Higiena pagal Ajurvedą

Suprasti, kas yra žmogaus higiena, nėra sunku. Suvokti, kad ji gali būti mūsų sveikatos esmė ir pagrindas – daug sunkiau. Nes mes nežinome, kas yra žmogaus higiena pagal Ajurvedą. Pagal Ajurvedą žmogus yra siela, turinti kūną, protą, jusles, ego ir intelektą. Sveikas ir laimingas žmogus gali jaustis tik tada, kai sveikos ir, svarbiausia, higieniškai švarios jo visos šios sudedamosios komponentės. O kokia gi higiena reikalinga žmogaus sielai, kūnui, protui, juslėms, ego ir intelektui? Lengviausia pradėti, žinoma, nuo kūno.
 

Iš ko jis sudarytas?


Norėdami suvokti, ką su kūnu daryti, turime žinoti, iš ko jis sudarytas. Jis yra gamtos dalelė, ir kaip gamta sudarytas iš žemės, oro, ugnies, vandens ir eterio energinių elementų, vadinamų doša: oro (vata), ugnies (pita), žemės (kapa). Jei valgome nešvarius, nesveikus produktus, geriame negyvą vandenį, kvėpuojame užterštu oru, užteršiame ir savo kūną. Bet net ir švarus, sveikas, natūralus maistas gali būti vienam žmogui prevencinis maistas, o kitam – nuodai. Nes valgyti ne savo kūno tipui – došai –skirtą maistą, tai tas pats, kas į dyzelinio automobilio variklį įpilti ... benzino. Kūnas užteršiamas lygiai taip pat ir netrukus pradeda „užsikirsti, nebevažiuoti“. Tai ką daryti, jei mes iš nežinojimo jau seniai teršiame save tuo netinkamu kuru?
 

Antroji mūsų „aš“ komponentė – protas


Jis daug svarbesnis už kūną. Protas taip pat tik gamtos dalelė: kokios energijos (gunos) vyrauja gamtoje, tokios ir mūsų prote. O jos yra: inercija, neišmanymas (tamas), aistra, trikdantys troškimai (radžas) ir sąmonės tyrumas, švarumas (satva). Be jokios abejonės, jei mūsų protas užterštas tamas energija, jame švarai, dorybei, gražioms vertybėms vietos nėra... Privalome siekti, kad mūsų protas būtų švarus. Tai žinodami, galime kalbėti apie kūną.
 

„Esu tai, ką suvalgau“


Taip sako prancūzai. Ajurveda patikslina „... ir ką pasisavinu“. O pasisavinimas atliekų (mala) pašalinimu iš organizmo. Tai yra pagrindinis ir svarbiausias mūsų kūno higienos aspektas. Nes viskas, kas iš mūsų organizmo nepašalinama, virsta ama – visų ligų „mama“. Tai toksinai, nuodai, šlakai, riebalai, druskos Viskas, ką suvalgę nesuvirškiname, kaupiasi mūsų organizmo silpnose vietose ir virsta liga.
 

Ne ką, o kiek ir kada


Pradėdami dieną, dažnai pagalvojame apie tai, ką valgysime šiandien. Kad valgiu neužterštume kūno, svarbiau pagalvoti, kiek valgysime, o svarbiausia – kada? Nes, suvalgius per daug, kad ir savo kūno došai tinkamo maisto, jis nebus suvirškinamas, o tai reiškia – virs ama.
Dar blogiau dėl „kada valgyti“. Net ir teisingas kiekis tinkamo došai maisto virs ama, jei valgysime, pvz., vėlai vakare. Maistas turi būti suvirškintas iki einant miegoti, nes užmigus, pasak Ajurvedos, funkcionuoja gyvybinės funkcijos, bet ne skrandis. Kuo gali virsti maistas, patalpintas ne į šaldytuvą, o į 36,8 laipsnių (kūno temperatūros) aplinką ir dar sandariai uždarytas? Galime spręsti iš kvapo, po tokio sotaus prisivalgymo ryte pravėrę burną.
Kada gi valgyti geriausia, kad organizme nesikauptų teršalai? Žinomai tada, kai maistas skrandyje geriausiai suvirškinamas. Virškinimo funkciją skrandyje, pasak Ajurvedos, skatina virškinimo ugnis (agni). Vadinasi, reikia valgyti, kai ji mumyse stipriausia. O kas skatina agni? Tas, kas gamtoje atsakingas už transformaciją – saulė. Kai ji intensyviausia (o tai būna esant jai zenite), tuomet labiausiai veikia visas gamtos daleles, taip pat ir žmogų. Todėl didžiausią dienos normą (80 proc. visos dienos maisto) reikia suvalgyti per pietus, pas mus – tarp 12 ir 14 valandos.
O kadangi bet kokia ugnis dega tik tol, kol gauna oro, nesunku patikėti kitu svarbiu Ajurvedos teiginiu, kad trečdalis skrandžio turėtų būti užpildomas tvirtu maistu, trečdalis – skysčiu, bet, svarbiausia, trečdalis turi būti paliktas orui. Tuomet gerai vyks virškinimas, maisto medžiagų pasisavinimas ir atliekų pašalinimas.


 

Rytą pradėkime nuo... tuštinimosi


Pagrindinis ir pats svarbiausias rytinės higienos uždavinys yra ne išsivalyti dantis ar palįsti po dušu, o išsituštinti. Mes šiukštu negalime pradėti valgyti tvirto maisto, kol to nepadarėme. Jei žmogus ryte valgo nepašalinęs susikaupusių nakties teršalų, vadinasi, maistą pasmerkia švinkimui (puvimui), ir naujas maistas nebus virškinamas, kol nepajudėjo išorėn senasis. Na, o jei žmogus tuštinasi ne kas dieną, tai ne tik neišmano higienos abėcėlės pirmosios raidės, bet ir užtikrintai vysto sau ligas (kuria amą).
Natūralų rytinį tuštinimosi impulsą turime būtinai atgaivinti (prisiminus kūdikystę, nesunku patikėti, kad mes jį turėjom) bet kokiomis dirbtinėmis priemonėmis: vakare suvalgyti mirkytų džiovintų slyvų (su skysčiu) stiklinę arba išgerti po šaukštą aliejaus, lydyto sviesto ghi. Galima pora valandų prieš keliantis išgerti vandens stiklinę ir tęsti miegą. Po vienos ar keleto savaičių rytais pradėsime pabusti nuo noro tuštintis. Tai pergalė!
 

Aliejus pašalina pavojingąją ama


Antrasis iš pačių svarbiausiųjų ryto švarinimosi darbų yra įsitrynimas aliejumi. Visos organizmo veiklos atliekos – malos – privalo būti iš mūsų tučtuojau pašalintos, kad nebūtų nešiojamos po visą organizmą ir besikaupdamos neformuotų silpnose vietos ligų. Daugumai jų pašalinti yra poros arba angos, tai: prakaitavimas (labai svarbu ne sulaikyti jį dezodorantais, o dažniau prausti prakaituojamas vietas), šlapinimasis, tuštinimasis, plaukai ir nagai. Tačiau pati blogiausia mūsų sveikatai atlieka – ama – deja, neturi jokios pašalinimo angos. Todėl ji ir kaupiasi, todėl ir atsiranda ligos.
Aliejus yra ta neįkainojama brangenybė, kuri turi savybę giliai įsigerti į mūsų organus (netgi šiuolaikinis mokslas įrodė, jog aliejus įsiskverbia organizmą iki 7 cm!) bei sutraukti į save kūne esančią amą ir per kraują bei šalinimo sistemas išnešti ją iš organizmo. Pasirodo, kad masažas ir yra atsiradęs turint tikslą įtrinti į kūną aliejų, o ne atvirkščiai – palengvinti masažavimą!
Taigi nusipirkime visoms došoms tinkamą sezamo aliejų ir įtrinkime juo visą kūną. Geriausia būtų ir galvą, bet čia, žinoma, trumpaplaukiai ar praplikę vyrai turi pranašumo prieš moteris. Po įsitrynimo kūnui šilta, ir mes galime toliau tęsti higienos procedūras (Karštą vasarą galime naudoti vėsinamąjį kokoso aliejų).
 

Pagaliau eilė burnos valymui ir dušui


Ne tik dantų, bet ir liežuvio, nes jo grioveliuose susikaupia ne mažiau amos negu tarpdančiuose, jo apnašos –tai praėjusios dienos „nuodėmių“ veidrodis.
Būtina prausti ir akis. Jos tokios svarbios mūsų gyvenime, tačiau prausiame tik vokus. Taigi reikia užlieti lašelį vandens ant akies obuolio (prilaikant blakstienas arba pipete) ir leisti akiai pačiai (nors ir šiek tiek peršti) apsivalyti.
Toliau – nosies valymas. Atšalus orams, reikia plauti pakaitomis kiekvieną šnervę, savitaka bėgančio (ne su jėga įtraukiant) druskingo šilto vandens srovele, panaudojant pusės stiklinės tūrio indelį su piltuvėliu. Ajurveda teigia, kad tai svarbi ne tik higienos, bet ir prevencinio savęs gydymo priemonė, kadangi taip išvaloma dalis amos iš visų virš nosies esančių organų (o ten ne vien sinusai, bet ir smegenys.).
Praėjus maždaug pusvalandžiui, įtrintas aliejus daugiau ar mažiau susigėrė į mūsų kūną, taigi tik dabar mums tikslinga lįsti po dušu, kur vanduo nuplaus paviršinį, mūsų purvą surinkusį ir poras atidariusį aliejų. Kita jo dalis neabejotinai nukeliaus gilyn mūsų kūnan, pakeliui surinkdama ir po to pašalindama mūsų ligų priežastį – amą.
 

Gultis su vištomis, keltis su gaidžiais


Ajurvedos kūno higienos abėcėlė, iš pirmo žvilgsnio atrodanti labai paprasta, tapusi įpročiu, padaro stebuklus! Tai liudija daugelio išbandžiusiųjų atsiliepimai. Ji yra labai svarbi mūsų sveikatai, tačiau duos ne pilną naudą, jei nesilaikysime gyvensenos higienos pagal Ajurvedą. O pirmoji jos taisyklė yra lietuviška: „Gulkis su vištomis, kelkis su gaidžiais“.
Ajurveda paaiškina, kad žemės energijos – došos – poveikis didžiausias vakare tarp 18 ir 22 val., o žemė sunki, stabili, todėl šiuo laiku organizmui natūraliausia ir lengviausia užmigti. Dažnai patys jaučiame, kad buvęs mieguistumas po 22 val. staiga dingsta. Ajurveda teigia, kad viena valanda iki vidurnakčio atstoja dvi valandas po vidurnakčio. O, jei einame miegoti po 2 val. nakties, tai turimą energiją naudojame tam, kad miegotume, o ne miegodami įgyjame naujos. Taigi, mūsų geografinėje platumoje visiems be išimties geriausias užmigimo laikas yra nuo 21 iki 22 valandos. O visi „pelėdžiukai“ yra tik mūsų higieniškai nešvarų protą ir jo silpnybes dangstantys pasiteisinimai, dažnai virtę sunkiai nugalimais įpročiais, dar blogiau – gyvenimo būdu, kuris, deja, neabejotinai paskatins atsirasti ne vieną ligą.
„Jei nesergi jokia liga, bet nesijauti laimingas, vadinasi, esi ligonis“ – teigia 5 tūkstantmečius praktikuojama Ajurveda. Linkime visiems skaitytojams tikros sveikatos pagal Ajurvedą!

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai