Norėdami suvokti, ką su kūnu daryti, turime žinoti, iš ko jis sudarytas. Jis yra gamtos dalelė, ir kaip gamta sudarytas iš žemės, oro, ugnies, vandens ir eterio energinių elementų, vadinamų doša: oro (vata), ugnies (pita), žemės (kapa). Jei valgome nešvarius, nesveikus produktus, geriame negyvą vandenį, kvėpuojame užterštu oru, užteršiame ir savo kūną. Bet net ir švarus, sveikas, natūralus maistas gali būti vienam žmogui prevencinis maistas, o kitam – nuodai. Nes valgyti ne savo kūno tipui – došai –skirtą maistą, tai tas pats, kas į dyzelinio automobilio variklį įpilti ... benzino. Kūnas užteršiamas lygiai taip pat ir netrukus pradeda „užsikirsti, nebevažiuoti“. Tai ką daryti, jei mes iš nežinojimo jau seniai teršiame save tuo netinkamu kuru?
Jis daug svarbesnis už kūną. Protas taip pat tik gamtos dalelė: kokios energijos (gunos) vyrauja gamtoje, tokios ir mūsų prote. O jos yra: inercija, neišmanymas (tamas), aistra, trikdantys troškimai (radžas) ir sąmonės tyrumas, švarumas (satva). Be jokios abejonės, jei mūsų protas užterštas tamas energija, jame švarai, dorybei, gražioms vertybėms vietos nėra... Privalome siekti, kad mūsų protas būtų švarus. Tai žinodami, galime kalbėti apie kūną.
Taip sako prancūzai. Ajurveda patikslina „... ir ką pasisavinu“. O pasisavinimas atliekų (mala) pašalinimu iš organizmo. Tai yra pagrindinis ir svarbiausias mūsų kūno higienos aspektas. Nes viskas, kas iš mūsų organizmo nepašalinama, virsta ama – visų ligų „mama“. Tai toksinai, nuodai, šlakai, riebalai, druskos Viskas, ką suvalgę nesuvirškiname, kaupiasi mūsų organizmo silpnose vietose ir virsta liga.
Pradėdami dieną, dažnai pagalvojame apie tai, ką valgysime šiandien. Kad valgiu neužterštume kūno, svarbiau pagalvoti, kiek valgysime, o svarbiausia – kada? Nes, suvalgius per daug, kad ir savo kūno došai tinkamo maisto, jis nebus suvirškinamas, o tai reiškia – virs ama.
Dar blogiau dėl „kada valgyti“. Net ir teisingas kiekis tinkamo došai maisto virs ama, jei valgysime, pvz., vėlai vakare. Maistas turi būti suvirškintas iki einant miegoti, nes užmigus, pasak Ajurvedos, funkcionuoja gyvybinės funkcijos, bet ne skrandis. Kuo gali virsti maistas, patalpintas ne į šaldytuvą, o į 36,8 laipsnių (kūno temperatūros) aplinką ir dar sandariai uždarytas? Galime spręsti iš kvapo, po tokio sotaus prisivalgymo ryte pravėrę burną.
Kada gi valgyti geriausia, kad organizme nesikauptų teršalai? Žinomai tada, kai maistas skrandyje geriausiai suvirškinamas. Virškinimo funkciją skrandyje, pasak Ajurvedos, skatina virškinimo ugnis (agni). Vadinasi, reikia valgyti, kai ji mumyse stipriausia. O kas skatina agni? Tas, kas gamtoje atsakingas už transformaciją – saulė. Kai ji intensyviausia (o tai būna esant jai zenite), tuomet labiausiai veikia visas gamtos daleles, taip pat ir žmogų. Todėl didžiausią dienos normą (80 proc. visos dienos maisto) reikia suvalgyti per pietus, pas mus – tarp 12 ir 14 valandos.
O kadangi bet kokia ugnis dega tik tol, kol gauna oro, nesunku patikėti kitu svarbiu Ajurvedos teiginiu, kad trečdalis skrandžio turėtų būti užpildomas tvirtu maistu, trečdalis – skysčiu, bet, svarbiausia, trečdalis turi būti paliktas orui. Tuomet gerai vyks virškinimas, maisto medžiagų pasisavinimas ir atliekų pašalinimas.
Pagrindinis ir pats svarbiausias rytinės higienos uždavinys yra ne išsivalyti dantis ar palįsti po dušu, o išsituštinti. Mes šiukštu negalime pradėti valgyti tvirto maisto, kol to nepadarėme. Jei žmogus ryte valgo nepašalinęs susikaupusių nakties teršalų, vadinasi, maistą pasmerkia švinkimui (puvimui), ir naujas maistas nebus virškinamas, kol nepajudėjo išorėn senasis. Na, o jei žmogus tuštinasi ne kas dieną, tai ne tik neišmano higienos abėcėlės pirmosios raidės, bet ir užtikrintai vysto sau ligas (kuria amą).
Natūralų rytinį tuštinimosi impulsą turime būtinai atgaivinti (prisiminus kūdikystę, nesunku patikėti, kad mes jį turėjom) bet kokiomis dirbtinėmis priemonėmis: vakare suvalgyti mirkytų džiovintų slyvų (su skysčiu) stiklinę arba išgerti po šaukštą aliejaus, lydyto sviesto ghi. Galima pora valandų prieš keliantis išgerti vandens stiklinę ir tęsti miegą. Po vienos ar keleto savaičių rytais pradėsime pabusti nuo noro tuštintis. Tai pergalė!
Antrasis iš pačių svarbiausiųjų ryto švarinimosi darbų yra įsitrynimas aliejumi. Visos organizmo veiklos atliekos – malos – privalo būti iš mūsų tučtuojau pašalintos, kad nebūtų nešiojamos po visą organizmą ir besikaupdamos neformuotų silpnose vietos ligų. Daugumai jų pašalinti yra poros arba angos, tai: prakaitavimas (labai svarbu ne sulaikyti jį dezodorantais, o dažniau prausti prakaituojamas vietas), šlapinimasis, tuštinimasis, plaukai ir nagai. Tačiau pati blogiausia mūsų sveikatai atlieka – ama – deja, neturi jokios pašalinimo angos. Todėl ji ir kaupiasi, todėl ir atsiranda ligos.
Aliejus yra ta neįkainojama brangenybė, kuri turi savybę giliai įsigerti į mūsų organus (netgi šiuolaikinis mokslas įrodė, jog aliejus įsiskverbia organizmą iki 7 cm!) bei sutraukti į save kūne esančią amą ir per kraują bei šalinimo sistemas išnešti ją iš organizmo. Pasirodo, kad masažas ir yra atsiradęs turint tikslą įtrinti į kūną aliejų, o ne atvirkščiai – palengvinti masažavimą!
Taigi nusipirkime visoms došoms tinkamą sezamo aliejų ir įtrinkime juo visą kūną. Geriausia būtų ir galvą, bet čia, žinoma, trumpaplaukiai ar praplikę vyrai turi pranašumo prieš moteris. Po įsitrynimo kūnui šilta, ir mes galime toliau tęsti higienos procedūras (Karštą vasarą galime naudoti vėsinamąjį kokoso aliejų).
Ne tik dantų, bet ir liežuvio, nes jo grioveliuose susikaupia ne mažiau amos negu tarpdančiuose, jo apnašos –tai praėjusios dienos „nuodėmių“ veidrodis.
Būtina prausti ir akis. Jos tokios svarbios mūsų gyvenime, tačiau prausiame tik vokus. Taigi reikia užlieti lašelį vandens ant akies obuolio (prilaikant blakstienas arba pipete) ir leisti akiai pačiai (nors ir šiek tiek peršti) apsivalyti.
Toliau – nosies valymas. Atšalus orams, reikia plauti pakaitomis kiekvieną šnervę, savitaka bėgančio (ne su jėga įtraukiant) druskingo šilto vandens srovele, panaudojant pusės stiklinės tūrio indelį su piltuvėliu. Ajurveda teigia, kad tai svarbi ne tik higienos, bet ir prevencinio savęs gydymo priemonė, kadangi taip išvaloma dalis amos iš visų virš nosies esančių organų (o ten ne vien sinusai, bet ir smegenys.).
Praėjus maždaug pusvalandžiui, įtrintas aliejus daugiau ar mažiau susigėrė į mūsų kūną, taigi tik dabar mums tikslinga lįsti po dušu, kur vanduo nuplaus paviršinį, mūsų purvą surinkusį ir poras atidariusį aliejų. Kita jo dalis neabejotinai nukeliaus gilyn mūsų kūnan, pakeliui surinkdama ir po to pašalindama mūsų ligų priežastį – amą.
Ajurvedos kūno higienos abėcėlė, iš pirmo žvilgsnio atrodanti labai paprasta, tapusi įpročiu, padaro stebuklus! Tai liudija daugelio išbandžiusiųjų atsiliepimai. Ji yra labai svarbi mūsų sveikatai, tačiau duos ne pilną naudą, jei nesilaikysime gyvensenos higienos pagal Ajurvedą. O pirmoji jos taisyklė yra lietuviška: „Gulkis su vištomis, kelkis su gaidžiais“.
Ajurveda paaiškina, kad žemės energijos – došos – poveikis didžiausias vakare tarp 18 ir 22 val., o žemė sunki, stabili, todėl šiuo laiku organizmui natūraliausia ir lengviausia užmigti. Dažnai patys jaučiame, kad buvęs mieguistumas po 22 val. staiga dingsta. Ajurveda teigia, kad viena valanda iki vidurnakčio atstoja dvi valandas po vidurnakčio. O, jei einame miegoti po 2 val. nakties, tai turimą energiją naudojame tam, kad miegotume, o ne miegodami įgyjame naujos. Taigi, mūsų geografinėje platumoje visiems be išimties geriausias užmigimo laikas yra nuo 21 iki 22 valandos. O visi „pelėdžiukai“ yra tik mūsų higieniškai nešvarų protą ir jo silpnybes dangstantys pasiteisinimai, dažnai virtę sunkiai nugalimais įpročiais, dar blogiau – gyvenimo būdu, kuris, deja, neabejotinai paskatins atsirasti ne vieną ligą.
„Jei nesergi jokia liga, bet nesijauti laimingas, vadinasi, esi ligonis“ – teigia 5 tūkstantmečius praktikuojama Ajurveda. Linkime visiems skaitytojams tikros sveikatos pagal Ajurvedą!
skausmingi taškai gali būti atviri – kuriuos jaučiame, ir uždari –...
Skaityti daugiauJūsų protas ir kūnas reikalauja miego, tačiau dėl streso naktį neužmiegate. Lekiame į pagalbą! Šie paprasti žvaigždžių instruktorės Mandy Ingber jogos pratimai padės atpalaiduoti mintis ir geriau pailsėti....
Skaityti daugiauŽolelių rinkėjas turėjo 23 žmonas ir užaugino daugiau kaip 200 vaikų...
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauJogos mokytojas Vytis Zabulėnas ne vienerius metus kasdien praktikuoja jogos filosofiją. Ramesnio, nuosaikesnio, harmoningesnio gyvenimo jis padeda ieškoti į jo užsiėmimus užsukusiems įvairaus amžiaus žmonėms Vilniuje ir Kaune, Kauno medicinos kolegijos Rytų tradicinės medicinos studentus supažindina su jogos poveikiu žmogaus savijautai. Taip pat jis yra Lietuvos jogos asociacijos pirmininkas. Dabar Vytis dar ves asmenybės ugdymo seminarus „Sveiko žmogaus akademijos“ nariams. Šie seminarai vyks kavinėje „Arbatos magija“. ...
Skaityti daugiauAr Lietuvoje gali būti naudingos, pavyzdžiui, Ajurvedos žinios?...
Skaityti daugiauŠaltuoju metų laiku, kai visi aplinkui kosėja, čiaudi ir sloguoja, vis dairomės per petį ir laukiame, kada mūsų imunitetą nugalės virusai ir visi kiti jį silpninantys stresai. Tačiau jei atsigręžtume į ilgaamžius rytiečius, dėl mus puolančių virusų ar silpno imuniteto baimintis tektų kur kas mažiau. Rytų šalių medicinoje daugiau nei 2000 metų gripo ir peršalimo profilaktikai naudojama augalo veiklioji medžiaga resveratrolis....
Skaityti daugiauArūnas Jonuškis – Klaipėdos klubo „Kelias į save“ vadovas. Jau 20 metų veda energinės jogos, energinio cigun, meditacijų praktikas. Yra 4 knygelių apie su džok terapiją, straipsnių apie sveikatą autorius, 10-ties televizijos laidų apie sveikatingumą dalyvis. Įrašė 10 DVD mokomųjų programų, kaip, pasitelkiant jogą, cigun, meditacijas, kvėpavimą, pagerinti dvasinę ir fizinę būklę. „Su džok sistema domiuosi jau du dešimtmečius, esu sukaupęs nemažą patirtį šioje srityje“, – sako Arūnas....
Skaityti daugiauMūsų tėvų ir senelių mityba skirtingais metų laikais buvo labai skirtinga – ne taip, kaip dabar, kai net viduržiemį panorėję ant stalo dedame ridikėlių ar salotų. Tik ar tai gerai? Kaip rašė žymus lietuvių filosofas, rašytojas, publicistas ir kultūros veikėjas Vilhelmas Storosta, labiau žinomas Vydūno vardu, „gyvybė prasilaužia augmenijoje, todėl augmenija suteikia gyvenimui pagrindą, gyviams ir žmonėms teikia maistą. Ir, pasak Vydūno, mums tinkamiausias tas maistas, „kurį tam laikui augmenija atneša.“ ...
Skaityti daugiauArcheologai savo kasinėjimų neandartaliečių kapavietėse metu atrado įrodymų, kad jau šie mūsų protėviai rinko gydomuosius augalus. Rašytiniai dokumentai, rasti senovės Mesopotamijoje, Kinijoje, Indijoje, Egipte, Europoje, fiksuoja analogiškus faktus. Šiame žurnalo numeryje kviečiame pasinerti į pasakojimą apie ilgą vaistinių augalų vartojimo istoriją. ...
Skaityti daugiauArcheologai savo kasinėjimų neandartaliečių kapavietėse metu atrado įrodymų, kad jau šie mūsų protėviai rinko gydomuosius augalus. Rašytiniai dokumentai, rasti senovės Mesopotamijoje, Kinijoje, Indijoje, Egipte, Europoje, fiksuoja analogiškus faktus. Šiame žurnalo numeryje kviečiame pasinerti į pasakojimą apie ilgą vaistinių augalų vartojimo istoriją. ...
Skaityti daugiauPraėjusiuose „Sveiko žmogaus“ numeriuose pasakojome apie akupunktūrą ir akupresūrą. Šį kartą skaitytojus kviečiame iš arčiau pažvelgti į šių dviejų netradicinių gydymo būdų panašumus ir skirtumus, geriau juos suprasti ir, esant poreikiui, lengviau pasirinkti. Apie tai daugiau paprašėme papasakoti rubrikos konsultanto, Kauno medicinos universiteto dėstytojo, Reabilitacijos klinikos gydytojo ir Dainiaus Butvilo klinikos įkūrėjo Dainiaus Butvilo....
Skaityti daugiauViena iš plačiajai visuomenei geriausiai žinomų, o kartu ir intriguojančių netradicinės medicinos šakų yra akupunktūra. Šią „šlovę“ gydymo būdas užsitarnavo iš pažiūros ekstremaliomis priemonėmis – kūno badymu adatomis. Daugelis, nors ir girdėję, netiki jog procesas, kai į įvairias kūno vietas bedamos adatėlės, yra neskausmingas. Taigi, norėdamas praskleisti akupunktūros paslapties šydą, „Sveikas žmogus“ savo netradicinės medicinos rubrikoje šį kartą pasakoja apie akupunktūrą. ...
Skaityti daugiauKad ir ką sakytų jogos ekspertai, reikia pripažinti, jog ši Rytų medicina vis dar yra naujas reiškinys Lietuvoje. Nei ketvirtadalis Lietuvos žmonių negalėtų tiksliai apibūdinti, kas tai yra, ką jau kalbėti apie bandymą praktikuoti jogą. Tikėtina, kad jūs jau esate skaitę išsamų pradžiamokslį šia tema, tačiau galbūt nepastebėjote vieno fakto – jį parašė žmogus, aktyviai užsiimantis joga. Būtent todėl minėtuose tekstuose tokia netradicinės medicinos forma yra pernelyg aukštinama. Šiame straipsnyje pateiksiu savo nešališką, ne jogos ekspertės požiūrį į jogą. Iš pradžių trumpai aprašysiu jogos istoriją, vėliau papasakosiu apie jos pritaikymą ir naudą kasdieniame gyvenime, o vėliau ir išsamų teigiamos mąstysenos bei meditacijos sąvokų aprašymą....
Skaityti daugiauMūsų visų tėvynė yra Žemės planeta. Mes esame jos dalis, o ji yra mūsų dalis. Žemė duoda gyvybę augalams, vandenį ir orą, būtinus mūsų egzistavimui. Mūsų kūnai, kai juos palieka gyvybė, atiduodami žemei. Daugelį amžių žmonija tikėjo, kad žemė – visatos centras, nes ji gyvenimo pagrindas. Deja, žmogus labai užteršė savo gimtąją planetą, nyksta miškai, nuodijamos upės ir atmosfera, o kartu išsigimsta žmogus. Galbūt todėl ir žemės stichijos ligos (diabetas, virškinimo negalavimai) tapo masiškai paplitusios....
Skaityti daugiauFengšui – tai 4000 metų amžiaus senovinis kinų menas kurti namų interjerą ir apimantis daiktų, spalvų, simbolių išdėstymą taip, kad visos žmogaus gyvenimo sritys veiktų harmoningai bei pritrauktų teigiamą „či“ energiją. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, jog kaip ir daugelio netradicinio gyvenimo ar gydymo būdų, fengšui poveikis nėra patvirtintas moksliškai ar kaip nors kitaip garantuojamas. Nepaisant to, šį meną praktikuoja daugybė žmonių visame pasaulyje, apie jį rašomos knygos, tad „Sveikas žmogus“ siūlo jei ne išbandyti, tai bent jau susipažinti su šiuo menu ir patiems nuspręsti, tikėti šiais patarimais, ar ne. ...
Skaityti daugiauVandens stichija Primename, kad kinų medicinos supratimo pagrindas – savitas supratimas apie žmogų, jo energijas. Kūne vykstančius procesus valdo specialus 5 energijų algoritmas. Šias energijas dar vadina stichijomis. ...
Skaityti daugiauŠiandien daug dėmesio skiriama mitybai, t.y. atskirų maisto produktų mitybinei vertei ir jų pasirinkimui. Mokslininkai randa vis naujų veikliųjų medžiagų augaliniuose produktuose, ieško ryšio tarp šių medžiagų vartojimo ir galimybės išvengti ligų. Šiuolaikinė civilizacija visų ligų priežasčių (ir jų profilaktikos priemonių) ieško ekologijoje ar vitaminų, mineralinių medžiagų, atioksidantų derinyje. Tikimasi taip sutvarkyti ląstelėje vykstančius medžiagų apykaitos procesus ir kitas fiziologines funkcijas, kad taptume sveiki, darbingi ir žvalūs. Ar tai įmanoma? Ar įmanoma maisto produktais pasiekti kūno ir sielos harmoniją, ar tai tik utopiškos stebuklingojo „gyvybės eleksyro“ paieškos ?...
Skaityti daugiauRytų filosofija bei medicina didelį dėmesį skiria žmogaus jausmams, mąstymui. Teigiama, kad jausmų ir mentalinė energija funkcionuoja visame kūne, o jos dalis saugoma mūsų organuose. Ji ir sudaro jų esmę. Senosios filosofinės kinų medicinos citatos teigia – nuolat vibruojant penkių stichijų dorybių ribose, žmogaus sistema išlieka stabili, jei įnešame negatyvų kintamąjį, visa energinių kanalų sistema, o kartu ir kūno funkcijos, sutrinka. Kas tie negatyvūs veiksniai? Teigiama, kad vandens stichiją pažeidžia pagieža, neapykanta, baimė. Medžio stichiją – abejonė, neapsisprendimas, agresija, ugnies – liūdesys, pavydas, žemės – melas, įkyrios mintys, metalo – išankstinis nusistatymas, melancholija. ...
Skaityti daugiauŠiuolaikinis gyvenimo stilius neurotiškas, todėl nenuostabu, kad dauguma žmonių mūsų visuomenėje patiria stresą, nerimą, depresiją. Klasikinėje medicinoje šios ligos gydomos specialiais vaistais, o pradinės ligų stadijos – psichoterapija. Ar gali žmogus pats sau padėti? Pirmiausia jis turi žinoti, kaip funkcionuoja jo kūnas, kokia jo energinė schema, kaip atsiranda mintys ir jausmai, tik tada jis gali savyje susivokti ir tvarkytis. Ką Rytų tradicinė medicina kalba apie depresiją ir nestabilią psichiką?...
Skaityti daugiauPraėjusiame „Sveiko žmogaus“ numeryje pasakojome apie pagrindinius mitybos pagal Ajurvedą principus. Šį kartą jūsų dėmesiui konkrečios rekomendacijos, ką valgyti atskirų konstitucijų žmonėms....
Skaityti daugiauŠiuolaikinės mitybos rekomendacijos atkreipia dėmesį į du svarbiausius aspektus – kad būtų tinkamas maisto medžiagų kiekis dienos racione, tarp jų ir biologiškai veiklių junginių. Ir kad maistas būtų gerai suvirškintas – gerai veiktų visi organai, atsakingi už virškinimą, būtų pakankamai išskiriama fermentų. Ajurvedos požiūris, nors daug senesnis, yra kur kas išsamesnis, turi daugiau briaunų. Kertinis šios filosofijos ir medicinos žinių aspektas, kalbant apie mitybą, – ji turi būti individuali, subalansuojanti tiek žmogaus energinį lauką, kūno funkcijas, jausmus bei protą. ...
Skaityti daugiauSuprasti, kas yra žmogaus higiena, nėra sunku. Suvokti, kad ji gali būti mūsų sveikatos esmė ir pagrindas – daug sunkiau. Nes mes nežinome, kas yra žmogaus higiena pagal Ajurvedą. Pagal Ajurvedą žmogus yra siela, turinti kūną, protą, jusles, ego ir intelektą. Sveikas ir laimingas žmogus gali jaustis tik tada, kai sveikos ir, svarbiausia, higieniškai švarios jo visos šios sudedamosios komponentės. O kokia gi higiena reikalinga žmogaus sielai, kūnui, protui, juslėms, ego ir intelektui? Lengviausia pradėti, žinoma, nuo kūno....
Skaityti daugiauTęsiame praėjusiame numeryje pradėtą straipsnių „Kita medicina“ ciklą – apie oficialiai nepriimtą mediciną. Pirmajame straipsnyje tuomet pristatėme seniausią mediciną – ajurvedą. Šį kartą apie tai, ką ajurveda teigia apie maisto skonį....
Skaityti daugiauBobo Honibolo (Bob Honiball) patirtis kovos menų, savigynos ir neginkluotos kovos menų srityse siekia per 40 metų. Prasta sveikata vaikystėje pastūmėjo Bobą susidomėti kovos menais, atrasti juose tobulą fizinį aktyvumą, stiprią filosofiją, požiūrį į gyvenimą, discipliną ir, aišku, sveikatos užtikrinimą. Jis yra įvaldęs ir Tai-či metodą, kurį galima vadinti ne tik kovos metodu, bet ir būdu išsaugoti gerą savijautą ilgą laiką. ...
Skaityti daugiau