Vytis Zabulėnas: ar mokate gyventi neskubėdami?

Jogos mokytojas Vytis Zabulėnas ne vienerius metus kasdien praktikuoja jogos filosofiją. Ramesnio, nuosaikesnio, harmoningesnio gyvenimo jis padeda ieškoti į jo užsiėmimus užsukusiems įvairaus amžiaus žmonėms Vilniuje ir Kaune, Kauno medicinos kolegijos Rytų tradicinės medicinos studentus supažindina su jogos poveikiu žmogaus savijautai. Taip pat jis yra Lietuvos jogos asociacijos pirmininkas. Dabar Vytis dar ves asmenybės ugdymo seminarus „Sveiko žmogaus akademijos“ nariams. Šie seminarai vyks kavinėje „Arbatos magija“.
 

Kokias matote šiuolaikinės visuomenės ligas?


Tai skubėjimas. Gerai, kad žmonės jau ima suvokti savo skubėjimą. Žmonės nepatenkinti savo vidiniu būviu, juos gal iš dalies patenkina rezultatas, kurį jie gauna skubėdami, bet tai tik iki pirmos klaidos. Prisiima darbe daug darbų, skuba juos visus padaryti, tačiau vienas insultas nubraukia dešimt metų skubėjimo...
Aš siūlyčiau moderniai visuomenei skubėti neskubant. Joga moko pasiekti kuo didesnį efektyvumą savo gyvenime, tačiau neaukojant sveikatos. O šito gali pasiekti tik sąmoningas žmogus. Jogos tikslas ir yra sąmoningumo didinimas. Tam naudojami kūno, kvėpavimo pratimai. Sąmoningo žmogaus gyvenimo kokybė kyla.
Mums, vakariečiams, pragmatiškai žiūrintiems į gyvenimą, joga būtų jungtis su savo gyvenimu. Mes tarsi gyvename ne savo gyvenimą. Lyg jauti, kad tu sau meluoji, čia netikras tavo gyvenimas. „Dar kiek padirbsiu, tada jau gyvensiu...“ Jogos principas yra nemeluoti sau ir kitiems. Reikia pajausti tą subtilią ribą, jungtį tarp savęs ir savo gyvenimo. Vaizdžiai sakant, joga būtų sankaba tarp variklio ir automobilio ratų. Kas nutinka? Skubančio žmogaus variklis dirba didelėmis apsukomis, sankaba nesujungia su važiuokle, ir vis tiek variklis sukasi, tepalai, kuras naudojami... O automobilis prastai važiuoja – tai ir yra stresas, nes nėra jungties.
Antra – skirtingų kartų nesusikalbėjimas. Santykiai su namiškiais, vaikais – t. y. socialinė sveikata. Ji taip pat labai svarbi, nes jeigu šioje vietoje imama „sirgti“, gali susirgti ir fizinis kūnas. Manau, dėl to, kad nemažai tėvų gyvena pagal tradicines, jau atgyvenusias vertybes, o vaikai gyvena pagal modernios visuomenės tradicijas. Skiriasi jų požiūris į tuos pačius dalykus. Tokios problemos nebuvo senovės lietuvių klasikinėje visuomenėje, kaime daugelis kartų gyveno pagal tas pačias tradicijas. Dėl to nesusikalbėjimo kyla daug konfliktų ir kenčia emocinė, psichinė žmogaus pusė.


 

Ar reikia perimti visą jogos filosofiją, kad tas sąmoningumas ateitų?


Galima perimti minčių tvarkymą, o, sutvarkius mintis, tvarkosi ir kūnas. O galima atvirkščiai, tvarkyti kūną, tada ir mintys savaime tvarkosi. Lėtini kūną – lėtėja mintys.
Egzistuoja dėsniai. Kūnas yra labiau inertiškas, t.y. pati grubiausia žmogaus materijos dalis. Jis lėčiausiai įsibėgėja, bet įsibėgėjęs lėčiausiai sustoja. Iš pradžių kūnas pradeda sirgti dvasiškai, emociškai, psichiškai ir tik galiausiai suserga fiziškai. Lygiai taip pat ir sveikimas. Kūnas pasveiksta vėliausiai, liga tarsi užkonservuojama.
Jeigu yra kūno negalavimų, galima sau kasdien kartoti „aš jau sveikas, dabar beliko kūnui pasivyti mano psichinę būklę“.
Siekiant sveikatos, norint būti patrauklia asmenybe, laukiant sėkmės, geriausia, kai panaudojamos ir fizinės, ir psichinės galios. Galvokite pozityviai ir su kūnu atlikite veiksmus, kurie sustiprina dvasinę būseną. Ką daryti su kūnu, kokiais judesiais įjungti savo mąstyto galias, kaip neigiamas emocijas paversti teigiamomis, moko joga. Tai yra harmonijos, pusiausvyros visame kame suradimas.
Vidinės harmonijos suradimas kartais leidžia žmogui atrasti tuos svarbiausius atsakymus į klausimus, kaip bendrauti, kaip pagerinti aplinką namuose, kaip nekonfliktuoti.
 

Jogą praktikuojate ne vienerius metus, vadinasi, jau išmokote save sulėtinti?


Dar mokykloje perskaičiau tokią sentenciją „jeigu tau reikia ką padaryti greitai, tai neskubėk, bet daryk greitai“. Turimas omenyje vidinis skubėjimas. Užstrigo žmogus kamštyje, bet jo žandikaulis, kumščiai, kojos – viskas juda! Žmogus daro tūkstančius nesąmoningų veiksmų, tampo rankeną, vis taisosi plaukus. Yra vidinis skubėjimas, tačiau žmogus vis tiek niekur nejuda. Jeigu niekur nejudi – mažink apsukas! Toks elgesys rodo, kad yra sąmoningumo stoka.
Su pozityvaus mąstymo problema susidūriau gana anksti, berods, dar mokykloje. O su minčių valdymu dirbau apie 15 metų. Tiek truko mąstymo keitimas, tai nėra lengvas procesas. Dėl to, kad labai mažai pavyzdžių, nėra iš ko mokytis nei šeimoje, nei mokykloje.
Dabar papuolu į atvirkštines situacijas. Gyvenimo tempas neaplenkia ir manęs, reikia kasdien nudirbti daugybę darbų... Viduje ramu. Tą vidinę ašį jaučiu kaip stabilų darinį. Kol nepaleidžiu to vidaus, neleidžia jam įsibėgėti, tol nesergu. Bet kartais būna, kad mano vidinė ašis ima judėti, įsisuka į gyvenimo verpetą... Svarbu nepamesti tos vidinės kontrolės, ji yra pojūčio lygmenyje, toks lyg ir šeštasis jausmas.
 

Ir ką darote tokiu atveju? Kaip susigrąžinate vidinį stabilumą?


Stabdau kūną. Visiems, kas yra labai pavargęs, nualintas streso, bėgimo, ką kamuoja ligos, patariu išbandyti šį būdą. Išgulėkite lovoje 24 valandas. Su sąlyga – jokio televizoriaus. Jeigu skaitysite knygą ar klausysitės muzikos, tai rinkitės lengvo turinio. Geriausia tiesiog gulėti, gulėti, gulėti... Toks išsigulėjimas padės susigrąžinti per kelis mėnesius prarastas jėgas.
Rytų filosofija, daosizmo filosofija tą vadina pūdymu. Jei kalbėtume apie žemdirbystę, žinome, kad po tam tikrų kultūrų auginimo, kurį laiką reikia žemę pūdyti. Žmogus taip pat turėtų save „suarti, paakėti“ ir palikti. Jogos filosofijoje tai vadinama veikimu neveikiant.
Žmonės bijo poilsio, kai nieko neveikiama. Tai yra klaidingas požiūris. Pasyvumą reikia rinktis, kai pavargstama nuo veiklos. Dabar madingi visokie SPA savaitgaliai, tačiau tai brangu, lova pigiau (juokiasi).
Joga galima pavadinti aktyvia meditacijos forma. Kai juda kūnas, protas ilsisi, tvarkosi. Arba atvirkščiai. Galiausiai, vis tiek įvyksta proto nusiraminimas. Kai tai įvyksta, žmogui leidžiama žengti tolimesniu dvasingumo keliu.
 

Koks yra kasdienių jogos asanų atlikimo vaidmuo tvarkant vidinę darną?


Į mano vedamus užsiėmimus ateina nemažai tokių viduje per stipriai užsisukusių (šypsosi). Po vieno užsiėmimo, matau, kad žmonės nurimsta, sulėtėja. Tačiau jau į kitą užsiėmimą tas žmogus ateina gerokai išsibalansavęs. Vėliau jie sako, kad bent jau joga padeda jiems kelis kartus per savaitę pristabdyti tą skubėjimą. Joga – tai puikus būdas vidiniam nusiraminti įgyti ar atgauti. Šios sistemos poveikį sveikatai pripažįsta ir šiuolaikiniai medikai.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai