Joga tiesia tiltus tarp žmogaus fizinio kūno ir jo dvasios galių

Joga - tai visapusiško ugdymo sistema. Tinkamai sutelkiant dėmesį, kvėpuojant ir atliekant jogos pozas (asanas*), išmokstama kontroliuoti kūną ir dvasią. Kaip tik dėl šios aplinkybės jogos praktika yra viena veiksmingiausių priemonių šalinant dvasinį ir psichikos nestabilumą. Yra kiekvienai amžiaus grupei tinkamų asanų (Belgijos karalienė Motina net sulaukusi 84 metų atlikdavo jogos pozas). Išmokus jas atlikti taisyklingai ir kai tai nebereikalauja fizinių pastangų, pasiekiama vadinamoji sukhatos (palaimos, pasitenkinimo) būsena. Tuomet fizinis kūnas tampa pavaldus vidiniam „aš”, arba žmogaus esybei, ir pasiekiama kūno bei dvasios (psichikos) vienovė. Ši būsena ramina, teikia vidinio džiaugsmo ir teigiamai veikia fizinę sveikatą. Plačiau apie jogos praktiką bei mąstymo „instrumentų” poveikį sveikatai Kauno jogos studijoje kalbame su Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinikos gydytoju rezidentu jogos instruktoriumi Linu Leonu, Kauno šeimų, kuriose yra psichikos ligonių, bendrijos „Prošvaistė” vadove Danute Švirmickiene, Kauno jogos studijos instruktore Inga Urbonavičiene ir Lietuvos jogos asociacijos pirmininku, Kauno jogos studijos vadovu Vyčiu Zabulėnu.
 

V.Z.: Senovės Indijos žinių apie sveikatą sistema Ajurveda ligą vertina kaip normalios žmogaus organizmo veiklos bei psichikos sutrikimą. Sveikata pagal Ajurvedą - tai absoliuti organizmo funkcijų, subalansuotos medžiagų apykaitos ir proto bei jausmų būsenos harmonija. Jogos sistemoje sveikata apibūdinama kaip fizinių ir psichinių kliūčių nebuvimas siekiant užsibrėžto tikslo. Užsiimant joga, subalansuojama visų sistemų veikla, stiprinamas imunitetas ir išvengiama sveikatos sutrikimų, kurie daugumai žmonių atrodo neišvengiami. Joga - tai ir tiltas tarp žmogaus fizinio kūno ir jo psichikos. Tai priemonė, padedanti išplėsti savo pažinimo lauką, būti sveikiems ir tobulėti dvasiškai.
L.L.: Joga yra stipri nemedikamentinės terapijos priemonė. Tai fizinių pratimų, atliekamų nuoseklia, griežtai nustatyta seka, sistema. Ji lavina lankstumą, sąnarius, stiprina raumenis ir kitas organizmo struktūras intensyviau ir taisyklingiau nei kitos fizinio aktyvumo rūšys. Visi pratimai atliekami pagal tam tikrą techniką, susikoncentravus. Kai kurių pratimų kitaip net neįmanoma atlikti. Pavyzdžiui, atliekant asaną “medis”, nereikalingos mintys nurimsta savaime. Taip, pasitelkus protą ir kūną, gerai subalansuojama nervų sistemos veikla.
Yra žinoma, kad gydant psichikos ligonius naudinga taikyti užimtumo terapiją, tačiau asanų poveikis dar stipresnis, nes jas atliekant protas tarsi atsitraukia nuo varginančių problemų - joms “nelieka” vietos. Įvairūs psichikos sveikatos sutrikimai (nerimas, įtampa, depresija) yra susiję su neuromediatorių (cheminių medžiagų, dalyvaujančių nervinių impulsų perdavimo mechanizmuose) pokyčiais. Asanos tikslingai stimuliuoja atitinkamas smegenų sritis, ir taip natūraliai balansuojama neuromediatorių sintezės funkcija.
D.Š.: Kauno bendrija “Prošvaistė” vienija šeimas, kuriose yra sergančiųjų psichikos ligomis: šizofrenija, klinikine depresija, epilepsija. Daugelis jų - jauni žmonės. Be muzikos bei poezijos terapijos, pokalbių su medikais ir socialiniais darbuotojais, išvykų į gamtą, mums labai svarbūs ir jogos užsiėmimai. Per labai trumpą laiką įsitikinome, kad jautriems, lengvai emociškai pažeidžiamiems žmonėms jogos pratimai gali teikti labai daug naudos.


Yra puikių atsipalaidavimo metodų. Mokomės “pilno kvėpavimo” ir, svarbiausia, kaip pritaikyti įgūdžius kasdieninėje praktikoje koreguojant kvėpavimą, o drauge ir viso organizmo būseną. Visi atsipalaidavimo bei pusiausvyros lavinimo pratimai psichikos ligoniams padeda “išsinerti” iš ribotų, suvaržytų judesių. Drauge, atrodo, atsipalaiduoja ir jausmai, dingsta susikaustymas ir “slogučiai”. Pastebiu, kad jogos sistema padeda tiek sergantiesiems, tiek juos globojantiesiems.
L.L.: Bet kokie fiziniai pratimai teigiamai veikia žmogaus kūną ir visą organizmą.
Jogos pratimai naudingiausi, kai atliekami taisyklingai. Instruktoriaus užduotis - sugebėti mokinius apsaugoti nuo traumų, drauge jiems sudarant galimybes asanas atlikti kaskart vis tobuliau.
Nors daug galima pasiekti ir savarankiškai, padedant mokytojui viskas vyksta daug greičiau.
I.U.: Iš pradžių, kol mokiausi jogos savarankiškai, visuomet abejojau, ar teisingai atlieku asanas, o vadovaujant mokytojui dingsta abejonės ir pradedi tobulėti. Kol abejoji, netobulėji. Svarbu, kad mokytojas padeda atlikti asanas saugiai ir nuosekliai.
V.Z.: Kol nepajaučiame savo kūno, esame lyg akli ir kurti. Šiame kelyje vadovas padeda “neperdegti” ir nepakenkti sau. Iš pradžių nežinome ir savo psichinių bei fizinių galių ribos. Vadovas pataria, kai reikia, pristabdo ar paragina: “nemiegok!”, “netinginiauk!”. Joga - tai ne pasyvus veiksmas, o iššūkis sau, reikalaujantis motyvacijos tobulėti ir siekti pažinti tai, kas yra už šiuo metu mums žinomos ribos.
I.U.: Mokytojui tenka “įjungti” ir dvasines, ir psichines galias, kad mokiniai jaustųsi gerai. Jiems reikia didelio noro išmokti jogos, ryžto, užsispyrimo ir kantrybės. Mokymasis nėra aklas mokytojo judesių kartojimas. Daugelį dalykų reikia įsidėmėti, kad kasdien namuose savarankiškai galėtum atlikti asanas. Jeigu tokių pastangų stokojama, labai ilgai trypčiojama vietoje. O galima išmokti tobulinti save visą laiką, pavyzdžiui, dėmesio koncentracijos pratimus galima atlikti ir valant dulkes, ir vairuojant automobilį.
D.Š.: Iš pradžių manėme, kad jogos pratimai yra intensyvūs. Bet iš tiesų jie atliekami ramiai ir lengvai. Be to, joga teikia ir gerų emocijų. Jau po pirmo užsiėmimo daugelis mūsų bendrijos narių pasakė, kad jaučiasi geriau. Kūno lavinimo ir kvėpavimo funkcijos gerinimo pratimai teigiamai veikia širdies ir smegenų kraujotaką, o sergantiesiems psichikos ligomis tai labai naudinga. Beje, kaip ir kiekvienam žmogui.
L.L.: Joga nėra alternatyva tradicinei medicinai ir negali jos pakeisti, kai sergama rimtai. Bet kai ligos simptomai tampa švelnesni, joga yra ideali priemonė sveikatai stiprinti ir palaikyti. Į jogos pratybas ateinama ir dėl nugaros skausmų, ir siekiant geriau išnaudoti savo proto galias, ir norint išmokti kokybiškai ilsėtis.
V.Z.: Įprasta visą laiką mąstyti, ir daugiausia mūsų mintys nėra nė kiek naudingesnės už aplink galvą zujančias muses. Dauguma žmonių savo minčių negali valdyti taip, kaip, pavyzdžiui, rankas ar kojas (būdami sveiki). Net ir stengiantis, iš pradžių niekaip nepavyksta nuraminti minčių. Bet yra jungtis tarp kūno ir proto. Tai kvėpavimo praktika (pranajama). Todėl mokomės labai daug įvairių kvėpavimo technikų. Kvėpavimas ne tik atspindi žmogaus psichikos būklę, bet ir daro jai įtaką.
L.L.: Labai svarbus jogos elementas - atsipalaidavimo asanos, kai sąmoningai siekiama kūno ir proto ramybės bei kontroliuojamos mintys. Šie pratimai - tai savarankiška jogos dalis. Jie gerai padeda žmonėms, patiriantiems stresą, nerimą, įtampą ar esant kitoms psichikos būklėms.
I.U.: Jogos praktika padeda sureguliuoti ir mitybą, nereikalaudama atsisakyti įprasto maisto.
V.Z.: Jeigu, siekiant fizinės sveikatos, dar studijuojama ir Vedanta - jogos dvasinio mokymo žinių sistema, stiprinama ir dvasinė bei moralinė sveikata, kuri suprantama kaip aukščiausia doro, sąžiningo, darniai su aplinka ir visuomene “sugyvenančio” žmogaus brandumo fazė. Pasitelkus jogos sistemą, tai galima pasiekti natūraliu keliu, nežalojant savo sveikatos. Juk dažnas iš mūsų, neturėdami nė vienos minutės laisvalaikio, neįsiklausydami į savo vidinį “aš”, manome, kad privalu aukoti save dėl šeimos, vaikų, karjeros... Ir nuoširdžiausiai susitaikome su šia tik iš dalies teisinga mintimi, visiškai nesuvokdami tikrosios verslo, mokslo ir šeimos paskirties! Praktikuojant jogos sistemą, žinios apie kokybišką gyvenimą, pozityvų mąstymą ir daugelį kitų esminių dalykų tampa lengviau prieinamos.
*asana yra viena iš aštuonių karališkosios jogos (aštanga joga) komplekso priemonių. Aštangą jogą dar sudaro jama (socialinė disciplina), nijama (asmeninė disciplina), pranajama (kvėpavimo bei proto kontrolė), prathajama (susitvardymas bei jausmų disciplina), dharana (susikaupimas), dhjana (meditacija) ir samadhi (savirealizacija).

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai