){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
V.Z.: Senovės Indijos žinių apie sveikatą sistema Ajurveda ligą vertina kaip normalios žmogaus organizmo veiklos bei psichikos sutrikimą. Sveikata pagal Ajurvedą - tai absoliuti organizmo funkcijų, subalansuotos medžiagų apykaitos ir proto bei jausmų būsenos harmonija. Jogos sistemoje sveikata apibūdinama kaip fizinių ir psichinių kliūčių nebuvimas siekiant užsibrėžto tikslo. Užsiimant joga, subalansuojama visų sistemų veikla, stiprinamas imunitetas ir išvengiama sveikatos sutrikimų, kurie daugumai žmonių atrodo neišvengiami. Joga - tai ir tiltas tarp žmogaus fizinio kūno ir jo psichikos. Tai priemonė, padedanti išplėsti savo pažinimo lauką, būti sveikiems ir tobulėti dvasiškai.
L.L.: Joga yra stipri nemedikamentinės terapijos priemonė. Tai fizinių pratimų, atliekamų nuoseklia, griežtai nustatyta seka, sistema. Ji lavina lankstumą, sąnarius, stiprina raumenis ir kitas organizmo struktūras intensyviau ir taisyklingiau nei kitos fizinio aktyvumo rūšys. Visi pratimai atliekami pagal tam tikrą techniką, susikoncentravus. Kai kurių pratimų kitaip net neįmanoma atlikti. Pavyzdžiui, atliekant asaną “medis”, nereikalingos mintys nurimsta savaime. Taip, pasitelkus protą ir kūną, gerai subalansuojama nervų sistemos veikla.
Yra žinoma, kad gydant psichikos ligonius naudinga taikyti užimtumo terapiją, tačiau asanų poveikis dar stipresnis, nes jas atliekant protas tarsi atsitraukia nuo varginančių problemų - joms “nelieka” vietos. Įvairūs psichikos sveikatos sutrikimai (nerimas, įtampa, depresija) yra susiję su neuromediatorių (cheminių medžiagų, dalyvaujančių nervinių impulsų perdavimo mechanizmuose) pokyčiais. Asanos tikslingai stimuliuoja atitinkamas smegenų sritis, ir taip natūraliai balansuojama neuromediatorių sintezės funkcija.
D.Š.: Kauno bendrija “Prošvaistė” vienija šeimas, kuriose yra sergančiųjų psichikos ligomis: šizofrenija, klinikine depresija, epilepsija. Daugelis jų - jauni žmonės. Be muzikos bei poezijos terapijos, pokalbių su medikais ir socialiniais darbuotojais, išvykų į gamtą, mums labai svarbūs ir jogos užsiėmimai. Per labai trumpą laiką įsitikinome, kad jautriems, lengvai emociškai pažeidžiamiems žmonėms jogos pratimai gali teikti labai daug naudos.
Yra puikių atsipalaidavimo metodų. Mokomės “pilno kvėpavimo” ir, svarbiausia, kaip pritaikyti įgūdžius kasdieninėje praktikoje koreguojant kvėpavimą, o drauge ir viso organizmo būseną. Visi atsipalaidavimo bei pusiausvyros lavinimo pratimai psichikos ligoniams padeda “išsinerti” iš ribotų, suvaržytų judesių. Drauge, atrodo, atsipalaiduoja ir jausmai, dingsta susikaustymas ir “slogučiai”. Pastebiu, kad jogos sistema padeda tiek sergantiesiems, tiek juos globojantiesiems.
L.L.: Bet kokie fiziniai pratimai teigiamai veikia žmogaus kūną ir visą organizmą.
Jogos pratimai naudingiausi, kai atliekami taisyklingai. Instruktoriaus užduotis - sugebėti mokinius apsaugoti nuo traumų, drauge jiems sudarant galimybes asanas atlikti kaskart vis tobuliau.
Nors daug galima pasiekti ir savarankiškai, padedant mokytojui viskas vyksta daug greičiau.
I.U.: Iš pradžių, kol mokiausi jogos savarankiškai, visuomet abejojau, ar teisingai atlieku asanas, o vadovaujant mokytojui dingsta abejonės ir pradedi tobulėti. Kol abejoji, netobulėji. Svarbu, kad mokytojas padeda atlikti asanas saugiai ir nuosekliai.
V.Z.: Kol nepajaučiame savo kūno, esame lyg akli ir kurti. Šiame kelyje vadovas padeda “neperdegti” ir nepakenkti sau. Iš pradžių nežinome ir savo psichinių bei fizinių galių ribos. Vadovas pataria, kai reikia, pristabdo ar paragina: “nemiegok!”, “netinginiauk!”. Joga - tai ne pasyvus veiksmas, o iššūkis sau, reikalaujantis motyvacijos tobulėti ir siekti pažinti tai, kas yra už šiuo metu mums žinomos ribos.
I.U.: Mokytojui tenka “įjungti” ir dvasines, ir psichines galias, kad mokiniai jaustųsi gerai. Jiems reikia didelio noro išmokti jogos, ryžto, užsispyrimo ir kantrybės. Mokymasis nėra aklas mokytojo judesių kartojimas. Daugelį dalykų reikia įsidėmėti, kad kasdien namuose savarankiškai galėtum atlikti asanas. Jeigu tokių pastangų stokojama, labai ilgai trypčiojama vietoje. O galima išmokti tobulinti save visą laiką, pavyzdžiui, dėmesio koncentracijos pratimus galima atlikti ir valant dulkes, ir vairuojant automobilį.
D.Š.: Iš pradžių manėme, kad jogos pratimai yra intensyvūs. Bet iš tiesų jie atliekami ramiai ir lengvai. Be to, joga teikia ir gerų emocijų. Jau po pirmo užsiėmimo daugelis mūsų bendrijos narių pasakė, kad jaučiasi geriau. Kūno lavinimo ir kvėpavimo funkcijos gerinimo pratimai teigiamai veikia širdies ir smegenų kraujotaką, o sergantiesiems psichikos ligomis tai labai naudinga. Beje, kaip ir kiekvienam žmogui.
L.L.: Joga nėra alternatyva tradicinei medicinai ir negali jos pakeisti, kai sergama rimtai. Bet kai ligos simptomai tampa švelnesni, joga yra ideali priemonė sveikatai stiprinti ir palaikyti. Į jogos pratybas ateinama ir dėl nugaros skausmų, ir siekiant geriau išnaudoti savo proto galias, ir norint išmokti kokybiškai ilsėtis.
V.Z.: Įprasta visą laiką mąstyti, ir daugiausia mūsų mintys nėra nė kiek naudingesnės už aplink galvą zujančias muses. Dauguma žmonių savo minčių negali valdyti taip, kaip, pavyzdžiui, rankas ar kojas (būdami sveiki). Net ir stengiantis, iš pradžių niekaip nepavyksta nuraminti minčių. Bet yra jungtis tarp kūno ir proto. Tai kvėpavimo praktika (pranajama). Todėl mokomės labai daug įvairių kvėpavimo technikų. Kvėpavimas ne tik atspindi žmogaus psichikos būklę, bet ir daro jai įtaką.
L.L.: Labai svarbus jogos elementas - atsipalaidavimo asanos, kai sąmoningai siekiama kūno ir proto ramybės bei kontroliuojamos mintys. Šie pratimai - tai savarankiška jogos dalis. Jie gerai padeda žmonėms, patiriantiems stresą, nerimą, įtampą ar esant kitoms psichikos būklėms.
I.U.: Jogos praktika padeda sureguliuoti ir mitybą, nereikalaudama atsisakyti įprasto maisto.
V.Z.: Jeigu, siekiant fizinės sveikatos, dar studijuojama ir Vedanta - jogos dvasinio mokymo žinių sistema, stiprinama ir dvasinė bei moralinė sveikata, kuri suprantama kaip aukščiausia doro, sąžiningo, darniai su aplinka ir visuomene “sugyvenančio” žmogaus brandumo fazė. Pasitelkus jogos sistemą, tai galima pasiekti natūraliu keliu, nežalojant savo sveikatos. Juk dažnas iš mūsų, neturėdami nė vienos minutės laisvalaikio, neįsiklausydami į savo vidinį “aš”, manome, kad privalu aukoti save dėl šeimos, vaikų, karjeros... Ir nuoširdžiausiai susitaikome su šia tik iš dalies teisinga mintimi, visiškai nesuvokdami tikrosios verslo, mokslo ir šeimos paskirties! Praktikuojant jogos sistemą, žinios apie kokybišką gyvenimą, pozityvų mąstymą ir daugelį kitų esminių dalykų tampa lengviau prieinamos.
*asana yra viena iš aštuonių karališkosios jogos (aštanga joga) komplekso priemonių. Aštangą jogą dar sudaro jama (socialinė disciplina), nijama (asmeninė disciplina), pranajama (kvėpavimo bei proto kontrolė), prathajama (susitvardymas bei jausmų disciplina), dharana (susikaupimas), dhjana (meditacija) ir samadhi (savirealizacija).
skausmingi taškai gali būti atviri – kuriuos jaučiame, ir uždari –...
Skaityti daugiauJūsų protas ir kūnas reikalauja miego, tačiau dėl streso naktį neužmiegate. Lekiame į pagalbą! Šie paprasti žvaigždžių instruktorės Mandy Ingber jogos pratimai padės atpalaiduoti mintis ir geriau pailsėti....
Skaityti daugiauŽolelių rinkėjas turėjo 23 žmonas ir užaugino daugiau kaip 200 vaikų...
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauJogos mokytojas Vytis Zabulėnas ne vienerius metus kasdien praktikuoja jogos filosofiją. Ramesnio, nuosaikesnio, harmoningesnio gyvenimo jis padeda ieškoti į jo užsiėmimus užsukusiems įvairaus amžiaus žmonėms Vilniuje ir Kaune, Kauno medicinos kolegijos Rytų tradicinės medicinos studentus supažindina su jogos poveikiu žmogaus savijautai. Taip pat jis yra Lietuvos jogos asociacijos pirmininkas. Dabar Vytis dar ves asmenybės ugdymo seminarus „Sveiko žmogaus akademijos“ nariams. Šie seminarai vyks kavinėje „Arbatos magija“. ...
Skaityti daugiauAr Lietuvoje gali būti naudingos, pavyzdžiui, Ajurvedos žinios?...
Skaityti daugiauŠaltuoju metų laiku, kai visi aplinkui kosėja, čiaudi ir sloguoja, vis dairomės per petį ir laukiame, kada mūsų imunitetą nugalės virusai ir visi kiti jį silpninantys stresai. Tačiau jei atsigręžtume į ilgaamžius rytiečius, dėl mus puolančių virusų ar silpno imuniteto baimintis tektų kur kas mažiau. Rytų šalių medicinoje daugiau nei 2000 metų gripo ir peršalimo profilaktikai naudojama augalo veiklioji medžiaga resveratrolis....
Skaityti daugiauArūnas Jonuškis – Klaipėdos klubo „Kelias į save“ vadovas. Jau 20 metų veda energinės jogos, energinio cigun, meditacijų praktikas. Yra 4 knygelių apie su džok terapiją, straipsnių apie sveikatą autorius, 10-ties televizijos laidų apie sveikatingumą dalyvis. Įrašė 10 DVD mokomųjų programų, kaip, pasitelkiant jogą, cigun, meditacijas, kvėpavimą, pagerinti dvasinę ir fizinę būklę. „Su džok sistema domiuosi jau du dešimtmečius, esu sukaupęs nemažą patirtį šioje srityje“, – sako Arūnas....
Skaityti daugiauMūsų tėvų ir senelių mityba skirtingais metų laikais buvo labai skirtinga – ne taip, kaip dabar, kai net viduržiemį panorėję ant stalo dedame ridikėlių ar salotų. Tik ar tai gerai? Kaip rašė žymus lietuvių filosofas, rašytojas, publicistas ir kultūros veikėjas Vilhelmas Storosta, labiau žinomas Vydūno vardu, „gyvybė prasilaužia augmenijoje, todėl augmenija suteikia gyvenimui pagrindą, gyviams ir žmonėms teikia maistą. Ir, pasak Vydūno, mums tinkamiausias tas maistas, „kurį tam laikui augmenija atneša.“ ...
Skaityti daugiauArcheologai savo kasinėjimų neandartaliečių kapavietėse metu atrado įrodymų, kad jau šie mūsų protėviai rinko gydomuosius augalus. Rašytiniai dokumentai, rasti senovės Mesopotamijoje, Kinijoje, Indijoje, Egipte, Europoje, fiksuoja analogiškus faktus. Šiame žurnalo numeryje kviečiame pasinerti į pasakojimą apie ilgą vaistinių augalų vartojimo istoriją. ...
Skaityti daugiauArcheologai savo kasinėjimų neandartaliečių kapavietėse metu atrado įrodymų, kad jau šie mūsų protėviai rinko gydomuosius augalus. Rašytiniai dokumentai, rasti senovės Mesopotamijoje, Kinijoje, Indijoje, Egipte, Europoje, fiksuoja analogiškus faktus. Šiame žurnalo numeryje kviečiame pasinerti į pasakojimą apie ilgą vaistinių augalų vartojimo istoriją. ...
Skaityti daugiauPraėjusiuose „Sveiko žmogaus“ numeriuose pasakojome apie akupunktūrą ir akupresūrą. Šį kartą skaitytojus kviečiame iš arčiau pažvelgti į šių dviejų netradicinių gydymo būdų panašumus ir skirtumus, geriau juos suprasti ir, esant poreikiui, lengviau pasirinkti. Apie tai daugiau paprašėme papasakoti rubrikos konsultanto, Kauno medicinos universiteto dėstytojo, Reabilitacijos klinikos gydytojo ir Dainiaus Butvilo klinikos įkūrėjo Dainiaus Butvilo....
Skaityti daugiauViena iš plačiajai visuomenei geriausiai žinomų, o kartu ir intriguojančių netradicinės medicinos šakų yra akupunktūra. Šią „šlovę“ gydymo būdas užsitarnavo iš pažiūros ekstremaliomis priemonėmis – kūno badymu adatomis. Daugelis, nors ir girdėję, netiki jog procesas, kai į įvairias kūno vietas bedamos adatėlės, yra neskausmingas. Taigi, norėdamas praskleisti akupunktūros paslapties šydą, „Sveikas žmogus“ savo netradicinės medicinos rubrikoje šį kartą pasakoja apie akupunktūrą. ...
Skaityti daugiauKad ir ką sakytų jogos ekspertai, reikia pripažinti, jog ši Rytų medicina vis dar yra naujas reiškinys Lietuvoje. Nei ketvirtadalis Lietuvos žmonių negalėtų tiksliai apibūdinti, kas tai yra, ką jau kalbėti apie bandymą praktikuoti jogą. Tikėtina, kad jūs jau esate skaitę išsamų pradžiamokslį šia tema, tačiau galbūt nepastebėjote vieno fakto – jį parašė žmogus, aktyviai užsiimantis joga. Būtent todėl minėtuose tekstuose tokia netradicinės medicinos forma yra pernelyg aukštinama. Šiame straipsnyje pateiksiu savo nešališką, ne jogos ekspertės požiūrį į jogą. Iš pradžių trumpai aprašysiu jogos istoriją, vėliau papasakosiu apie jos pritaikymą ir naudą kasdieniame gyvenime, o vėliau ir išsamų teigiamos mąstysenos bei meditacijos sąvokų aprašymą....
Skaityti daugiauMūsų visų tėvynė yra Žemės planeta. Mes esame jos dalis, o ji yra mūsų dalis. Žemė duoda gyvybę augalams, vandenį ir orą, būtinus mūsų egzistavimui. Mūsų kūnai, kai juos palieka gyvybė, atiduodami žemei. Daugelį amžių žmonija tikėjo, kad žemė – visatos centras, nes ji gyvenimo pagrindas. Deja, žmogus labai užteršė savo gimtąją planetą, nyksta miškai, nuodijamos upės ir atmosfera, o kartu išsigimsta žmogus. Galbūt todėl ir žemės stichijos ligos (diabetas, virškinimo negalavimai) tapo masiškai paplitusios....
Skaityti daugiauFengšui – tai 4000 metų amžiaus senovinis kinų menas kurti namų interjerą ir apimantis daiktų, spalvų, simbolių išdėstymą taip, kad visos žmogaus gyvenimo sritys veiktų harmoningai bei pritrauktų teigiamą „či“ energiją. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, jog kaip ir daugelio netradicinio gyvenimo ar gydymo būdų, fengšui poveikis nėra patvirtintas moksliškai ar kaip nors kitaip garantuojamas. Nepaisant to, šį meną praktikuoja daugybė žmonių visame pasaulyje, apie jį rašomos knygos, tad „Sveikas žmogus“ siūlo jei ne išbandyti, tai bent jau susipažinti su šiuo menu ir patiems nuspręsti, tikėti šiais patarimais, ar ne. ...
Skaityti daugiauVandens stichija Primename, kad kinų medicinos supratimo pagrindas – savitas supratimas apie žmogų, jo energijas. Kūne vykstančius procesus valdo specialus 5 energijų algoritmas. Šias energijas dar vadina stichijomis. ...
Skaityti daugiauŠiandien daug dėmesio skiriama mitybai, t.y. atskirų maisto produktų mitybinei vertei ir jų pasirinkimui. Mokslininkai randa vis naujų veikliųjų medžiagų augaliniuose produktuose, ieško ryšio tarp šių medžiagų vartojimo ir galimybės išvengti ligų. Šiuolaikinė civilizacija visų ligų priežasčių (ir jų profilaktikos priemonių) ieško ekologijoje ar vitaminų, mineralinių medžiagų, atioksidantų derinyje. Tikimasi taip sutvarkyti ląstelėje vykstančius medžiagų apykaitos procesus ir kitas fiziologines funkcijas, kad taptume sveiki, darbingi ir žvalūs. Ar tai įmanoma? Ar įmanoma maisto produktais pasiekti kūno ir sielos harmoniją, ar tai tik utopiškos stebuklingojo „gyvybės eleksyro“ paieškos ?...
Skaityti daugiauRytų filosofija bei medicina didelį dėmesį skiria žmogaus jausmams, mąstymui. Teigiama, kad jausmų ir mentalinė energija funkcionuoja visame kūne, o jos dalis saugoma mūsų organuose. Ji ir sudaro jų esmę. Senosios filosofinės kinų medicinos citatos teigia – nuolat vibruojant penkių stichijų dorybių ribose, žmogaus sistema išlieka stabili, jei įnešame negatyvų kintamąjį, visa energinių kanalų sistema, o kartu ir kūno funkcijos, sutrinka. Kas tie negatyvūs veiksniai? Teigiama, kad vandens stichiją pažeidžia pagieža, neapykanta, baimė. Medžio stichiją – abejonė, neapsisprendimas, agresija, ugnies – liūdesys, pavydas, žemės – melas, įkyrios mintys, metalo – išankstinis nusistatymas, melancholija. ...
Skaityti daugiauŠiuolaikinis gyvenimo stilius neurotiškas, todėl nenuostabu, kad dauguma žmonių mūsų visuomenėje patiria stresą, nerimą, depresiją. Klasikinėje medicinoje šios ligos gydomos specialiais vaistais, o pradinės ligų stadijos – psichoterapija. Ar gali žmogus pats sau padėti? Pirmiausia jis turi žinoti, kaip funkcionuoja jo kūnas, kokia jo energinė schema, kaip atsiranda mintys ir jausmai, tik tada jis gali savyje susivokti ir tvarkytis. Ką Rytų tradicinė medicina kalba apie depresiją ir nestabilią psichiką?...
Skaityti daugiauPraėjusiame „Sveiko žmogaus“ numeryje pasakojome apie pagrindinius mitybos pagal Ajurvedą principus. Šį kartą jūsų dėmesiui konkrečios rekomendacijos, ką valgyti atskirų konstitucijų žmonėms....
Skaityti daugiauŠiuolaikinės mitybos rekomendacijos atkreipia dėmesį į du svarbiausius aspektus – kad būtų tinkamas maisto medžiagų kiekis dienos racione, tarp jų ir biologiškai veiklių junginių. Ir kad maistas būtų gerai suvirškintas – gerai veiktų visi organai, atsakingi už virškinimą, būtų pakankamai išskiriama fermentų. Ajurvedos požiūris, nors daug senesnis, yra kur kas išsamesnis, turi daugiau briaunų. Kertinis šios filosofijos ir medicinos žinių aspektas, kalbant apie mitybą, – ji turi būti individuali, subalansuojanti tiek žmogaus energinį lauką, kūno funkcijas, jausmus bei protą. ...
Skaityti daugiauSuprasti, kas yra žmogaus higiena, nėra sunku. Suvokti, kad ji gali būti mūsų sveikatos esmė ir pagrindas – daug sunkiau. Nes mes nežinome, kas yra žmogaus higiena pagal Ajurvedą. Pagal Ajurvedą žmogus yra siela, turinti kūną, protą, jusles, ego ir intelektą. Sveikas ir laimingas žmogus gali jaustis tik tada, kai sveikos ir, svarbiausia, higieniškai švarios jo visos šios sudedamosios komponentės. O kokia gi higiena reikalinga žmogaus sielai, kūnui, protui, juslėms, ego ir intelektui? Lengviausia pradėti, žinoma, nuo kūno....
Skaityti daugiauTęsiame praėjusiame numeryje pradėtą straipsnių „Kita medicina“ ciklą – apie oficialiai nepriimtą mediciną. Pirmajame straipsnyje tuomet pristatėme seniausią mediciną – ajurvedą. Šį kartą apie tai, ką ajurveda teigia apie maisto skonį....
Skaityti daugiauBobo Honibolo (Bob Honiball) patirtis kovos menų, savigynos ir neginkluotos kovos menų srityse siekia per 40 metų. Prasta sveikata vaikystėje pastūmėjo Bobą susidomėti kovos menais, atrasti juose tobulą fizinį aktyvumą, stiprią filosofiją, požiūrį į gyvenimą, discipliną ir, aišku, sveikatos užtikrinimą. Jis yra įvaldęs ir Tai-či metodą, kurį galima vadinti ne tik kovos metodu, bet ir būdu išsaugoti gerą savijautą ilgą laiką. ...
Skaityti daugiau
