Pirmoji žaluma vietoj rau­ginto agurko

Mūsų tėvų ir senelių mityba skirtingais metų laikais buvo labai skirtinga – ne taip, kaip dabar, kai net viduržiemį panorėję ant stalo dedame ridikėlių ar salotų. Tik ar tai gerai? Kaip rašė žymus lietuvių filosofas, rašytojas, publicistas ir kultūros veikėjas Vilhelmas Storosta, labiau žinomas Vydūno vardu, „gyvybė prasilaužia augmenijoje, todėl augmenija suteikia gyvenimui pagrindą, gyviams ir žmonėms teikia maistą. Ir, pasak Vydūno, mums tinkamiausias tas maistas, „kurį tam laikui augmenija atneša.“
 

Atėjo augimo metas
„Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė, pernai išleidusi knygelę „Metų laikai mums“, pastebi, kad pavasario simbolis yra medis, spalva – žalia, procesas – augimas. Šis metų laikas – gimimo, augimo simbolis.
Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė Ksavera Vaištarienė, beje, regis ir pirmosios knygos lietuvių kalba apie Ajurvedą autorė, pastebi, kad jautriausi žmogaus organai šiuo metu yra kepenys ir kasa, jutimo organai – akys, audiniai – raumenys.
Pasak pašnekovių, pavasario šūkiu, kai „saulelė vėl atkopdama budina svietą“, turėtų būti žodžiai „Pirmyn į gamtą“. Vos nutirpsta sniegas, tuoj galvutes kelia snieguolių ir krokų, šalpusnių žiedeliai, netrukus patvoriuose, prie namų pamatų jau želia ir pirmi ugniažolių, dilgėlių, kiaulpienių, garšvų lapeliai. Nespėsi apsidairyti, nespėsi pasidžiaugti – jau ir medžiai sužaliuos, žiedai pasipils.
Ta pirma pavasario žaluma – ne tik gamtos atsinaujinimo ženklas, džiaugsmas sielai, bet ir puikios priemonės mūsų sveikatai stiprinti. Pavasarį tai visiems mums labai aktualu.
Džiaukimės gamta
„Jeigu žiemą organizmas nusilpo, pavasarį puls ligos, paaštrės lėtinės ligos. Norėdami lengviau prisiderinti prie gamtos sąlygų, naudokimės šiuo metų laiku gamtos siūlomomis gėrybėmis: gerkime sulą, valgykite pirmąsias laukų žoleles ir stiprinkimės jų sultimis. Daugiau vaikščiokime, gėrėkimės sprogstančiais medžiais, pajuskime malonų pavasario vėjo dvelksmą“, – sako D. Kunčienė.
Pasak pašnekovės, pavasaris žmogų ragina džiaugtis gamta, daugiau judėti ore. Tada patogios gyvenimo sąlygos kenkia – būtina daugiau judėti.
Chemijos mokslų dr. Ksavera Vaištarienė pastebėjo, kad kai mes susižavėję stebime gėlės žiedą ar saulėtekį, negalvojame apie dešrą ar duoną, o jaučiame sotumą ir pilnatvę. Tyrimais įrodyta, kad užsimanęs valgyti žmogus pasivaikščiojęs ar pasportavęs net užmiršta norą užkąsti, kas logiškai sunkiai paaiškinama.
D.Kunčienė pabrėžia, kad anksti pavasarį namuose turėtų vyrauti vėsa, svarbu iki 23 val. vakaro atsigulti, o naktį miegoti pravėrus langą – šalčių jau nėra ko bijoti ir jautresniems asmenims.
Žalioji mityba
Dr. K. Vaištarienė ir D. Kunčienė pastebi, kad vienas iš paprasčiausių būdų prisiderinti prie gamtos ritmų ir yra mityba. „Žolinčių akademijos“ aktyviausios narės pabrėžia, kad mūsų mityba skirtingais metų laikais turi būti kitokia. Pavasarį atėjo laikas mažiau valgyti raugintų ir sūdytų produktų, o vietoj jų daugiau kramsnoti šviežių pirmosios žalumos lapelių ar gerti jų sulčių, sulos. Pavasario pradžioje labai naudinga po sočių žiemos valgių išsivalyti organizmą – tam puikiai tinkamas laikas pagal krikščionišką tradiciją nuo Užgavėnių iki Velykų 6 savaites papasninkauti, susilaikyti nuo riebių mėsiškų valgių. Pasak pašnekovių, tai labai svarbu ir mūsų kūnui, ir sielai – ugdo mūsų ištvermę riboti savo norus ir įpročius, susilaikyti.
Vienas iš paprasčiausių ir lietuviams genetiškai bene priimtiniausių būdų pavasario pradžioje po sočių žiemos valgių išsivalyti organizmą – gerti sulą susilaikant nuo riebių mėsiškų ir pieniškų valgių. Tam puikiai gali pasitarnauti ir daug kitų priemonių. Tarp jų labai svarbios yra pavasarinių augalų: meškinio česnako, dilgėlių, garšvų, žliugės, žalioji ir imbiero arbatos.
Tikras malonumas yra pavasarį nusiskinti ir sukramtyti kelis liepų pumpurus ar jaunus lapelius, kuriuos, beje, taip pat galima dėti į įvairias salotas ar žaliuosius kokteilius.
Tiesa, jeigu žmogui tenka dirbti sunkų fizinį darbą, jam nereikėtų bijoti valgyti riebesnio maisto.
Ir prieskoniai, ir vaistai
Pasak „Žolinčių akademijos“ vadovės, labai vertingi pavasario augalai yra kiaulpienė, dilgėlė, šventagaršvė, dažniau vadinama garšva, pavasarinė raktažolė, trikertė žvaginė ir kiti. Jie ir maistas, ir vaistas, prieskoniai. Pavyzdžiui, trikertė žvaginė gerina vidaus organų darbą, mažina arterinį kraujospūdį, kiaulpienė naudinga kepenims, šalina nesveikas ląsteles, 1:1 vandeniu skiestos kiaulpienės sultys puikiai valo organizmą ir sumažina sąnarių skausmus, ypač sergant podagra, garšva valo kepenis, atkuria pažeistas ląsteles, gerina inkstų ir kvėpavimo sistemos būklę, dilgėlė valo kraują, mažina cukraus kiekį kraujyje, teigiamai veikia kasą, šlapimo pūslę.


„Žolinčių akademijos“ vadovė su bendraminčiais labai vertina ir kasmet renka pirmuosius pavasario augalus: šventagaršves, dažniau garšvomis vadinamas, kiaulpienes ir paprastuosius kiečius, dilgėles ir ugniažoles, krūminius builius ir iš jų gamina įvairias salotas, troškinius, arbatas ir sultis.
Dar apie sultis. Ir dvasingumą
Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė Ksavera Vaištarienė sako, kad rytais pasigaminti sulčių jai dažnai pristinga laiko, tad spaudžia jas vakarienei. Paima morką, buroką, truputį saliero šaknies, gabalą moliūgo, kelias saujas žolynų, viską sutarkuoja bulvine tarka, o iš gautos masės sultis išspaudžia rankomis per marlę.
Pavasarį bent pusantro mėnesio docentė stengiasi kasdien išsispausti ir išgerti apie 300 gramų sulčių. Jas kaipmat išgeria (bent per 7 minutes), nes pastovėjusios valandą kitą jos praranda maistinę vertę.
Ponia Ksavera geria sultis lėtai, pasimėgaudama, jos jai – puiki vakarienė. Išgėrusi 300 gramų sulčių, vegetarė sako būnanti soti, jaučianti energijos antplūdį. Besibaigiant žiemai, kai visiems trūksta veikliųjų medžiagų, jas teikia pavasarinių augalų sultys.
Kartumynų pagalba
Labai naudinga pavasarį kasdien sukramtyti po kelis žalius kiaulpienių, garšvos, builių ir dilgėlių lapelius ar pasidaryti jų salotų su svogūnais ir agurkais. Kalbintos „Žolinčių akademijos“ aktyvistės pasimėgaudamos valgo kiaulpienių žiedus. Pradeda nuo koto ir tarsi užsigardžiuoja gražiu jų žiedu. Kartus jų skonis pašnekovių negąsdina. Jos puikiai žino, kad jis labai naudingas: gerina virškinimą, valo kepenis ir stimuliuoja jų veiklą, taigi gerina darbingumą, ištvermę, apie tai dažnai aiškina tautiečiams savo paskaitose.
Rytų išminčiai kepenis laikė svarbiausiu organu žmogaus organizme. Jie manė, kad kartumynai iš organizmo pašalina „nuovargio toksinus” ir pagerina medžiagų apykaitą. „Žolinčių akademijos“ vadovė įsitikinusi, kad vartojant kartumynų, gerėja žmogaus gebėjimas susikaupti, atmintis, klausa ir kt.
Tiesa, kartumynai nėra panacėja nuo visų bėdų, labai svarbu juos tinkamai dozuoti.
Danutės Kunčienės pavasariui siūlomi receptai
Dilgėlių kukuliai

250 g dilgėlių, 0,5 kg virtų bulvių, 2–3 šaukštai miltų, kiaušinis, žiupsnelis prieskonių, druskos ir krapų.
Bulves ir dilgėles sumalti, suberti miltus, įmušti kiaušinį, viską gerai išmaišyti. Daryti norimo dydžio kukulius, dėti į pasūdytą verdantį vandenį ir virti, kol iškils į paviršių. Valgyti su grietine, jogurtu ar padažu, su krapais ir kitais žalumynais.
Troškinys „Pavasaris”
Pasirinkti pavasarinių žolelių: dilgėlių, garšvų, builio, kiaulpienių, laukinio česnako.
Žoleles nuplauti ir susmulkinti, patroškinti lydytame svieste. Galima įberti maltų sėmenų. Troškinys dera su lietiniais, košėmis, žaliais agurkais, pomidorais, juoda duona.
Įdaryti topinambai (žieminės bulvės)
Apie 0,5 kg žieminių bulvių, įdarui grybų ar daržovių.
Topinambus 2–3 min. pavirti pasūdytame ir parūgštintame vandenyje, po to nuskusti ir išskobti jų vidų. Į duobutę sudėti su daržovėmis, svogūnu ir prieskoniais pakepintus grybus. Kepti orkaitėje ar troškinti puode, užpylus tiek vandens, kad apsemtų. Į vandenį įberti grietinės, prieskonių ir miltų – bus skanus padažas.
Meškinio česnako užtepėlė
Meškinį česnaką sumalti mėsmale, įdėti truputį druskos, patroškinti keletą minučių aliejuje, pagardinti prieskoniais arba maltomis sėklomis, tepti ant duonos, valgyti su virtomis bulvėmis arba vartoti įdarui. Juo galima gardinti troškintas daržoves, sriubas ir kitką.
Kisielius „Sula”
2 l beržo ar klevo sulos, 2–3 šaukštai medaus, 2 šaukštai bulvių krakmolo, tarkuotos citrinos arba apelsino žievės, burokėlių rūgštymo spalvai.
Sulą užvirti, sudėti medų, krakmolą, išmaišytą šaltoje suloje ir viską užvirinti. Tada sudėti prieskonius ir burokėlių rūgštymą, viską išmaišyti.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai