fundamentalus visų mokslų, taip pat ir medicinos, pagrindas.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai