){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tai skubėjimas. Gerai, kad žmonės jau ima suvokti savo skubėjimą. Žmonės nepatenkinti savo vidiniu būviu, juos gal iš dalies patenkina rezultatas, kurį jie gauna skubėdami, bet tai tik iki pirmos klaidos. Prisiima darbe daug darbų, skuba juos visus padaryti, tačiau vienas insultas nubraukia dešimt metų skubėjimo...
Aš siūlyčiau moderniai visuomenei skubėti neskubant. Joga moko pasiekti kuo didesnį efektyvumą savo gyvenime, tačiau neaukojant sveikatos. O šito gali pasiekti tik sąmoningas žmogus. Jogos tikslas ir yra sąmoningumo didinimas. Tam naudojami kūno, kvėpavimo pratimai. Sąmoningo žmogaus gyvenimo kokybė kyla.
Mums, vakariečiams, pragmatiškai žiūrintiems į gyvenimą, joga būtų jungtis su savo gyvenimu. Mes tarsi gyvename ne savo gyvenimą. Lyg jauti, kad tu sau meluoji, čia netikras tavo gyvenimas. „Dar kiek padirbsiu, tada jau gyvensiu...“ Jogos principas yra nemeluoti sau ir kitiems. Reikia pajausti tą subtilią ribą, jungtį tarp savęs ir savo gyvenimo. Vaizdžiai sakant, joga būtų sankaba tarp variklio ir automobilio ratų. Kas nutinka? Skubančio žmogaus variklis dirba didelėmis apsukomis, sankaba nesujungia su važiuokle, ir vis tiek variklis sukasi, tepalai, kuras naudojami... O automobilis prastai važiuoja – tai ir yra stresas, nes nėra jungties.
Antra – skirtingų kartų nesusikalbėjimas. Santykiai su namiškiais, vaikais – t. y. socialinė sveikata. Ji taip pat labai svarbi, nes jeigu šioje vietoje imama „sirgti“, gali susirgti ir fizinis kūnas. Manau, dėl to, kad nemažai tėvų gyvena pagal tradicines, jau atgyvenusias vertybes, o vaikai gyvena pagal modernios visuomenės tradicijas. Skiriasi jų požiūris į tuos pačius dalykus. Tokios problemos nebuvo senovės lietuvių klasikinėje visuomenėje, kaime daugelis kartų gyveno pagal tas pačias tradicijas. Dėl to nesusikalbėjimo kyla daug konfliktų ir kenčia emocinė, psichinė žmogaus pusė.
Galima perimti minčių tvarkymą, o, sutvarkius mintis, tvarkosi ir kūnas. O galima atvirkščiai, tvarkyti kūną, tada ir mintys savaime tvarkosi. Lėtini kūną – lėtėja mintys.
Egzistuoja dėsniai. Kūnas yra labiau inertiškas, t.y. pati grubiausia žmogaus materijos dalis. Jis lėčiausiai įsibėgėja, bet įsibėgėjęs lėčiausiai sustoja. Iš pradžių kūnas pradeda sirgti dvasiškai, emociškai, psichiškai ir tik galiausiai suserga fiziškai. Lygiai taip pat ir sveikimas. Kūnas pasveiksta vėliausiai, liga tarsi užkonservuojama.
Jeigu yra kūno negalavimų, galima sau kasdien kartoti „aš jau sveikas, dabar beliko kūnui pasivyti mano psichinę būklę“.
Siekiant sveikatos, norint būti patrauklia asmenybe, laukiant sėkmės, geriausia, kai panaudojamos ir fizinės, ir psichinės galios. Galvokite pozityviai ir su kūnu atlikite veiksmus, kurie sustiprina dvasinę būseną. Ką daryti su kūnu, kokiais judesiais įjungti savo mąstyto galias, kaip neigiamas emocijas paversti teigiamomis, moko joga. Tai yra harmonijos, pusiausvyros visame kame suradimas.
Vidinės harmonijos suradimas kartais leidžia žmogui atrasti tuos svarbiausius atsakymus į klausimus, kaip bendrauti, kaip pagerinti aplinką namuose, kaip nekonfliktuoti.
Dar mokykloje perskaičiau tokią sentenciją „jeigu tau reikia ką padaryti greitai, tai neskubėk, bet daryk greitai“. Turimas omenyje vidinis skubėjimas. Užstrigo žmogus kamštyje, bet jo žandikaulis, kumščiai, kojos – viskas juda! Žmogus daro tūkstančius nesąmoningų veiksmų, tampo rankeną, vis taisosi plaukus. Yra vidinis skubėjimas, tačiau žmogus vis tiek niekur nejuda. Jeigu niekur nejudi – mažink apsukas! Toks elgesys rodo, kad yra sąmoningumo stoka.
Su pozityvaus mąstymo problema susidūriau gana anksti, berods, dar mokykloje. O su minčių valdymu dirbau apie 15 metų. Tiek truko mąstymo keitimas, tai nėra lengvas procesas. Dėl to, kad labai mažai pavyzdžių, nėra iš ko mokytis nei šeimoje, nei mokykloje.
Dabar papuolu į atvirkštines situacijas. Gyvenimo tempas neaplenkia ir manęs, reikia kasdien nudirbti daugybę darbų... Viduje ramu. Tą vidinę ašį jaučiu kaip stabilų darinį. Kol nepaleidžiu to vidaus, neleidžia jam įsibėgėti, tol nesergu. Bet kartais būna, kad mano vidinė ašis ima judėti, įsisuka į gyvenimo verpetą... Svarbu nepamesti tos vidinės kontrolės, ji yra pojūčio lygmenyje, toks lyg ir šeštasis jausmas.
Stabdau kūną. Visiems, kas yra labai pavargęs, nualintas streso, bėgimo, ką kamuoja ligos, patariu išbandyti šį būdą. Išgulėkite lovoje 24 valandas. Su sąlyga – jokio televizoriaus. Jeigu skaitysite knygą ar klausysitės muzikos, tai rinkitės lengvo turinio. Geriausia tiesiog gulėti, gulėti, gulėti... Toks išsigulėjimas padės susigrąžinti per kelis mėnesius prarastas jėgas.
Rytų filosofija, daosizmo filosofija tą vadina pūdymu. Jei kalbėtume apie žemdirbystę, žinome, kad po tam tikrų kultūrų auginimo, kurį laiką reikia žemę pūdyti. Žmogus taip pat turėtų save „suarti, paakėti“ ir palikti. Jogos filosofijoje tai vadinama veikimu neveikiant.
Žmonės bijo poilsio, kai nieko neveikiama. Tai yra klaidingas požiūris. Pasyvumą reikia rinktis, kai pavargstama nuo veiklos. Dabar madingi visokie SPA savaitgaliai, tačiau tai brangu, lova pigiau (juokiasi).
Joga galima pavadinti aktyvia meditacijos forma. Kai juda kūnas, protas ilsisi, tvarkosi. Arba atvirkščiai. Galiausiai, vis tiek įvyksta proto nusiraminimas. Kai tai įvyksta, žmogui leidžiama žengti tolimesniu dvasingumo keliu.
Į mano vedamus užsiėmimus ateina nemažai tokių viduje per stipriai užsisukusių (šypsosi). Po vieno užsiėmimo, matau, kad žmonės nurimsta, sulėtėja. Tačiau jau į kitą užsiėmimą tas žmogus ateina gerokai išsibalansavęs. Vėliau jie sako, kad bent jau joga padeda jiems kelis kartus per savaitę pristabdyti tą skubėjimą. Joga – tai puikus būdas vidiniam nusiraminti įgyti ar atgauti. Šios sistemos poveikį sveikatai pripažįsta ir šiuolaikiniai medikai.
skausmingi taškai gali būti atviri – kuriuos jaučiame, ir uždari –...
Skaityti daugiauJūsų protas ir kūnas reikalauja miego, tačiau dėl streso naktį neužmiegate. Lekiame į pagalbą! Šie paprasti žvaigždžių instruktorės Mandy Ingber jogos pratimai padės atpalaiduoti mintis ir geriau pailsėti....
Skaityti daugiauŽolelių rinkėjas turėjo 23 žmonas ir užaugino daugiau kaip 200 vaikų...
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauJogos mokytojas Vytis Zabulėnas ne vienerius metus kasdien praktikuoja jogos filosofiją. Ramesnio, nuosaikesnio, harmoningesnio gyvenimo jis padeda ieškoti į jo užsiėmimus užsukusiems įvairaus amžiaus žmonėms Vilniuje ir Kaune, Kauno medicinos kolegijos Rytų tradicinės medicinos studentus supažindina su jogos poveikiu žmogaus savijautai. Taip pat jis yra Lietuvos jogos asociacijos pirmininkas. Dabar Vytis dar ves asmenybės ugdymo seminarus „Sveiko žmogaus akademijos“ nariams. Šie seminarai vyks kavinėje „Arbatos magija“. ...
Skaityti daugiauAr Lietuvoje gali būti naudingos, pavyzdžiui, Ajurvedos žinios?...
Skaityti daugiauŠaltuoju metų laiku, kai visi aplinkui kosėja, čiaudi ir sloguoja, vis dairomės per petį ir laukiame, kada mūsų imunitetą nugalės virusai ir visi kiti jį silpninantys stresai. Tačiau jei atsigręžtume į ilgaamžius rytiečius, dėl mus puolančių virusų ar silpno imuniteto baimintis tektų kur kas mažiau. Rytų šalių medicinoje daugiau nei 2000 metų gripo ir peršalimo profilaktikai naudojama augalo veiklioji medžiaga resveratrolis....
Skaityti daugiauArūnas Jonuškis – Klaipėdos klubo „Kelias į save“ vadovas. Jau 20 metų veda energinės jogos, energinio cigun, meditacijų praktikas. Yra 4 knygelių apie su džok terapiją, straipsnių apie sveikatą autorius, 10-ties televizijos laidų apie sveikatingumą dalyvis. Įrašė 10 DVD mokomųjų programų, kaip, pasitelkiant jogą, cigun, meditacijas, kvėpavimą, pagerinti dvasinę ir fizinę būklę. „Su džok sistema domiuosi jau du dešimtmečius, esu sukaupęs nemažą patirtį šioje srityje“, – sako Arūnas....
Skaityti daugiauMūsų tėvų ir senelių mityba skirtingais metų laikais buvo labai skirtinga – ne taip, kaip dabar, kai net viduržiemį panorėję ant stalo dedame ridikėlių ar salotų. Tik ar tai gerai? Kaip rašė žymus lietuvių filosofas, rašytojas, publicistas ir kultūros veikėjas Vilhelmas Storosta, labiau žinomas Vydūno vardu, „gyvybė prasilaužia augmenijoje, todėl augmenija suteikia gyvenimui pagrindą, gyviams ir žmonėms teikia maistą. Ir, pasak Vydūno, mums tinkamiausias tas maistas, „kurį tam laikui augmenija atneša.“ ...
Skaityti daugiauArcheologai savo kasinėjimų neandartaliečių kapavietėse metu atrado įrodymų, kad jau šie mūsų protėviai rinko gydomuosius augalus. Rašytiniai dokumentai, rasti senovės Mesopotamijoje, Kinijoje, Indijoje, Egipte, Europoje, fiksuoja analogiškus faktus. Šiame žurnalo numeryje kviečiame pasinerti į pasakojimą apie ilgą vaistinių augalų vartojimo istoriją. ...
Skaityti daugiauArcheologai savo kasinėjimų neandartaliečių kapavietėse metu atrado įrodymų, kad jau šie mūsų protėviai rinko gydomuosius augalus. Rašytiniai dokumentai, rasti senovės Mesopotamijoje, Kinijoje, Indijoje, Egipte, Europoje, fiksuoja analogiškus faktus. Šiame žurnalo numeryje kviečiame pasinerti į pasakojimą apie ilgą vaistinių augalų vartojimo istoriją. ...
Skaityti daugiauPraėjusiuose „Sveiko žmogaus“ numeriuose pasakojome apie akupunktūrą ir akupresūrą. Šį kartą skaitytojus kviečiame iš arčiau pažvelgti į šių dviejų netradicinių gydymo būdų panašumus ir skirtumus, geriau juos suprasti ir, esant poreikiui, lengviau pasirinkti. Apie tai daugiau paprašėme papasakoti rubrikos konsultanto, Kauno medicinos universiteto dėstytojo, Reabilitacijos klinikos gydytojo ir Dainiaus Butvilo klinikos įkūrėjo Dainiaus Butvilo....
Skaityti daugiauViena iš plačiajai visuomenei geriausiai žinomų, o kartu ir intriguojančių netradicinės medicinos šakų yra akupunktūra. Šią „šlovę“ gydymo būdas užsitarnavo iš pažiūros ekstremaliomis priemonėmis – kūno badymu adatomis. Daugelis, nors ir girdėję, netiki jog procesas, kai į įvairias kūno vietas bedamos adatėlės, yra neskausmingas. Taigi, norėdamas praskleisti akupunktūros paslapties šydą, „Sveikas žmogus“ savo netradicinės medicinos rubrikoje šį kartą pasakoja apie akupunktūrą. ...
Skaityti daugiauKad ir ką sakytų jogos ekspertai, reikia pripažinti, jog ši Rytų medicina vis dar yra naujas reiškinys Lietuvoje. Nei ketvirtadalis Lietuvos žmonių negalėtų tiksliai apibūdinti, kas tai yra, ką jau kalbėti apie bandymą praktikuoti jogą. Tikėtina, kad jūs jau esate skaitę išsamų pradžiamokslį šia tema, tačiau galbūt nepastebėjote vieno fakto – jį parašė žmogus, aktyviai užsiimantis joga. Būtent todėl minėtuose tekstuose tokia netradicinės medicinos forma yra pernelyg aukštinama. Šiame straipsnyje pateiksiu savo nešališką, ne jogos ekspertės požiūrį į jogą. Iš pradžių trumpai aprašysiu jogos istoriją, vėliau papasakosiu apie jos pritaikymą ir naudą kasdieniame gyvenime, o vėliau ir išsamų teigiamos mąstysenos bei meditacijos sąvokų aprašymą....
Skaityti daugiauMūsų visų tėvynė yra Žemės planeta. Mes esame jos dalis, o ji yra mūsų dalis. Žemė duoda gyvybę augalams, vandenį ir orą, būtinus mūsų egzistavimui. Mūsų kūnai, kai juos palieka gyvybė, atiduodami žemei. Daugelį amžių žmonija tikėjo, kad žemė – visatos centras, nes ji gyvenimo pagrindas. Deja, žmogus labai užteršė savo gimtąją planetą, nyksta miškai, nuodijamos upės ir atmosfera, o kartu išsigimsta žmogus. Galbūt todėl ir žemės stichijos ligos (diabetas, virškinimo negalavimai) tapo masiškai paplitusios....
Skaityti daugiauFengšui – tai 4000 metų amžiaus senovinis kinų menas kurti namų interjerą ir apimantis daiktų, spalvų, simbolių išdėstymą taip, kad visos žmogaus gyvenimo sritys veiktų harmoningai bei pritrauktų teigiamą „či“ energiją. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, jog kaip ir daugelio netradicinio gyvenimo ar gydymo būdų, fengšui poveikis nėra patvirtintas moksliškai ar kaip nors kitaip garantuojamas. Nepaisant to, šį meną praktikuoja daugybė žmonių visame pasaulyje, apie jį rašomos knygos, tad „Sveikas žmogus“ siūlo jei ne išbandyti, tai bent jau susipažinti su šiuo menu ir patiems nuspręsti, tikėti šiais patarimais, ar ne. ...
Skaityti daugiauVandens stichija Primename, kad kinų medicinos supratimo pagrindas – savitas supratimas apie žmogų, jo energijas. Kūne vykstančius procesus valdo specialus 5 energijų algoritmas. Šias energijas dar vadina stichijomis. ...
Skaityti daugiauŠiandien daug dėmesio skiriama mitybai, t.y. atskirų maisto produktų mitybinei vertei ir jų pasirinkimui. Mokslininkai randa vis naujų veikliųjų medžiagų augaliniuose produktuose, ieško ryšio tarp šių medžiagų vartojimo ir galimybės išvengti ligų. Šiuolaikinė civilizacija visų ligų priežasčių (ir jų profilaktikos priemonių) ieško ekologijoje ar vitaminų, mineralinių medžiagų, atioksidantų derinyje. Tikimasi taip sutvarkyti ląstelėje vykstančius medžiagų apykaitos procesus ir kitas fiziologines funkcijas, kad taptume sveiki, darbingi ir žvalūs. Ar tai įmanoma? Ar įmanoma maisto produktais pasiekti kūno ir sielos harmoniją, ar tai tik utopiškos stebuklingojo „gyvybės eleksyro“ paieškos ?...
Skaityti daugiauRytų filosofija bei medicina didelį dėmesį skiria žmogaus jausmams, mąstymui. Teigiama, kad jausmų ir mentalinė energija funkcionuoja visame kūne, o jos dalis saugoma mūsų organuose. Ji ir sudaro jų esmę. Senosios filosofinės kinų medicinos citatos teigia – nuolat vibruojant penkių stichijų dorybių ribose, žmogaus sistema išlieka stabili, jei įnešame negatyvų kintamąjį, visa energinių kanalų sistema, o kartu ir kūno funkcijos, sutrinka. Kas tie negatyvūs veiksniai? Teigiama, kad vandens stichiją pažeidžia pagieža, neapykanta, baimė. Medžio stichiją – abejonė, neapsisprendimas, agresija, ugnies – liūdesys, pavydas, žemės – melas, įkyrios mintys, metalo – išankstinis nusistatymas, melancholija. ...
Skaityti daugiauŠiuolaikinis gyvenimo stilius neurotiškas, todėl nenuostabu, kad dauguma žmonių mūsų visuomenėje patiria stresą, nerimą, depresiją. Klasikinėje medicinoje šios ligos gydomos specialiais vaistais, o pradinės ligų stadijos – psichoterapija. Ar gali žmogus pats sau padėti? Pirmiausia jis turi žinoti, kaip funkcionuoja jo kūnas, kokia jo energinė schema, kaip atsiranda mintys ir jausmai, tik tada jis gali savyje susivokti ir tvarkytis. Ką Rytų tradicinė medicina kalba apie depresiją ir nestabilią psichiką?...
Skaityti daugiauPraėjusiame „Sveiko žmogaus“ numeryje pasakojome apie pagrindinius mitybos pagal Ajurvedą principus. Šį kartą jūsų dėmesiui konkrečios rekomendacijos, ką valgyti atskirų konstitucijų žmonėms....
Skaityti daugiauŠiuolaikinės mitybos rekomendacijos atkreipia dėmesį į du svarbiausius aspektus – kad būtų tinkamas maisto medžiagų kiekis dienos racione, tarp jų ir biologiškai veiklių junginių. Ir kad maistas būtų gerai suvirškintas – gerai veiktų visi organai, atsakingi už virškinimą, būtų pakankamai išskiriama fermentų. Ajurvedos požiūris, nors daug senesnis, yra kur kas išsamesnis, turi daugiau briaunų. Kertinis šios filosofijos ir medicinos žinių aspektas, kalbant apie mitybą, – ji turi būti individuali, subalansuojanti tiek žmogaus energinį lauką, kūno funkcijas, jausmus bei protą. ...
Skaityti daugiauSuprasti, kas yra žmogaus higiena, nėra sunku. Suvokti, kad ji gali būti mūsų sveikatos esmė ir pagrindas – daug sunkiau. Nes mes nežinome, kas yra žmogaus higiena pagal Ajurvedą. Pagal Ajurvedą žmogus yra siela, turinti kūną, protą, jusles, ego ir intelektą. Sveikas ir laimingas žmogus gali jaustis tik tada, kai sveikos ir, svarbiausia, higieniškai švarios jo visos šios sudedamosios komponentės. O kokia gi higiena reikalinga žmogaus sielai, kūnui, protui, juslėms, ego ir intelektui? Lengviausia pradėti, žinoma, nuo kūno....
Skaityti daugiauTęsiame praėjusiame numeryje pradėtą straipsnių „Kita medicina“ ciklą – apie oficialiai nepriimtą mediciną. Pirmajame straipsnyje tuomet pristatėme seniausią mediciną – ajurvedą. Šį kartą apie tai, ką ajurveda teigia apie maisto skonį....
Skaityti daugiauBobo Honibolo (Bob Honiball) patirtis kovos menų, savigynos ir neginkluotos kovos menų srityse siekia per 40 metų. Prasta sveikata vaikystėje pastūmėjo Bobą susidomėti kovos menais, atrasti juose tobulą fizinį aktyvumą, stiprią filosofiją, požiūrį į gyvenimą, discipliną ir, aišku, sveikatos užtikrinimą. Jis yra įvaldęs ir Tai-či metodą, kurį galima vadinti ne tik kovos metodu, bet ir būdu išsaugoti gerą savijautą ilgą laiką. ...
Skaityti daugiau
