Reumatoidinis artritas (RA) diagnozuojamas remiantis simptomais, kurių pagrindinis yra sąnarių pažeidimas. Dažniausiai pažeidžiami plaštakų (krumpliniai, viduriniai pirštų, riešų) sąnariai. Taip pat RA pažeidžia padikaulio galvučių, čiurnų, kelio sąnarius. Būdingas RA požymis – simetrinis sąnarių pažeidimas, t.y. vienu metu sutinsta tie patys ir vienos, ir kitos rankų ar kojų sąnariai.
Reumatoidinis artritas – lėtinė liga. Ji gali prasidėti staiga ar palengva, iš pradžių pažeidžiami vienas ar keli sąnariai. Dažniausiai jau ligos pradžioje žmogus skundžiasi rytiniu sąnarių stingimu, sąnarių skausmais. Vėliau sąnarių skausmas stiprėja, rytinis sąnarių sąstingis užtrunka keletą valandų, iki pietų ar net tęsiasi visą dieną, sąnariai patinsta. Kai šie simptomai trunka daugiau negu 2–3 mėn., įtariama, kad pacientas serga RA. Ligai progresuojant, gali išsivystyti sąnarių išgraužos arba erozijos.
Kaip jau minėta, gydymas skirstomas į simptomus malšinantį ir ligos progresavimą stabdantį gydymą. Simptomams malšinti galima skirti dvejų grupių preparatų: nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) arba gliukokortikoidų. NVNU vartojami visuose ligos gydymo etapuose, nes jie pagerina ligos simptomus, t.y. veikia simptomus. Jie malšina skausmą, mažina patinimą, paraudimą, karštį, mažina sąnarių sustingimą, palengvina judėjimą. Neretai reumatoidiniu artritu sergantys ligoniai priversti juos vartoti visą gyvenimą. Šių vaistų pasirinkimas labai platus ir nuolat pasipildantis vis naujesniais preparatais.
Gydant ligą svarbiausi ligos eigą stabdantys vaistai. Tik ankstyvas šių vaistų paskyrimas pirmais ligos mėnesiais gali iš esmės pakeisti ligos eigą, apsaugoti nuo gresiančių grubių sąnarių deformacijų ir invalidumo, o kai kurias atvejais net visiškai išgydyti. Yra nemažai ligos eigą stabdančių vaistų, jie pasižymi skirtingu veikimo mechanizmu ir visais atvejais turi būti parenkami individualiai. Tarp jų yra ir vieni efektyviausių – biologiniai vaistai. Tačiau svarbiausia, kad ligos eigą stabdantis vaistas būtų paskirtas kuo anksčiau, nes, kai liga smarkiai progresavusi, sąnarių pažeidimas tampa negrįžtamas, ir dažnai belieka tik viena galimybė padėti ligoniui, t.y. malšinti skausmą.
Simptominis gydymas be galo svarbus, nes kentėti skausmo ligonis neturėtų. Tačiau daugelis mūsų girdėję, kad NVNU gali sukelti nepageidaujamų poveikių. Kaip pasielgti: ar vartoti vaistų ir kokių, kad jų žala nebūtų didesnė už naudą?
NVNU dėl veiksmingo uždegimą malšinančio ir skausmą slopinančio poveikių patenka į bene dažniausiai skiriamų vaistų grupę pasaulyje. Todėl ir tyrimų su jais atlikta labai daug. Be abejo, NVNU, kaip ir visi vaistai, gali sukelti nepageidaujamų poveikių.
Ne taip seniai buvo manoma, kad NVNU gali pažeisti tik viršutinę virškinamojo trakto dalį, t.y. skrandį, dvylikapirštę žarną. Beje, šiuos pažeidimus galima nesunkiai diagnozuoti ir gydyti. Bet pastaruoju metu nustatomi ir slapto kraujavimo atvejai, kurie rodo, kad, vartojant NVNU, gali būti pažeidžiama ir apatinė virškinamojo trakto dalis (plonasis ir storasis žarnynas). Taigi, skiriant NVNU, reikia rinktis tokius vaistus, kurie sukelia mažiau tiek viršutinės, tiek apatinės virškinamojo trakto dalies problemų.
Kaip žinoma, tradiciniai NVNU veikia taip, kad, mažėjant sąnario uždegimo simptomams ir skausmui, mažėja ir skrandžio bei žarnyno apsauga. Todėl jie gana dažnai kelia virškinamojo trakto komplikacijas. Siekiant saugiau ir veiksmingiau gydyti uždegimus buvo sukurta nauja NVNU grupė – selektyvieji ciklooksigenazės (COX-2) inhibitoriai, arba koksibai. Kokie šių vaistų pranašumai?
Kaip žinome, neretai medicinoje nepageidaujami poveikiai skirstomi į kliniškai reikšmingus ir nereikšmingus. Nereikšmingi šalutiniai vaisto poveikiai – tai pilvo maudimas, pykinimas ir pan. Kliniškai reikšmingi – kraujavimas iš žarnyno, skrandžio, žarnyno opa ir kt. Mano nuomone, jie visi reikšmingi, nes sukelia didesnių ar mažesnių problemų jais besigydantiems pacientams. Ką apie NVNU saugumą ir veiksmingumą sako naujausi tyrimai?
Siekiant įvertinti kliniškai reikšmingą vaistų poveikį visam virškinamajam traktui ir simptominių opų dažniui, buvo atliktas klinikinis tyrimas CONDOR. Jame dalyvavo beveik 4,5 tūkst. pacientų: pusei jų buvo skirta koksibo grupės atstovo celekoksibo, kitiems – kito vaistų derinio (pailginto atsipalaidavimo diklofenako ir omeprazolio). Tyrimas lygino AR gydymo celekoksibu ir kitais NVNU vaistais saugumą. Tyrimo rezultatai įrodė, kad celekoksibas yra daug saugesnis, palyginti su kitais NVNU, nes padeda išvengti ne tik kliniškai nereikšmingų, bet ir kliniškai reikšmingų šalutinių poveikių.
Kitas tyrimas vertino celekoksibo poveikį plonojo žarnyno gleivinei. Šiame tyrime dalyvavo 334 beveik sveiki 17–80 metų tiriamieji, kurie buvo padalyti į 3 grupes. Vieni jų gavo celekoksibo, kiti kito NVNU (ibuprofeno ir omeprazolio derinio), o trečia grupė – placebo (t.y. jokių vaistų). Įvertinus rezultatus, paaiškėjo, kad plonosios žarnos gleivinės pažeidimų buvo kur kas daugiau antroje tiriamųjų grupėje negu tarp vartojusiųjų celekoksibo. O rezultatai tarp vartojusiųjų celekoksibo ir visai nevartojusių jokių vaistų (placebo grupėje) nesiskyrė. Akivaizdu, kad šis tyrimas tik patvirtino ankstesnio CONDOR tyrimo rezultatus, kad selektyvieji NVNU, t.y. celekoksibas, pasižymi saugesniu poveikiu virškinamajam traktui.
Tad, renkantis vaistą, būtina įvertinti nepageidaujamų poveikių riziką ir skirti saugiausią. Tyrimai įrodė, kad selektyvūs COX-2 inhibitoriai, arba koksibai, yra saugesni ir kelia mažiau tiek viršutinės, tiek apatinės virškinamojo trakto dalies komplikacijų. Taip pat buvo įrodyta, kad net ir tos pačios klasės vaistai veikia nevienodai.
NVNU saugumu susirūpinti būtina ir dėl to, kad pastaruoju metu labai padaugėjo hospitalizavimo dėl kraujavimo iš apatinės virškinamojo trakto dalies atvejų. Tyrimais įrodytas ir padidėjęs mirštamumas dėl šios komplikacijos. Taigi, išanalizavus šias tendencijas, neabejotinai kyla poreikis skirti saugesnį NVNU klasės vaistą.
Norėčiau pabrėžti, kokiems ligoniams būtų itin svarbu skausmui malšinti pasirinkti saugesnius koksibus. Tai ligoniai, kurie jau sirgo virškinamojo trakto opalige arba serga ja šiuo metu, bet vis dėlto yra priversti skausmui malšinti vartoti vaistų. Ligoniai, kuriems buvęs kraujavimas iš virškinamojo trakto, tie, kurie gydosi steroidiniais hormonais ar aspirinu, kraujo krešumą mažinančiais vaistais, kurie serga lėtinėmis ligomis (plaučių, kepenų, cukriniu diabetu ir kt.), vyresni negu 65 metų amžiaus asmenys. Šioms ligonių grupėms yra itin didelė virškinamojo trakto komplikacijų rizika, todėl koksibų, neretai derinyje su protonų pompos inhibitoriais, vartojimas ją gali smarkiai sumažinti.
****
Reumatoidiniu artritu serga apie 0,6–1,0 proc. visų gyventojų. Šiaurės šalyse šios ligos paplitimas dažnesnis. Moterys linkusios sirgti dažniau negu vyrai. Apytiksliai trims moterims tenka vienas vyras. Neretai liga prasideda menopauzės laikotarpiu. Kartais jos pradžią galima susieti su persirgta virusine ar bakterine liga. Tyrimai rodo, kad susirgimui nemažą reikšmę turi genetinis polinkis, t.y. turimi leukocitų antigenai.
Liga gali prasidėti bet kuriame amžiuje – tiek ankstyvoje vaikystėje, tiek senyvo amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai liga prasideda tarp 35–55 metų amžiaus.
Kodėl vis kalbama apie artritą? Todėl, kad ligos mastas nepaprastai didelis. Daugiau nei 100 milijonų žmonių visoje Europoje serga artritu, reumatizmu ar kitomis reumatinėmis ligomis, Lietuvoje – apie 250 tūkst. gyventojų. Tai pagrindinė nuolatinio neįgalumo priežastis pasaulyje ir antroji Lietuvoje. Dėl nuolatinio skausmo ir funkcinių sutrikimų stipriai nukenčia milijonų žmonių gyvenimo kokybė. Senstant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo trukmei, reumatinių ligų našta tik didės, šioms ligoms gydyti prireiks vis daugiau lėšų. Tad šį kartą plačiau apie ligą ir jos gydymo galimybes kalbamės su Panevėžio apskrities ligoninės gydytoja reumatologe Violeta SMILGIENE....
Skaityti daugiauSąnariai – mobilumą užtikrinanti žmogaus skeleto dalis. Svarbiausia sąnario funkcija yra judėjimas. Kol sąnariai sveiki ir gerai atlieka savo darbą, mes apie juos negalvojame. Tačiau, vos tik sušlubuoja jų veikla, – greitai pajuntame tai, ko netekome. Pasaulinės medicinos statistikos duomenimis, sąnarių funkciją dažniausiai sutrikdo degeneracinės sąnarių ligos. Jos diagnozuojamos net 30 proc. 45–64 metų amžiaus žmonių. Apie sąnarių ligas ir jų gydymą kalbėjomės su Kauno medicinos universiteto klinikų reumatologijos klinikos vadove docente dr. Asta BARANAUSKAITE ir Traumatologijos ir ortopedijos klinikos gydytoju docentu dr. Linu VITKUMI....
Skaityti daugiauReaktyvus artritas – tai sąnarių uždegimas, kuris atsiranda praėjus 1–4 savaitėms po buvusios infekcijos. Infekcijos židinys gali būti šlapimo ar lytinėje sistemoje, žarnyne, kvėpavimo takuose. Dažniausiai šia liga serga jauni, 20–40 metų, žmonės. Todėl svarbu išsiaiškinti šios ligos priežastis, simptomus ir laiku pradėti tinkamai gydyti....
Skaityti daugiauSąnarių, tarp jų ir stuburo, skausmais skundžiasi maždaug kas trečias žmogus, besikreipiantis į šeimos gydytoją. Sąnarius gali skaudėti dėl daugybės priežasčių. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos skyriaus vedėjos, Lietuvos artrito fondo direktorės dr. doc. Irenos Butrimienės, dažniau sąnarius skauda pagyvenusiems žmonėms ir dažniausiai dėl osteoartrito, kremzlės ir kaulų patologijos. ...
Skaityti daugiauReumatoidinis artritas – tai lėtinė, nuolat progresuojanti uždegiminė sąnarių liga, dažnai pažeidžianti ir kitus organus – raumenis, plaučius, širdį, kraujagysles, odą, nervus ir akis. Juo serga apie 1% gyventojų, dažniau – vidutinio amžiaus moterys....
Skaityti daugiauRetas keturiasdešimtmetis nėra varginamas nuolatinių ar kartkartėmis užeinančių vieno, rečiau abiejų pečių skausmų. Skausmai gali kamuoti tiek sunkiai kaime dirbančią moterį, tiek jauną ir energija trykštantį sportininką. Maudžiantys pečių juostos skausmai ne tik gadina nuotaiką, mažina darbingumą, bet ir gali būti pirmieji rimtos ligos ženklai. Kaip išvengti skausmo, kada pradėti gydyti ir kaip atsikratyti pečių skausmo, klausiame patyrusios savo srities specialistės Vilniaus universiteto Santariškių klinikų reumatologijos centro gyd. Ritą RUGIENĖS....
Skaityti daugiauStulbinantys atradimai farmakologijos srityje leido sukurti naują efektyvų, skausmą mažinantį preparatą, kurio pranašumu, lyginant su kitais vaistais nuo reumatinių ligų, jau neabejojama. Tai naujos kartos nesteroidinės cheminės struktūros preparatas Movalis (meloksikamas), pasižymintis stipriu uždegimą, skausmą ir karščiavimą mažinančiu poveikiu. Visame pasaulyje garsios farmacijos kompanijos “Boehringer Ingelheim” medikamentas Movalis - viltis daugeliui žmonių, kenčiančių nuo skausmų, sukeltų plačiai paplitusių artrozinių - degeneracinių sąnarių pažeidimų bei reumatinių sąnarių ligų....
Skaityti daugiauKas ketvirtas Lietuvos gyventojas skundžiasi reumatinio pobūdžio negalavimais. Lietuvoje užregistruota apie 500 tūkst. sergančiųjų reumatinėmis sąnarių ligomis. Tačiau labiausiai sąnarius pažeidžia reumatoidinis artritas....
Skaityti daugiauIš lotynų kalbos kilęs žodis artritas reiškia sąnario uždegimą. Artritu neretai vadinamos visos reumatinės ligos, kurių šiuo metu žinoma per 100. Reumatinės ligos sukelia sąnarių skausmą, sustingimą ir patinimą, ilgainiui atsiranda sąnarių braškėjimas, sutrinka jų judrumas, išryškėja deformacijos, vietinis skausmingumas. Kartais liga neapsiriboja vien sąnariu ir apima raumenis, kaulus, sausgysles, raiščius bei vidaus organus....
Skaityti daugiauŽurnalas „Sveikas žmogus“, tęsdamas tradicinę rubriką „Klausimai-atsakymai“, stengiasi atsakyti į visus jūsų, mieli skaitytojai, klausimus, kuriuos užduodate interneto svetainėje www.sveikaszmogus.lt, „Facebook“ puslapyje ar atsiunčiate redakcijai. Šį kartą tema – reumatologija, o į klausimus atsako Vilniaus miesto Centro poliklinikos, „Medicinos diagnostikos centro“ gydytoja reumatologė Jūratė Eidžiūnienė....
Skaityti daugiauVisiems žinoma, kad, sergant artritu, skauda, „suka“ sąnarius, jie reaguoja į atmosferos permainas. Deja, bet vaistų, galinčių išgydyti artritą, kol kas nėra. Tačiau laiku pradėtas ir tinkamas gydymas gali sumažinti skausmą ir diskomfortą, išsaugoti sąnarių funkciją, apsaugoti nuo komplikacijų ir pakeisti natūralią ligos eigą. Medikamentinis gydymas skirstomas į simptomus malšinantį ir ligos progresavimą stabdantį gydymą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip saugiai ir veiksmingai malšinti skausmą ir uždegimą. Naujausias simptominio gydymo galimybes ir tai įrodančius tyrimus apžvelgia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Reumatologijos klinikos gydytoja reumatologė dr. Margarita Pileckytė....
Skaityti daugiauPastaruoju metu redakcija gauna skaitytojų laiškų, kuriuose prašoma patarimų, kaip sergant įvairiomis ligomis gyventi grįžus namo po reabilitacinio gydymo. Kokia turėtų būti gyvensena, atsižvelgiant į ligos ypatumus? Įvertinę skaitytojų pageidavimus, pradedame naują straipsnių ciklą, kuriame rašysime apie gyvenseną po įvairių ligų reabilitacinio gydymo. Įvairių sričių specialistai pateiks naudingų patarimų. Šį kartą apie gyvenimą sergant reumatoidiniu artritu pasakoja Kauno medicinos universiteto klinikų Reumatologijos klinikos gydytoja Valerija Tamulaitienė ir kineziterapeutė Gintarė Ušeckienė....
Skaityti daugiauPeties sąnarys – vienas didžiausių žmogaus kūne. O peties srities (nebūtinai paties sąnario) skausmu itin dažnai skundžiasi tiek jauni, tiek vyresni žmonės. Beje, šio skausmo priežasčių taip pat yra nemažai. Taigi kokie yra peties srities skausmai, kokios jų priežastys ir ką tokiu atveju daryti?...
Skaityti daugiauReumatoidinis artritas – tai liga, ilgainiui sukelianti ne tik ryškius sveikatos pokyčius, bet ir socialinių problemų. Visa tai yra didžiulė našta ne tik sergančiajam, bet ir jo šeimai. Reumatoidiniu artritu serga apie 0,3–1 proc. suaugusių žmonių. Moterims ši liga būna 2–3 kartus dažniau negu vyrams. Lietuvoje užregistruota apie 12 000 suaugusiųjų asmenų, besigydančių nuo reumatoidinio artrito, o kasmet šia liga suserga apie 1200 asmenų. Reumatoidiniu artritu gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, taip pat ir vaikai. Vis dėlto dažniausiai liga išsivysto 50–70 metų žmonėms. ...
Skaityti daugiauŠįkart pagrindinės pašnekovės, kuri sutiko pasidalinti savo ligos, reumatoidinio artrito, ypatumais su mūsų skaitytojais, teko eiti pakalbinti į ligoninės palatą. Moteris buvo ką tik po kelio sąnario operacijos. Nors jos visas kūnas buvo apimtas ligos, bet nuo jos sklido žmogiška šiluma. Nelengvam pokalbiui įsibėgėjus, iš Zitos Vaičiulytės, Šiaulių kaulų, raumenų ir sąnarių ligomis sergančiųjų draugijos „Artis“ pirmininkės, veido nedingo šypsena. Ji sergančiąją nuo niūrių minčių gelbsti nuo pat ligos atsiradimo pradžios....
Skaityti daugiauReumatinės ligos – tai su judėjimo aparatu susijusios ligos. Jų metu pažeidžiami sąnariai, raiščiai, raumenys, sausgyslės, kremzlės ir stuburas. Joms taip pat priskiriamos ir sisteminė raudonoji vilkligė, sisteminė sklerozė, dermatomiozitas ir kt., kurios pakenkia sąnarius, raumenis, kaulus....
Skaityti daugiauTaip apie savo ligą sako reumatoidiniu artritu serganti Ona Telyčėnienė. Moteris šią diagnozę išgirdo būdama 33-ejų metų. Taigi šia liga sirgdama pragyveno daugiau nei keturiasdešimt metų. Apie ligą byloja ištinusios čiurnos, pakitusi eisena ir nuolat geriami vaistai....
Skaityti daugiauReumatoidinis artritas – lėtinė liga. Ji tęsiasi visą gyvenimą, progresuoja, deformuoja sąnarius, neretai sukelia negalią. Reumatoidinis artritas gali prasidėti staiga arba palengva, iš pradžių pažeidžia vieną ar kelis sąnarius. Dažniausiai ligos pradžioje žmogus skundžiasi tik trumpalaikiu rytiniu sąnarių sustingimu, sąnarių skausmais keičiantis orams, vėliau atsiranda tipiškų simptomų: sąnarių skausmas stiprėja, sąnariai patinsta. Ligai būdinga banguojanti eiga – su paūmėjimais ir ramybės periodais. Paūmėjimų metu vargina nuolatinis sąnarių skausmas. Koks jis varginantis, žino kiekvienas, jį patyręs. Tačiau yra priemonių, kuriomis būklę gali palengvinti. Išsamiau apie jas skaitykite žemiau....
Skaityti daugiauLITERATŪROJE NURODOMA, KAD REUMATOIDINIU ARTRITU SERGA MAŽDAUG 0,5-1 PROC. SUAUGUSIŲ ŽMONIŲ. LIETUVOJE KASMET UŽREGISTRUOJAMA APIE 1200 NAUJŲ REUMATOIDINIO ARTRITO ATVEJŲ. ŠIA LIGA MOTERYS SERGA 2-3 KARTUS DAŽNIAU NEGU VYRAI. REUMATOIDINIU ARTRITU GALI SUSIRGTI BET KOKIO AMŽIAUS ŽMONĖS, TAČIAU YPAČ DAUG SUSERGA 5-6 GYVENIMO DEŠIMTMETĮ....
Skaityti daugiauArtrozė, reumatoidinis artritas ir kitos sąnarių ligos vargina daugelį, ypač vyresnio amžiaus žmonių. Daugelis jų vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), slopinančius sąnarių skausmą, tinimą, padedančius lengviau judėti. Didelį susidomėjimą kelia neseniai atsiradę Lietuvoje NVNU – koksibai, dažnai tenka atsakinėti į klausimus, kokie gi šių preparatų pranašumai, kokia jų vartojimo patirtis pasaulyje....
Skaityti daugiauReumatoidinis artritas (RA) - lėtinė, sisteminė, autoimuninė liga, pasireiškianti progresuojančiu sąnarių pažeidimu. Pagrindiniai RA klinikiniai požymiai yra sąnarių patinimas, skausmas, sustingimas, raumenų atrofija, sąnarių deformacija. Dažniausiai deformuojasi riešo ir smulkieji pirštų sąnariai. Dėl atsiradusių deformacijų pacientas ilgainiui gali tapti neįgalus, sutrinka kasdieninė veikla. Todėl labai svarbu mokėti saugoti sąnarius, atlikti namų ruošos ir profesinius darbus....
Skaityti daugiauReumatinės ligos yra vienos iš labiausiai paplitusių ligų visame pasaulyje. JAV jos sudaro 15–20, Anglijoje – apie 16 procentų visų ligų. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, reumatinius negalavimus jaučia 25 procentai suaugusių žmonių. Reumatinių ligų svarbą visuomenei formuoja ne tik didelis jų paplitimas, bet ir tai, jog jos lemia didelę dalį neįgalumo populiacijoje. Išsivysčiusiose šalyse reumatinės ligos sukelia daugiau neįgalumo atvejų negu piktybiniai navikai arba širdies ar kraujagyslių ligos. Šiek tiek daugiau negu pusė visų sergančiųjų artritu būna neįgalumo požymių, o reumatoidinis artritas yra labiausiai invalidumą kelianti lėtinė terapinė liga. Kokios didžiausios reumatinių ligų gydymo naujovės Lietuvoje ir pasaulyje, papasakojo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reumatologijos, ortopedijos ir traumatologijos bei rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas profesoriaus Algirdas VENALIS....
Skaityti daugiauRudenį vis dažniau skauda sąnarius juos gelia, patinsta, atsiranda kitų nemalonių simptomų. Kodėl sąnarių skausmai labiau vargina rudenį? Ar galima jų išvengti? Pasistengsime į šiuos klausimus ir atsakyti....
Skaityti daugiauVėstant orams, jiems tampant vis drėgnesniems ir visiškai nenuspėjamiems, ne tik subjūra nuotaika. Tokiu metų laiku paūmėja ir įvairios ligos, tarp jų – ir sąnarių. Šių ligų grupė tokia plati, kad mažiau nusimanantis žmogus nė neatskirs, kuri iš jų kankina. Tad kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja reumatologe Jurgita EIGELIENE. Ji padės šiek tiek geriau susigaudyti sąnarių ligų gausybėje. ...
Skaityti daugiauNiekas taip neriboja ir nesunkina gyvenimo, kaip skausmingas judėjimas. Didžiąją dalį tokių atvejų sudaro sąnarių skausmai, atsirandantys dėl įvairiausių priežasčių, tokių kaip ligos (artrozė, reumatoidinis poliartritas) ar kitų ligų pasekmės, sunkus fizinis krūvis, sportas ar sužalojimai. ...
Skaityti daugiau