Akupunktūra ar akupresūra?

Praėjusiuose „Sveiko žmogaus“ numeriuose pasakojome apie akupunktūrą ir akupresūrą. Šį kartą skaitytojus kviečiame iš arčiau pažvelgti į šių dviejų netradicinių gydymo būdų panašumus ir skirtumus, geriau juos suprasti ir, esant poreikiui, lengviau pasirinkti. Apie tai daugiau paprašėme papasakoti rubrikos konsultanto, Kauno medicinos universiteto dėstytojo, Reabilitacijos klinikos gydytojo ir Dainiaus Butvilo klinikos įkūrėjo Dainiaus Butvilo.
 

Akupunktūra– tai gydymo būdas, kurios metu itin plonos, specialiai tam pagamintos įvairių ilgių adatos yra duriamos į biologiškai aktyvius taškus. Akupunktūros ištakos – Kinijoje, kur ji pradėta taikyti daugiau nei prieš 5000 metų ir yra itin svarbi tradicinės kinų (dar vadinamos Rytų) medicinos dalis. Šiandien šis metodas yra populiarus ir Vakarų pasaulyje.
Akupresūra yra akupunktūrinių, aktyvių kūno taškų spaudimo technika. Tai švelnus poveikis akupunktūriniams taškams be adatų.
Taigi, gydytojo pirmiausiai klausiame, kuo skiriasi akupunktūra ir akupresūra be to, kad vienos metu naudojamos adatos, o kitos – masažas pirštais? „Žodis „akupunktūra“ yra kilęs iš lotyniško žodžio acus – „adata“ ir punctum – „dūris“. Šiuo žodžiu Vakaruose vadinamas Kinijoje atsiradęs gydymo metodas, ten plačiausiai žinomas Džendžiou (Zhenjiu) pavadinimu“, – pasakoja gyd.Butvilas. Zhen šiandieninėje kinų kalboje reiškia metalinę adatą, jiu – šildymą (dažniausiai deginant džiovintą pelyną). „Vakariečiai labai susiaurino gydymo adatomis ir šildymu reikšmę, todėl akupunktūra suprantama kaip gydymo metodas, kai tam tikros kūno vietos dirginamos akupunktūrinėmis adatomis,“ – sako jis.
Vis dėlto, tai – daugiau nei vien adatų dūriai. „Džendžiou yra vienas iš kinų medicinos metodų, kurio veikimo mechanizmas siejamas su teorija apie gyvybinę energiją Či (Qi), kanalais, kuriais teka Či ir kraujas, vidaus organų funkcijomis, jų tarpusavio sąveika,“ – aiškina gydytojas.
O akupresūra, kaip atskiras gydymo metodas, anot gydytojo, priešingai nei tūkstantines tradicijas Kinijoje skaičiuojanti akupunktūra, šioje šalyje net neegzistuoja. „Akupresūra dažniausiai suprantama kaip akupunktūroje naudojamų kūno vietų veikimas pirštais, krumpliais, alkūnėmis ir kitais būdais, išskyrus adatas. Akupunktūrinių taškų poveikio metodai gali būti naudojami kiniško masažo (Tuina, Anmo) metu, atliekant Qigong ar kovos menų praktikas. Vakaruose akupresūra tapo vienu iš savimasažo būdų, taikomų ligų prevencijos bei gydymo tikslais,“– aiškina gyd. Butvilas.

 

Ką pasirinkti?


Žmogui, besidominčiam tiek akupunktūra, tiek akupresūra dažnai sunku nuspręsti, kurį gydymo būdą pasirinkti. Tad ką reikėtų žinoti? „Akupunktūros privalumas yra tikslumas. Kai kurios kūno vietos yra sunkiai pasiekiamos pirštais, akupunktūrinis taškas užima labai mažą zoną, tad adatomis atliekamos specialios manipuliacijos. Tai reiškia, jog ne visada gydymą adatomis galima pakeisti gydymu pirštais, – sako gydytojas. – Negalima pamiršti ir šildymo, kurį sunku būtų pakeisti kitu metodu.“


Na, o akupresūros privalumai, anot pašnekovo, yra tai, kad pacientai mažiau bijo šio metodo, be to, daugelį kūno vietų paveikti gali pats žmogus. Gyd. Butvilas taip pat pabrėžia, jog, tiek taikant akupunktūrą, tiek akupresūrą, reikia išmanyti pagrindines kinų medicinos teorijas, reikalingos gilios gydytojo žinios, o kiekvieno paciento gydymas yra individualus.
Bet kaipgi pasirinkti, klausiame specialisto? „Pirmiausia žmogus turėtų rinktis ne gydymo būdą, bet gydytoją. Antra – jei žmogus bijo adatų, geriau rinktis akupresūrą“, – sako jis. Vis dėlto gyd. Butvilas įspėja, kad taškų masažas toli gražu ne visada yra mažiau skausmingas nei gydymas adatomis: „Techniškai adata sukelia minimalų pojūtį, o skausmingų taškų maigymas gali ne vieną į neviltį įvaryti“. Vis dėlto, anot pašnekovo, rimtai sergant vertėtų rinktis akupunktūrą ir šildymą pelynu, kadangi šio metodo poveikis tikslesnis ir stipresnis.
 

Svarbiausia – profesionalumas


Negalintiems apsispręsti arba norintiems išbandyti abu gydymo metodus gyd. Butvilas uždega žalią šviesą ir sako, kad šiuos metodus galima derinti. Tačiau būsimuosius pacientus įspėja, kad procedūras atlikti turi tik specialų išsilavinimą įgiję specialistai. „Idealu, jei abi procedūras atlieka ar skiria tas pats gydytojas ar bent jau panašų išsilavinimą įgiję specialistai, nes kitu atveju, taikant šiuos metodus kartu, galima gauti ne tik teigiamą, bet ir neigiamą poveikį“, – sako jis.
Jis taip pat nerekomenduoja pradėti gydytis patiems namuose – tai gali ne tik nebūti veiksminga, bet ir pakenkti. „Taškų „nuo galvos skausmo“ ir panašių maigymas be specialių žinių gali užmaskuoti rimtos ligos simptomus. Deja, nemažai žmonių mano, kad šį metodą gali taikyti bet kas, bet kur ir bet kaip“, –kalba gydytojas. Anot jo, Rytuose masažas visada buvo vertinamas kaip puiki ir efektyvi gydymo, o ypač ligų prevencijos priemonė, tačiau tam, kad metodai būtų efektyvūs, reikia daug ir ilgai studijuoti, o neretai ir turėti gamtos dovaną. „Juk ne tik lankas ir strėlė nulemia rezultatą, bet ir kas šauna“, – primena gyd. Butvilas.
***
Akupunktūra ir akupresūra gydoma: ūminis ir lėtinis skausmas (galvos, trišakio nervo neuralgija, nugaros, peties, kelių ir kt.), smegenų kraujotakos sutrikimai ir jų pasekmės (paralyžius), krūtinės angina, arterinė hipertenzija, Raynaud sindromas, bronchų astma, opinis kolitas, lėtinis cholecistitas, skrandžio opaligė, nevaisingumas, skausmingos, nereguliarios mėnesinės, naktinis šlapinimasis, pirmo laipsnio trumparegystė, Menjero liga, ūžimas ausyse, faringitas ir kitos ligos. Pastaruoju metu akupunktūra rekomenduojama vėžiu sergantiems pacientams – taip sumažinamas nepageidaujamas chemoterapijos poveikis.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai