Sąnarių skausmai amžiaus nepaiso

Sąnariai – mobilumą užtikrinanti žmogaus skeleto dalis. Svarbiausia sąnario funkcija yra judėjimas. Kol sąnariai sveiki ir gerai atlieka savo darbą, mes apie juos negalvojame. Tačiau, vos tik sušlubuoja jų veikla, – greitai pajuntame tai, ko netekome. Pasaulinės medicinos statistikos duomenimis, sąnarių funkciją dažniausiai sutrikdo degeneracinės sąnarių ligos. Jos diagnozuojamos net 30 proc. 45–64 metų amžiaus žmonių. Apie sąnarių ligas ir jų gydymą kalbėjomės su Kauno medicinos universiteto klinikų reumatologijos klinikos vadove docente dr. Asta BARANAUSKAITE ir Traumatologijos ir ortopedijos klinikos gydytoju docentu dr. Linu VITKUMI.
 

Ar daug žmonių serga sąnarių ligomis? Kokios jų dažniausios?


Doc. A. Baranauskaitė: sąnarių ligos sukelia labai ilgai trunkančius skausmus labai dideliam žmonių skaičiui. Šiuo požiūriu jos išsiskiria iš bet kokių kitų ligų. Sąnarių ligom serga kas 4–5 suaugęs žmogus. Jos užima vieną pirmaujančių vietų tarp ligų, sukeliančių neįgalumą.
Doc. L. Vitkus: praktikoje tikrai dažnai pasitaiko sergančiųjų artritais (sąnarių uždegimais) ir osteoartroze. Osteoartroze ypač serga vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau, pavyzdžiui, artritu, gali susirgti ir kelerių metukų vaikas.
 

Kaip paaiškinti, kas yra artritas ir artrozė?


Doc. A. Baranauskaitė: artritas yra sąnario uždegimas. Jis pasireiškia sąnario skausmu ir patinimu. Sąnarį sunku judinti. Kartais pacientas karščiuoja, kraujyje randama uždegimui būdingų pakitimų. Artrito priežastis gali būti infekcija, medžiagų apykaitos ar imuniniai sutrikimai. Dauguma artritų yra lėtiniai, apima ne vieną, o daug sąnarių, kartais – ir stuburą. Vienas iš dažniausių artritų – reumatoidinis, ypač sužalojantis sąnarius, jei tinkamai negydoma. Artritas turi būti gydomas vaistais, prižiūrint reumatologui ar šeimos gydytojui. Nereikėtų delsti kreiptis į medikus, jei skausmai ir sąnario patinimas trunka ilgiau nei 2 sav. Kai kuriais atvejais, pvz., podagros, daug reikšmės turi tinkama dieta ir gyvenimo būdo keitimas.
Doc. L. Vitkus: artritas – tai sąnarį supančių struktūrų uždegimas, kuris ilgainiui progresuoja iki osteoartrozės. Osteoartrozė – tai degeneracinė sąnarių liga, kai pradeda nykti sąnario kremzlė, dažniau pažeidžianti stambiuosius sąnarius. Moterys serga dažniau nei vyrai. Praktiškai rentgenologiniai osteoartrozės požymiai nustatomi kas antram žmogui, sulaukusiam 40–55 metų amžiaus. Iš tikrųjų – tai rimta socialinė ekonominė ir medicininė problema, neretai sukelianti neįgalumą ir labai pabloginanti gyvenimo kokybę bei sparčiai „jaunėjanti“. Šios minėtos degeneracinės ligos tarp atramos judamosios sistemos ligų užima pirmąją vietą. Beje, žmonės degeneracines sąnarių ligas vadina įvairiai: druskų nusėdimu, ataugomis, sąnarių uždegimu ar paprasčiausiai skausmu.

Ar žinomos priežastys, dėl ko žmonės suserga degeneracinėmis sąnarių ligomis?


Doc. L. Vitkus: deja, vienareikšmiškai atsakyti, kodėl kai kurie žmonės suserga sąnarių ligomis, negalima. Vieni dėl to „kaltina“ žmogaus gebėjimą vaikščioti stačiomis, kiti šiuolaikinę gyvenseną ir civilizacijos pasiekimus. Panašu, kad šių ligų vystymąsi skatina keli vienu metu pasireiškiantys veiksniai. Tai – paveldėtas polinkis sirgti degeneracinėmis sąnarių ligomis, neadekvatus fizinis krūvis, tenkantis sąnariams, traumos, uždegiminės sąnarių ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai ir daugelis kitų priežasčių, ypač nutukimas.
Doc. A. Baranauskaitė: Kremzlė yra ypatingos sandaros nuolat atsinaujinantis gyvas audinys. Degeneracinės sąnarių ligos atsiranda dėl pamažu progresuojančio kremzlės nesugebėjimo atgaminti visavertį audinį. Pamažu kremzlė išsausėja, suplonėja, netenka elastingumo, atsiranda įtrūkimų, o vėliau ir grubių defektų. Tokie pakitimai sukelia ir sąnario uždegimo reakciją – jis gali patinti, atsirasti uždegiminio skysčio. Paprastai uždegimas netrunka ilgai. Kartu su kremzlės, vystosi ir artrozei būdingi sąnarį sudarančių kaulų galų pakitimai: jie sustorėja, atsiranda kaulinių išaugų, keičiasi sąnario forma. Tempiama sąnario kapsulė – tai sukelia skausmą. Dažniausiai artrozė progresuoja labai lėtai, keletą ar keliolika metų, bet ilgainiui pažeidžiami visi sąnarį sudarantys audiniai. Dažniausiai nukenčia stuburo, klubų, kelių, čiurnų sąnariai.
 

Kaip „atpažinti“ degeneracinį sąnario kremzlės pažeidimą?


Doc. A. Baranauskaitė: Kol kremzlinio nykimo ir atsinaujinimo procesas išlaiko pusiausvyrą, sąnarys yra sveikas. Senatvei būdingi tam tikri kremzlės pakitimai, ji pasidaro mažiau atspari mechaniniam poveikiui. Artrozei būdingi pakitimai nurodyti aukščiau. Pirmieji ligos simptomai – skausmai, atsirandantys nuo fizinio krūvio (pavyzdžiui, klubų ar kelių skausmai antroje dienos pusėje, pavaikščiojus, padirbus fizinį darbą), praeinantys pailsėjus.
Doc. L. Vitkus: iš pradžių juntamas sąnario traškėjimas, vėliau atsiranda skausmas, sąnarys gali patinti. Kremzlių susidėvėjimas – natūralus procesas. Iš pradžių žmogui sąnarius skauda iš ryto, kol jis atsikelia ir išsijudina, taip pat baigiantis dienai, kai pavargsta kojos. Ilgainiui kojas pradeda skaudėti dažniau ir anksčiau, beveik nuo vidurdienio. Kai kremzlė beveik visai sunyksta ir kaulas liečiasi su kaulu, skausmas nenurimsta ištisai, skauda ir dieną, ir naktį. Tuomet be medikamentų jau neišsiversi. Būdingas aštrus (lyg yla, peilis ar stiklas) skausmas.
 

Koks gydymas gali padėti pacientams ištverti skausmo sindromą?


Doc. A. Baranauskaitė: nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – dažniausiai vartojami vaistai mūsų minėtoms ligoms gydyti. Deja, vaistų tenka gerti ilgai, todėl susirūpinimą kelia jų šalutinės reakcijos: skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, trombocitų funkcijos pakitimai ir kraujavimo pavojus, kepenų pažeidimas. Viena iš galimybių išvengti šalutinių poveikių– specifinis ciklooksigenazės - 2 slopinimas. Pirmasis klinikinėje praktikoje pritaikytas šios grupės vaistas – celekoksibas (vaistinėse pas mus parduodamas Celebrex pavadinimu). Kaip ir senieji NVNU, pastarasis pasižymi stipriu nuskausminamuuju, uždegimą slopinančiu ir temperatūrą mažinančiu poveikiu, tačiau neveikia ciklooksigenazės - 1 reguliuojamų fiziologinių procesų virškinamajame trakte ir trombocituose. Džiugu, kad mūsų žmonės vis labiau linkę rūpintis savo sveikata ir netaupyti vaistų sąskaita, todėl įsigyja veiksmingų naujausių vaistų.
Doc. L. Vitkus: be vaistų neišsiversite, tačiau būtinas ir nemedikamentinis gydymas – taikomos priemonės, mažinančios tolimesnį ligos progresavimą. Pirmiausia reikia mažinti pažeistų sąnarių funkcinį ir statinį krūvį, keičiant buities ir darbo sąlygas, kad sąnariai nebūtų fiziškai perkrauti. Būtina mažinti kūno svorį, avėti tinkamą avalynę, pritaikyti ortopedinius padelius ir ortopedinius įtvarus, koreguojančius galūnės ašį, naudotis lazda, ramentais ar vaikštyne. Skausmą mažinančios nemedikamentinės priemonės – poilsis, šilumos fizioterapijos procedūros, elektrinė analgezinė stimuliacija, dažnai ir šalčio procedūros. Svarbią reikšmę turi kineziterapija (ypač vandenyje, baseine) ir raumenų stiprinimas. Taigi svarbus yra judėjimas, tačiau nereikėtų tai suprasti paraidžiui ir imti daugiau vaikščioti, pavyzdžiui – eiti į parką pasivaikščioti, geriau nuvažiuoti numatytą atstumą dviračiu ar nuplaukti baseine. Tą padaryti padeda celekoksibas, kurį savo pacientams rekomenduoju tiek po artroskopinių, tiek po sąnario endoprotezavimo operacijų.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai