){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Bobas gimė 1952 metais Liverpulyje, Jungtinėje Karalystėje. Silpnos sveikatos iš skurdaus ir pavojingo Liverpulio rajono kilęs vaikinas nusprendė pagerinti savo sveikatą ir būdo tvirtumą, todėl, sulaukęs penkiolikos, jis pradėjo kovos meno studijas nuo dziudo. 1969 metais Bobas pradėjo studijuoti Mushindo-ryu karatė-do stilių. Dvidešimtmetis Bobas gilinosi į okinavietišką Goju-ryu karatė-do, ir tai tapo jo gyvenimo aistra bei nuolatinių studijų objektu.
Bobas nuvyko į Okinavą (Japonija) treniruotis pas hanshi ir 10-to dano meistrą Eijiči Mijadzato (Eiichi Miyazato) bei kitus šio gerai žinomo Dziundokan dodzo (Jundokan Dojo) klubo meistrus. Ten jam buvo suteiktas 4-to dano juodo diržo kvalifikacinis meistriškumo laipsnis. Nuo tol jis nekart vėl ir vėl sugrįžta į Okinavą, siekdamas, Jundokan meistrams padedant, dar labiau pagilinti savo žinias bei patobulėti.
Bobo savigynos bei neginkluotos kovos sistema remiasi jo per 40 metų patirtimi kovos menų bei civilių savigynos ir kariškių neginkluotos kovos metodų tyrinėjimų srityse. Jo patirtis įgyta mokant Jungtinės Karalystės specialiųjų pajėgų narius, policijos pareigūnus, apsaugos darbuotojus ir grėsmę sveikatai bei gyvybei keliančių profesijų darbuotojus ir grupes. Bobas taip pat turi daugiau nei 10 metų darbo patirtį saugumo bei asmens apsaugos srityje.
1992 metais Bobas pirmąkart buvo pakviestas mokyti karatė-do į Lietuvą. Taip kovos menų meistras susipažino su mūsų šalimi ir nusprendė joje likti. „Nuo savo pirmojo apsilankymo Lietuvoje pastebiu daug pokyčių. Žaviuosi lietuvių stiprybe, tvirtumu, gera valia ir draugiškumu. Savo įgūdžių, mokymo gebėjimų, patirties ir ryšių su meistrais Okinavoje bei savo kinų meistru dėka tikiuosi Lietuvoje perteikti tradicinių kovos menų esmę ir prigimtį bei išugdyti ir patobulinti mokinių gebėjimus,“ – sakė B. Honiboll.
Bobas pradėjo Yang stiliaus Tai-či (Taidziciuan) treniruotes 1991 metais pas meistrą Pitą Dobsoną (Pete Dobson). Dar po dvejų metų jis ėmė treniruotis pas meistrą Vy Kydžiną (Wee Kee Jin), vyriausiąjį Taiči-čiuan „Centrinės pusiausvyros“ mokyklos (Taiji Quan School of Central Equilibrium) instruktorių. Meistro Džino mokytojų seka yra neprilygstama, o jis pats pasaulyje yra žinomas dėl savo gebėjimų, nuoširdumo ir atvirumo. 2002 metais Bobas gavo mokytojo licenciją iš meistro Džino. Dabar Bobas ir lietuviams perteiks tūkstantmečius skaičiuojančias Tai-či tradicijas ir įgūdžius.
Su Bobu susitinkame pasikalbėti būtent apie šį metodą, kuris daugeliui žinomas kaip sveikatinantis, raminantis ir amžiaus ribų nepaisantis mankštos būdas.
Vakarų medikai neliko abejingi Tai-či. Pasak jų, reguliarios Tai-či pratybos:
· pagerina atmintį, koncentraciją ir padidina darbingumą;
· suteikia žvalumo;
· sutvirtina sąnarius;
· teigiamai veikia imuninę ir nervų sistemas;
· daro kūną lankstesnį;
· padeda greičiau reabilituotis po kaulų lūžių.
Priklauso nuo žmogaus požiūrio ir jo noro taikyti šį metodą, nors iš tiesų Tai-či judesiai – tai kovos meno judesiai. Jeigu pažvelgti į Tai-či atliekantį žmogų, galima pamatyti, kad tai yra lėtesni kovos menų judesiai. Tai-či metu žmogus per savo kūną „perleidžia“ tam tikrą kiekį energijos, kuri vadinama či. Šios energijos pilna visur aplink mus – ore, žemėje ir mūsų kūnuose. Kovojant naudojami labai dideli kiekiai energijos, kurią tai-či meistras gali „pagauti“ ir „išmesti“. Tai-či metu mokomasi dirbti su šia energija – ją sutelkti ir nukreipti. Būtent todėl ją galima panaudoti ir sveikatai pagerinti, ir kovoje.
Kai tai-či atliekama ne kovos ar savigynos tikslais, žmogus individualiai dirba su savo energija. Jis ima priima iš aplinkos, „perleidžia“ per save, kažką „išmeta“, kažką pasilieka.
Kaip ir kovos menuose yra įvairių mokyklų, stilių ir atšakų, taip ir Tai-či turi keletą mokyklų. Nesvarbu, kokį stilių jūs praktikuojate, visur principai galioja tie patys. Aš mokiausi pas meistrą Vy Kydžiną (Wee Kee Jin), kuris buvo vyriausiasis Huang Shen Shyan (1910–1992) mokinys. Tad suprantu iš savo mokytojo Vy perimtus Huang Yang stiliaus Tai-či principus. Tai-či Yang yra svarbu kūno ir minčių paruošimas ir penki atpalaidavimo pratimai. Šios sistemos pratimų paskirtis – vystyti fizinį, mentalinį ir dvasinį žmogaus lygmenis.
Meistras Huang sukūrė šiuos pratimus, kad būtų lengviau perprasti ir taip jau sudėtingus Tai-či principus ir vidinius procesus, kurie buvo užrašyti Tai-či klasikinėse knygose.
Tai-či – tai stipri priemonė kūnui ir dvasiai tobulinti bei savigynai. Tai-či yra pozų, meditacinės technikos ir grakščių judesių, valdomų gyvenimo energijos či srauto, darni visuma.
Lėtai kvėpuodami ir kartodami ypatingų judesių kompleksą, per valandą sudeginsite apie 300 kcal. Bet pasirinkti šį metodą norint sulieknėti neverta, tai nėra greita kaip kituose būduose, pavyzdžiui, sportuojant treniruoklių salėje ar atliekant aerobiką.
Pagrindinis Tai-či tikslas – išmokti save valdyti ir fiziniu, ir dvasiniu lygiu. Tai-či – tai pusiausvyra. Daugeliui matytas in ir jan juodai baltas simbolis, perteikiantis visatos dualumą, dao filosofijoje naudojamas Tai-či pažymėti.
JAV mokslininkai tvirtina, kad reguliarūs Tai-či užsiėmimai teigiamai veikia širdį, nes koreguoja kraujospūdį. Žmonės šimtmečiais intuityviai jaučia, kas jiems naudinga (šypsosi meistras).
Bobas rugsėjo mėnesį atidaro dojo (klubą) Vilniuje, kur bus mokoma okinavietiškos Goju-ryu karatė-do, Tai-či, Fujian Baltosios Gervės ir savigynos bei neginkluotos kovos metodų.
Meistras Mijadzato 1997 metais Bobui suteikė Jundokan shibucho (vyriausiojo instruktoriaus) Jungtinėje Karalystėje titulą.
Paskutinįkart Bobas treniravosi pas meistrą Mijadzato 1999 metais, tačiau pastarasis mirė netrukus po Bobo išvykimo.
Hanshi ir 10-to dan meistras Košin Iha (Koshin Iha) tapo Mijadzato įpėdiniu organizacijoje ir 2003 metais jis suteikė Bobui 7-tą daną ir hanshi rangą (vidurinio rango meistras ir mokytojas).
2007 metais Bobas buvo pakviestas mokyti karatė-do Indijoje ir buvo paskirtas atsakingu už Jundokan plėtrą šioje šalyje.
Bobas pradėjo Fudžianio (Fujian) Baltosios Gervės treniruotes pas meistrą Vy Kydžiną 1993 metais, o 2002 metais iš jo gavo mokytojo licenciją.
Bobas yra Goju-ryu karatė-do Jundokan shibucho (vyriausiasis instruktorius) ir oficialus „Centrinės pusiausvyros“ mokyklos Yang stiliaus Tai-či ir Fujian Baltosios Gervės atstovas Lietuvai.
Okinavietiška Goju-ryu Jundokan Karatė-do yra tradicinė karatė-do kovinė disciplina, kuri pabrėžia charakterio ir kovos meno įgūdžių ugdymą bei tobulinimą.
Tai-či - Taiji Quan, kartais užrašoma ir kaip Tai Chi Chuan, yra senovinis kinų menas, kurio dėka galima pagerinti sveikatą ir išugdyti savigynos įgūdžius. Ar Tai-či praktikuojamas kaip sveikatingumo pratimas, ar dėl savigynos, atsipalaidavimas ir taisyklinga kūno struktūra yra pagrindinis principas.
Fudžianio Baltoji Gervė yra tradicinis kinų kovos menas, kuris pagrįstas baltosios gervės judesiais. Treniruotėse didžiausias dėmesys kreipiamas į taisyklingą laikyseną, raumenų atsipalaidavimą ir kvėpavimo kontroliavimą.
skausmingi taškai gali būti atviri – kuriuos jaučiame, ir uždari –...
Skaityti daugiauJūsų protas ir kūnas reikalauja miego, tačiau dėl streso naktį neužmiegate. Lekiame į pagalbą! Šie paprasti žvaigždžių instruktorės Mandy Ingber jogos pratimai padės atpalaiduoti mintis ir geriau pailsėti....
Skaityti daugiauŽolelių rinkėjas turėjo 23 žmonas ir užaugino daugiau kaip 200 vaikų...
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauJogos mokytojas Vytis Zabulėnas ne vienerius metus kasdien praktikuoja jogos filosofiją. Ramesnio, nuosaikesnio, harmoningesnio gyvenimo jis padeda ieškoti į jo užsiėmimus užsukusiems įvairaus amžiaus žmonėms Vilniuje ir Kaune, Kauno medicinos kolegijos Rytų tradicinės medicinos studentus supažindina su jogos poveikiu žmogaus savijautai. Taip pat jis yra Lietuvos jogos asociacijos pirmininkas. Dabar Vytis dar ves asmenybės ugdymo seminarus „Sveiko žmogaus akademijos“ nariams. Šie seminarai vyks kavinėje „Arbatos magija“. ...
Skaityti daugiauAr Lietuvoje gali būti naudingos, pavyzdžiui, Ajurvedos žinios?...
Skaityti daugiauŠaltuoju metų laiku, kai visi aplinkui kosėja, čiaudi ir sloguoja, vis dairomės per petį ir laukiame, kada mūsų imunitetą nugalės virusai ir visi kiti jį silpninantys stresai. Tačiau jei atsigręžtume į ilgaamžius rytiečius, dėl mus puolančių virusų ar silpno imuniteto baimintis tektų kur kas mažiau. Rytų šalių medicinoje daugiau nei 2000 metų gripo ir peršalimo profilaktikai naudojama augalo veiklioji medžiaga resveratrolis....
Skaityti daugiauArūnas Jonuškis – Klaipėdos klubo „Kelias į save“ vadovas. Jau 20 metų veda energinės jogos, energinio cigun, meditacijų praktikas. Yra 4 knygelių apie su džok terapiją, straipsnių apie sveikatą autorius, 10-ties televizijos laidų apie sveikatingumą dalyvis. Įrašė 10 DVD mokomųjų programų, kaip, pasitelkiant jogą, cigun, meditacijas, kvėpavimą, pagerinti dvasinę ir fizinę būklę. „Su džok sistema domiuosi jau du dešimtmečius, esu sukaupęs nemažą patirtį šioje srityje“, – sako Arūnas....
Skaityti daugiauMūsų tėvų ir senelių mityba skirtingais metų laikais buvo labai skirtinga – ne taip, kaip dabar, kai net viduržiemį panorėję ant stalo dedame ridikėlių ar salotų. Tik ar tai gerai? Kaip rašė žymus lietuvių filosofas, rašytojas, publicistas ir kultūros veikėjas Vilhelmas Storosta, labiau žinomas Vydūno vardu, „gyvybė prasilaužia augmenijoje, todėl augmenija suteikia gyvenimui pagrindą, gyviams ir žmonėms teikia maistą. Ir, pasak Vydūno, mums tinkamiausias tas maistas, „kurį tam laikui augmenija atneša.“ ...
Skaityti daugiauArcheologai savo kasinėjimų neandartaliečių kapavietėse metu atrado įrodymų, kad jau šie mūsų protėviai rinko gydomuosius augalus. Rašytiniai dokumentai, rasti senovės Mesopotamijoje, Kinijoje, Indijoje, Egipte, Europoje, fiksuoja analogiškus faktus. Šiame žurnalo numeryje kviečiame pasinerti į pasakojimą apie ilgą vaistinių augalų vartojimo istoriją. ...
Skaityti daugiauArcheologai savo kasinėjimų neandartaliečių kapavietėse metu atrado įrodymų, kad jau šie mūsų protėviai rinko gydomuosius augalus. Rašytiniai dokumentai, rasti senovės Mesopotamijoje, Kinijoje, Indijoje, Egipte, Europoje, fiksuoja analogiškus faktus. Šiame žurnalo numeryje kviečiame pasinerti į pasakojimą apie ilgą vaistinių augalų vartojimo istoriją. ...
Skaityti daugiauPraėjusiuose „Sveiko žmogaus“ numeriuose pasakojome apie akupunktūrą ir akupresūrą. Šį kartą skaitytojus kviečiame iš arčiau pažvelgti į šių dviejų netradicinių gydymo būdų panašumus ir skirtumus, geriau juos suprasti ir, esant poreikiui, lengviau pasirinkti. Apie tai daugiau paprašėme papasakoti rubrikos konsultanto, Kauno medicinos universiteto dėstytojo, Reabilitacijos klinikos gydytojo ir Dainiaus Butvilo klinikos įkūrėjo Dainiaus Butvilo....
Skaityti daugiauViena iš plačiajai visuomenei geriausiai žinomų, o kartu ir intriguojančių netradicinės medicinos šakų yra akupunktūra. Šią „šlovę“ gydymo būdas užsitarnavo iš pažiūros ekstremaliomis priemonėmis – kūno badymu adatomis. Daugelis, nors ir girdėję, netiki jog procesas, kai į įvairias kūno vietas bedamos adatėlės, yra neskausmingas. Taigi, norėdamas praskleisti akupunktūros paslapties šydą, „Sveikas žmogus“ savo netradicinės medicinos rubrikoje šį kartą pasakoja apie akupunktūrą. ...
Skaityti daugiauKad ir ką sakytų jogos ekspertai, reikia pripažinti, jog ši Rytų medicina vis dar yra naujas reiškinys Lietuvoje. Nei ketvirtadalis Lietuvos žmonių negalėtų tiksliai apibūdinti, kas tai yra, ką jau kalbėti apie bandymą praktikuoti jogą. Tikėtina, kad jūs jau esate skaitę išsamų pradžiamokslį šia tema, tačiau galbūt nepastebėjote vieno fakto – jį parašė žmogus, aktyviai užsiimantis joga. Būtent todėl minėtuose tekstuose tokia netradicinės medicinos forma yra pernelyg aukštinama. Šiame straipsnyje pateiksiu savo nešališką, ne jogos ekspertės požiūrį į jogą. Iš pradžių trumpai aprašysiu jogos istoriją, vėliau papasakosiu apie jos pritaikymą ir naudą kasdieniame gyvenime, o vėliau ir išsamų teigiamos mąstysenos bei meditacijos sąvokų aprašymą....
Skaityti daugiauMūsų visų tėvynė yra Žemės planeta. Mes esame jos dalis, o ji yra mūsų dalis. Žemė duoda gyvybę augalams, vandenį ir orą, būtinus mūsų egzistavimui. Mūsų kūnai, kai juos palieka gyvybė, atiduodami žemei. Daugelį amžių žmonija tikėjo, kad žemė – visatos centras, nes ji gyvenimo pagrindas. Deja, žmogus labai užteršė savo gimtąją planetą, nyksta miškai, nuodijamos upės ir atmosfera, o kartu išsigimsta žmogus. Galbūt todėl ir žemės stichijos ligos (diabetas, virškinimo negalavimai) tapo masiškai paplitusios....
Skaityti daugiauFengšui – tai 4000 metų amžiaus senovinis kinų menas kurti namų interjerą ir apimantis daiktų, spalvų, simbolių išdėstymą taip, kad visos žmogaus gyvenimo sritys veiktų harmoningai bei pritrauktų teigiamą „či“ energiją. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, jog kaip ir daugelio netradicinio gyvenimo ar gydymo būdų, fengšui poveikis nėra patvirtintas moksliškai ar kaip nors kitaip garantuojamas. Nepaisant to, šį meną praktikuoja daugybė žmonių visame pasaulyje, apie jį rašomos knygos, tad „Sveikas žmogus“ siūlo jei ne išbandyti, tai bent jau susipažinti su šiuo menu ir patiems nuspręsti, tikėti šiais patarimais, ar ne. ...
Skaityti daugiauVandens stichija Primename, kad kinų medicinos supratimo pagrindas – savitas supratimas apie žmogų, jo energijas. Kūne vykstančius procesus valdo specialus 5 energijų algoritmas. Šias energijas dar vadina stichijomis. ...
Skaityti daugiauŠiandien daug dėmesio skiriama mitybai, t.y. atskirų maisto produktų mitybinei vertei ir jų pasirinkimui. Mokslininkai randa vis naujų veikliųjų medžiagų augaliniuose produktuose, ieško ryšio tarp šių medžiagų vartojimo ir galimybės išvengti ligų. Šiuolaikinė civilizacija visų ligų priežasčių (ir jų profilaktikos priemonių) ieško ekologijoje ar vitaminų, mineralinių medžiagų, atioksidantų derinyje. Tikimasi taip sutvarkyti ląstelėje vykstančius medžiagų apykaitos procesus ir kitas fiziologines funkcijas, kad taptume sveiki, darbingi ir žvalūs. Ar tai įmanoma? Ar įmanoma maisto produktais pasiekti kūno ir sielos harmoniją, ar tai tik utopiškos stebuklingojo „gyvybės eleksyro“ paieškos ?...
Skaityti daugiauRytų filosofija bei medicina didelį dėmesį skiria žmogaus jausmams, mąstymui. Teigiama, kad jausmų ir mentalinė energija funkcionuoja visame kūne, o jos dalis saugoma mūsų organuose. Ji ir sudaro jų esmę. Senosios filosofinės kinų medicinos citatos teigia – nuolat vibruojant penkių stichijų dorybių ribose, žmogaus sistema išlieka stabili, jei įnešame negatyvų kintamąjį, visa energinių kanalų sistema, o kartu ir kūno funkcijos, sutrinka. Kas tie negatyvūs veiksniai? Teigiama, kad vandens stichiją pažeidžia pagieža, neapykanta, baimė. Medžio stichiją – abejonė, neapsisprendimas, agresija, ugnies – liūdesys, pavydas, žemės – melas, įkyrios mintys, metalo – išankstinis nusistatymas, melancholija. ...
Skaityti daugiauŠiuolaikinis gyvenimo stilius neurotiškas, todėl nenuostabu, kad dauguma žmonių mūsų visuomenėje patiria stresą, nerimą, depresiją. Klasikinėje medicinoje šios ligos gydomos specialiais vaistais, o pradinės ligų stadijos – psichoterapija. Ar gali žmogus pats sau padėti? Pirmiausia jis turi žinoti, kaip funkcionuoja jo kūnas, kokia jo energinė schema, kaip atsiranda mintys ir jausmai, tik tada jis gali savyje susivokti ir tvarkytis. Ką Rytų tradicinė medicina kalba apie depresiją ir nestabilią psichiką?...
Skaityti daugiauPraėjusiame „Sveiko žmogaus“ numeryje pasakojome apie pagrindinius mitybos pagal Ajurvedą principus. Šį kartą jūsų dėmesiui konkrečios rekomendacijos, ką valgyti atskirų konstitucijų žmonėms....
Skaityti daugiauŠiuolaikinės mitybos rekomendacijos atkreipia dėmesį į du svarbiausius aspektus – kad būtų tinkamas maisto medžiagų kiekis dienos racione, tarp jų ir biologiškai veiklių junginių. Ir kad maistas būtų gerai suvirškintas – gerai veiktų visi organai, atsakingi už virškinimą, būtų pakankamai išskiriama fermentų. Ajurvedos požiūris, nors daug senesnis, yra kur kas išsamesnis, turi daugiau briaunų. Kertinis šios filosofijos ir medicinos žinių aspektas, kalbant apie mitybą, – ji turi būti individuali, subalansuojanti tiek žmogaus energinį lauką, kūno funkcijas, jausmus bei protą. ...
Skaityti daugiauSuprasti, kas yra žmogaus higiena, nėra sunku. Suvokti, kad ji gali būti mūsų sveikatos esmė ir pagrindas – daug sunkiau. Nes mes nežinome, kas yra žmogaus higiena pagal Ajurvedą. Pagal Ajurvedą žmogus yra siela, turinti kūną, protą, jusles, ego ir intelektą. Sveikas ir laimingas žmogus gali jaustis tik tada, kai sveikos ir, svarbiausia, higieniškai švarios jo visos šios sudedamosios komponentės. O kokia gi higiena reikalinga žmogaus sielai, kūnui, protui, juslėms, ego ir intelektui? Lengviausia pradėti, žinoma, nuo kūno....
Skaityti daugiauTęsiame praėjusiame numeryje pradėtą straipsnių „Kita medicina“ ciklą – apie oficialiai nepriimtą mediciną. Pirmajame straipsnyje tuomet pristatėme seniausią mediciną – ajurvedą. Šį kartą apie tai, ką ajurveda teigia apie maisto skonį....
Skaityti daugiauBobo Honibolo (Bob Honiball) patirtis kovos menų, savigynos ir neginkluotos kovos menų srityse siekia per 40 metų. Prasta sveikata vaikystėje pastūmėjo Bobą susidomėti kovos menais, atrasti juose tobulą fizinį aktyvumą, stiprią filosofiją, požiūrį į gyvenimą, discipliną ir, aišku, sveikatos užtikrinimą. Jis yra įvaldęs ir Tai-či metodą, kurį galima vadinti ne tik kovos metodu, bet ir būdu išsaugoti gerą savijautą ilgą laiką. ...
Skaityti daugiau
