Jogos istorija ir principai. Viskas, ką reikia žinoti apie jogą pradedančiam.

Kad ir ką sakytų jogos ekspertai, reikia pripažinti, jog ši Rytų medicina vis dar yra naujas reiškinys Lietuvoje. Nei ketvirtadalis Lietuvos žmonių negalėtų tiksliai apibūdinti, kas tai yra, ką jau kalbėti apie bandymą praktikuoti jogą. Tikėtina, kad jūs jau esate skaitę išsamų pradžiamokslį šia tema, tačiau galbūt nepastebėjote vieno fakto – jį parašė žmogus, aktyviai užsiimantis joga. Būtent todėl minėtuose tekstuose tokia netradicinės medicinos forma yra pernelyg aukštinama. Šiame straipsnyje pateiksiu savo nešališką, ne jogos ekspertės požiūrį į jogą. Iš pradžių trumpai aprašysiu jogos istoriją, vėliau papasakosiu apie jos pritaikymą ir naudą kasdieniame gyvenime, o vėliau ir išsamų teigiamos mąstysenos bei meditacijos sąvokų aprašymą.
 

Kaip ir būdinga jogos pradinukei bei norinčiai apie tai sužinoti daugiau, informacijos iš pradžių nusprendžiau paieškoti knygynuose, tad radau išsamią knygą „Joga. 15 minučių“, kuria daugiausia ir rėmiausi rašydama šį straipsnį. Rekomenduoju!

 

Jogos istorija ir šiuolaikiniai guru


Joga, kaip gyvenimo būdas, atsirado senovės Indijos Vedų laikotarpiu, maždaug prieš 4 tūkst. metų. Sanskrito kalba joga reiškia „pakinkyti“ arba „sujungti“.
Joga padeda išaiškinti pasaulio ilgaamžiškumą, nes tai filosofija, parodanti, kaip išspręsti ginčą bei dvilypumą, susieti kūną su siela, individą su visuma. Ši sąjunga sukuria vidinę ramybę, kuri ne tik lemia gerą sveikatą ir puikią psichologinę savijautą, bet ir atskleidžia dvasinę tiesą.
Hathajogos, fizinių pratimų ir kvėpavimo metodų, pavadinimas irgi kilęs iš priešybių susiliejimo: įprasta manyti, kad jis yra žodžių, reiškiančių „saulė“ ir „mėnulis“ (ha ir tha), dūrinys.
Joga išaugo iš sakytinės tradicijos. Pratybų metodus gyvensenai pagal jogą perduodavo mokytojas mokiniui tūkstantmečiais, beveik iki mūsų eros pradžios. Manoma, kad indų išminčius Patandžalis sujungė šias žinias į rinkinį „Jogas sutras“, kuris plačiai pripažįstamas kaip pagrindinis klasikinės jogos šaltinis.
Savo veikale Patandžalis išdėstė praktinį aštuonių pakopų kelią, turintį vesti mokinį į galutinį jogos tikslą, tikrą vidinės ramybės ir bendrumo su kitais jausmą. Aštuonios Patandžalio aprašytos šakos, arba pakopos, sudaro etiško elgesio normas, padedančias sukurti klestinčią visuomenę, ir asmenines pratybas, lemiančias teisingą gyvenimą.


 

Aštuonios Patandžalio jogos pakopos yra:


• Jama. Visuomeninio elgesio taisyklės, kurios ragina mus būti teisingus, tinkamai naudoti lytinę energiją ir nekenkti, nevogti, nebūti godiems.
• Nijama. Asmeninio elgesio taisyklės, pataria praktikuoti tam tikrus apsivalymo ir dvasinės drausmės metodus, be to, noriai tyrinėti save ir atsiduoti Dievui.
• Asana. Fizinės pozos, kurias laikome joga, yra tik viena dalis, skirta kūno pastovumui ir proto budrumui lavinti.
• Pranajama. Kvėpavimo pratybos, su kuriomis susiduriame jogos užsiėmimuose, palaiko nuolatinį gyvybinės jogos judėjimą.
• Pratjahara. Pratimai pojūčiams suvaldyti, vidinei ramybei puoselėti.
• Dharana. Dėmesio vienam objektui lavinimo būdu veda į septintą pakopą.
• Djana. Nepertraukiamas dėmesio sutelkimas, arba meditacija, veda į baigiamąją pakopą.
• Samadhi. Vienumo (su meditavimo objektu) ir ramybės jausmas.
Hathajogos žinios pasiekė šiuos laikus ir išplito už Indijos ribų daugiausia įtakingo mokytojo Šri Tirumalai Krišnamačarjos (1888–1989 m.) dėka. Jis Pietų Indijoje įkūrė jogos mokyklą berniukams, veikusią XX a. 3–6 dešimtmečiais. Taip senovinį beveik pamirštą jogos meną jis perteikė platesnei Indijos visuomenei.
Tarp Krišnamačarjos mokinių buvo vaikinų, kurie vėliau populiarino hathajogą Vakaruose. B. K. S. Ajengaras (gimęs 1918 m.) savo buveinėje Punoje (Indija) sukūrė jogos atmainą, patrauklią kūno lavinimu besidomintiems vakariečiams ir sukūrė mokytojų rengimo metodiką, per kurią jo sistema tapo plačiausiai naudojama pasaulyje.
Misore Šei Patabhi Džoisas (gimęs 1915 m.), tęsdamas savo mokytojo atletinių jogos pozų sekų ankstyvąsias formas, sukūrė aštanga vinjasa jogą, o Krišnamačarjos sūnus T. K. V. Desikačaras, laikęsis švelnesnių paskesnių jo mokymų, sukūrė vinijogą: gydomąsias jogos sekas, pritaikomas individualiems poreikiams.
Pirmoji Krišnamačarjos mokinė moteris (ir pirma vakarietė) Indra Devi (1899–2002 m.) taip pat siekė, kad hathajoga taptų prieinama viso pasaulio žmonėms.
Svamis Sivanovda (1887–1963 m.) sukūrė dvasiškai įkvėptą hathajogą Šiaurės Indijoje, kur jo mokiniai studijavo jogos kelią. Vienas iš jų, Svamis Višnus Devananda, šeštajame dešimtmetyje iš Indijos išvyko į San Franciską skleisti jogos atmainų. Viskas baigėsi tuo, kad jis įkūrė vieną didžiausių jogos mokyklų pasaulyje.
 

Jogos pritaikymas kasdienėje gyvensenoje


Tradicinė jogos gyvensena remiasi penkiais principais: tinkamu atsipalaidavimu, tinkama mankšta, taisyklingu kvėpavimu, tinkama mityba ir teigiamu mąstymu bei meditacija. Štai keli būdai jiems įtraukti į savo gyvenimą – kartais tereikia pradėti gyventi paprasčiau.
Jums nebūtina pasitraukti į kalno viršūnę ar pasitraukti iš miesto, kad gyventumėte pagal jogos principus. Norėdama juos įgyvendinti, paprasčiausiai atsisakykite vartotiškojo požiūrio į gyvenimą ir tegu mūsų planetos bei visko, kas joje gyva, suvokimas paveikia jūsų darbo, veikimo, valgymo ir pirkimo įpročius; tai padės pasiekti savo prioritetų pusiausvyrą.
Atsipalaidavimui nepakanka vien rasti laiko meditacijai ar lankytis pas masažistą – nors šios priemonės padeda atsigauti nuo streso, – reikia rasti gyvenimo būdą, kuris jus maitintų ir paliktų laiko praleisti su mylimais žmonėmis bei pabuvoti vietose, kurios jus įkvepia.
Jeigu dabartiniai įsipareigojimai verčia visą laiką dirbti ir skubėti iš vietos į vietą, turite atsisėsti ir pagalvoti, kaip galėtumėte supaprastinti dienotvarkę. Gal galėtumėte pasirinkti darbą ne visu etatu, dirbti lanksčiu grafiku arba kartais namie.
Pertvarkę pagrindinę veiklą, pagalvokite, kaip per savo dieną daugiau skirti laiko atpalaiduojantiems užsiėmimams. Numatykite valandėlę pasiklausyti gražios muzikos, pažiūrėti įkvepiančių filmų ar paskaityti nuotaikingų knygų. O svarbiausia, raskite laiko kasdien pasėdėti tyloje nieko neveikdama.
Tinkama mankšta nėra vien tai, ką darote atlikdami jogos pratimus. Naudokite raumenis ir sąnarius kasdien kaip reikiant. Pasistenkite padaryti savo gyvenimą aktyvesnį: kur galite, eikite, užuot važiavusi, dažnai atsitraukite nuo darbo pasimankštinti. Veikla, padedanti atsipalaiduoti, irgi turi būti gana aktyvi – puikiai tiks sodininkystė, pasivaikščiojimas ar šokiai.
Mes, žinoma, mokomės taisyklingai kvėpuoti atlikdami jogos pranajamos pratimus, tačiau šis jogos pusiausvyros ramstis mus skatina sekti savo kvėpavimą ir kasdienėse situacijose. Ypač pataisykite savo kvėpavimą, kai jaučiatės sunerimusi, sekite, kaip jis lėtėja ir gilėja. Tai ramina ir protą.
Galiausiai – mityba. Esame tai, ką valgome. Mityba, kurioje gausu gyvybingumu pasižyminčių satvinių produktų – tokių kaip švieži sezoniniai vaisiai, daržovės, neskaldyti grūdai, – aprūpina kūną vitaminais ir mineralais, palaiko proto ir jausmų pusiausvyrą.
Tačiau tai, ką valgome, turi ir etinį atspalvį, galintį maitinti dvasią. Valgant daugiau vietinių sezoninių produktų, mažėja maisto pervežimo atstumai, darantys kenksmingą poveikį mūsų planetai. Rinkdamasi „sąžiningos“ prekybos prekes iš užsienio ir smulkių vietos tiekėjų produktus, elgiatės pagal jogos principus.
Kai kurie žmonės, praktikuojantys jogą, nesmurtinių veiksmų jamą taiko ir mitybai – nevalgo mėsos.
Pagerbkite perkamų maisto produktų kilmę rūpestingai gamindami valgį ir dalydamiesi juo su tais, kuriuos mylite, prieš valgydami padėkokite Kūrėjui.
 

Teigiama mąstysena ir optimizmas


Paskutinis iš penkių jogos gyvensenos principų – teigiama mąstysena ir meditacijos – skatina patikrinti savo įprastas reakcijas ir lavina protą, kad veiktų būdais, palankesniais savijautai ir ramybei. Nurodymus dėl meditacijos ir atpalaidavimo kvėpavimo rasite toliau.
Jeigu jaučiatės linksma ir kupina teigiamos energijos, pastebite, kad žmonės, su kuriais bendraujate, pagyvėja, – o kai juokiamės, gyvenimas atrodo mažiau varginantis ar liūdnas, ir kūno sistemos veiksmingiau funkcionuoja.
Joga moko, kaip neigiamą mąstymą keisti teigiamu. Jos metodai švelnūs, iš pradžių jie parodo mums, kaip suvokti savo polinkius. Pamėginkite pabudusi skirti minutę ar dvi savo savijautai. Ar šį rytą stiklinė „pusiau pilna“, ar „pusiau tuščia“?
Atsakiusi į klausimą, nemėginkite savęs vertinti, nes tai gali sukelti neigiamų minčių srautą. Verčiau pagalvokite, kaip tai galėtų paskatinti kitus elgtis jūsų atžvilgiu tą dieną. Jauskitės atsakinga už save ir už tai, kaip jūsų elgesys paveiks jūsų ateitį ir gyvenimą tų, su kuriais šiandien bendrausite.
Paskui švelniai padrąsinkite protą būti kiek galima atviresnį teigiamybėms. Gali būti naudinga sugalvoti teiginį – pozityvų tvirtinimą pirmuoju asmeniu ir esamuoju laiku – ir pašnabždomis kartoti tarsi mantrą. Pasirinkite žodžius, kurie jums padeda pakelti nuotaiką ir atsikratyti nerimo.
Galėtumėte sakyti: „jaučiuosi atvira ir laiminga“ arba „jaučiuosi pasirengusi sutikti šiandienos išbandymus ir teigiamai nusiteikusi“.
Palaikyti teigiamą požiūrį jums padės jogos atsipalaidavimo pozos – norint atsipalaiduoti kūną ir mintis, „negyvėlio“ poza nebūtina laukti jogos pratybų pabaigos. Nugrimzkite į šią pozą bet kuriuo metu, kai norėsite atsikratyti neigiamos nuotaikos ar jausite poreikį sukaupti teigiamos energijos.
Atsigulkite ant nugaros truputį praskėstomis kojomis ir priekin pasvirusiomis pėdomis, nuo šonų atitrauktomis rankomis delnais į viršų ir truputį sulenktais pirštais. Joga moko, kad protas tampa ramesnis, įgauna pusiausvyrą, kai kūnas ilsisi simetriškoje padėtyje.
Jeigu esate nėščia, gulėkite ant šono, parėmusi pagalvėmis nugarą ir viršutinę koją. Kad greičiau giliai atsipalaiduotumėte, pridenkite akis apklotėliu ir, skatinama jo svorio, leiskite visiems penkiems jutimams įsiskverbti giliai viduje.
Nors ši teigiamo atsipalaidavimo poza gali atrodyti lengva, deja, ją sunku įsisavinti, kadangi ji reikalauja ne tik nuraminti kiekvieną kūno dalį, bet žvelgti į klaidžiojantį protą, padrikai šokinėjantį nuo minties prie minties ir linkusi apsistoti prie neigiamybių. Be to, gali imti pagunda tiesiog užsnūsti, kaip dažnai atsitinka jogos naujokams.
Jei reguliariai praktikuosite šią atsipalaidavimo pozą – kasdien po 5–20 minučių, – kūnas greičiau ir geriau nusiramins, protas bus skaidresnis ir sykiu budresnis, o jūs tapsite nešališka stebėtoja, iš šalies stebinčia savo kūną ir kvėpavimą, kol jie visiškai nurims.
Taip pasieksite ramią, savaime džiaugsmingą būseną ir proto ramybę, kuri leis jums ištverti situacijas ir skleisti į aplinką teigiamus virpesius.
 

Meditacija ir kvėpavimas


Meditavimas padeda pasiekti vidaus ir išorės darną, jaustis gyvai ir ramiai. Kai įprasite medituoti, tai taps jūsų dalimi. Savo kvėpavimo sekimas (pranajama) padeda išlaikyti dėmesį ir suprasti, kada savo pratybose pradedate persistengti.
Naudokite meditaciją protui apvalyti. Mes prausiame kūną, valome dantis, drabužius ir namus, tačiau dažnai nepaisome savo vidaus, lyg jo nebūtų. Tai reikalauja drausmės ir nėra lengva, bet, kaip ir visur, norėdami gauti naudos, turime lavintis.
Tam tikro laiko kiekį skirkite meditacijai. Bus geriau, jei tai bus kasdien tuo pačiu metu, patartina ankstų rytą ar ankstų vakarą, tačiau pasirinkite laiką tinkantį jūsų gyvensenai. Stenkitės medituoti kasdien toje pačioje vietoje. Raskite namuose tylų kampą, kur galite susikurti ramią atmosferą.
Galite medituoti sėdėdama ant kėdės ar grindų – kaip jums patogiau. Jei sėsite ant kėdės, pasirinkite patogią stačią kėdę ir sėdėkite tiesia nugara, nesiremdama į atkaltę. Pėdomis tvirtai remkitės į grindis, rankos padėjusi ant šlaunų. Arba galite klūpoti ant grindų ar sėdėti sukryžiavusi kojas.
Nusistatykite laikrodį ir sėdėkite ramiai, klausydamasi kvėpavimo, kartodama vieną žodį ar laikydama sąmonėje vaizdinį. Būkite sau gera, nes tai ne taip lengva, kaip atrodo. Iš pradžių daug nesiekite. Skirkite pakankamai laiko pasėdėti su visomis savo mintimis ir nerimu, vis grįždama prie paprasto kvėpavimo, mantros ar vaizdinio.
Sėdėkite ramiai, net jeigu jaučiate nepatogumą, skausmą, niežulį ar nerangumą, grįžkite prie dėmesio objekto kiekvieną kartą, kai pastebite, kad nuklydote į šalį. Laikrodžiui suskambus, tuoj pat baikite, nors ir norėtumėt likti ilgiau, ir kartokit tai kasdien, iš lėto ilgindami laiką iki maždaug pusės valandos.
Medituokite dukart per dieną. Reguliariai meditavusi apytiksliai vieną mėnesį, galbūt pastebėsite, kad esate ramesnė ir jaučiate gyvenime daugiau erdvės.
Geriausias jūsų draugas pagal jogą yra kvėpavimas. Atlikdama pratimus, kartu turite nuolatos sekti savo kvėpavimą. Jogos naujokai labai dažnai kvėpuoja paviršutiniškai. To suvokimas – pirmas reikšmingas žingsnis. Svarbu leisti įkvepiamam orui laisvai tekėti atliekant pozas. Kaip naujokė, nesistenkite valdyti kvėpavimo, tik sekite tokį, koks yra.
Jeigu kvėpavimas darosi sunkus ir nelygus, vadinasi, persistengėte. Kvėpavimo sekimas – puiki kontrolės ir dėmesio sutelkimo priemonė, neleidžianti protui per pratybas nuklysti į kasdienius reikalus. Jūsų kvėpavimas gali nukreipti protą į tas kūno dalis, kurios prašo didesnio dėmesio, ir, laikui bėgant, galite išmokti valdydama kvėpavimų pašalinti įtampą ir neleisti kūno kanalams užsikimšti.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai