Ką kiekvienam reikia žinoti apie lietuviškas daržoves?

Bulvės – mūsų duona antroji

Daugiau nei prieš du tūkstančius metų Pietų Amerikos indėnai maitinosi daugiausiai bulvėmis. XV a. ispanai įvežė bulves į Europą. Dabar jos auginamos visame pasaulyje.

Lietuvoje tai bene labiausiai paplitusi daržovė, kurią valgome ištisus metus. Sotus produktas turi daug krakmolo, mineralinių medžiagų, vitaminų C, B6 ir kt.

Vertingiausios yra virtos su lupena ar troškintos, nes tuomet išlieka daugiausia vitamino C. Bulvių lupenose gausu chlorogeno rūgšties – fotocheminės medžiagos, kuri turi vėžį slopinančių savybių.

Daugelis mano, kad bulvės tukina, tačiau taip yra dėl to, kad jos valgomos skrudintos arba patiektos su sviestu, grietine ar riebiu padažu. Iš tikrųjų bulvės – maistingos ir gana nekaloringos: 100 g  turi tik 80 kcal. Be to, jos kur kas mažiau nei kitos daržovės sukaupia nitratų.

Bulvėse daug kalio, mažai natrio – tai skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, mažina tinimus, slopina uždegimą. Valgykite bulves, ypač virtas su lupenomis, profilaktiškai ar sirgdami širdies, inkstų, kepenų ligomis. Jei skauda gerklę, padės virtų neluptų karštų bulvių kompresas.

Sultys vertingiausios, kai jas spaudžiate iš nuplautų, tačiau neskustų šviežių bulvių. Gerkite po nedaug, palaipsniui didindami jų kiekį. Bulvių sunka padeda mažinti rūgštingumą, kraujospūdį, naudinga sergant skrandžio opalige, užkietėjus viduriams.

Jei sergate cukriniu diabetu, bulvių valgykite saikingai, nes sveikatą gali sutrikdyti aukštas glikeminis indeksas. Beje, jį sumažinsite bulves valgydami su mėsa, žuvimi, vištiena ar žaliaisiais žirneliais.

Ruošiant bulves geriausia jų nelupti, nes lupenose ir tuoj po jomis yra ląstelienos ir fotocheminių medžiagų. Patartina jas tik nušveisti šepetuku po tekančiu vandeniu, o jeigu lupate, tai stenkitės pašalinti kuo plonesnį sluoksnį. Geriausia bulves troškinti garuose ar neluptas virti nedideliame kiekyje vandens uždengtame puode.

  • Bulves pirkite be juodų dėmių ir su nedaug akučių. Venkite pažaliavusių ir sudygusių, nes jos gali būti kartesnės dėl nuodingosios medžiagos – solanino, sukeliančio spazmus, nuovargį, viduriavimą.

·                     Laikykite bulves tamsioje, vėsioje patalpoje. Tačiau šalia neturėtų būti svogūnų, nes juose esančios rūgštys skatina bulvių puvimą.

Morkos – mini vaistinė

Senovės Romoje vykdavo morkų garbinimo ritualai. Atkasus Pompėjos miestą, ant sienų buvo rasta piešinių, kuriuose pavaizduotos morkos.

Morkos – beta karotino (vitamino A), maistinių skaidulų ir kalio šaltinis; mažina vištakumo (nematymo prieblandoje), vėžio tikimybę, cholesterolio kiekį kraujyje. Gausus morkų vartojimas gali suteikti odai gelsvą atspalvį.

Morkose baltymo yra nedaug, o cukraus iki 5,2 proc. Naudingiausios – vidutinio dydžio morkos, sveriančios 120–150 g. Kuo jos stambesnės, tuo intensyviau sugeria nitratus. Pagrindinė morkos medžiaga – karotinas, patekęs į žmogaus organizmą virsta vitaminu A, stiprinančiu akių tinklainę. Oftalmologai pataria įtraukti morkų į kasdieninį maisto racioną sergantiesiems trumparegyste, konjunktyvitu, jaučiantiems greitą akių nuovargį. Morkos naudingos sergant inkstų akmenlige, kepenų, širdies ir kraujagyslių ligomis; greitina odos gijimą. Ši daržovė turi daug jodo, todėl rekomenduojama susilpnėjus skydliaukės funkcijai. Jei morkų sulčių gersite su šaukšteliu aliejaus, tuomet organizmas geriau pasisavins naudingąsias medžiagas.

Nutukimo profilaktikai tinka tarkuotų morkų ir aliejaus salotos su sėklomis. Jos ypač naudingos moterims, nes ne tik gerina žarnyno peristaltiką, valo iš organizmo šlakus, suteikia fizinių, protinių jėgų, bet ir stiprina nagus, plaukus, gražina odos spalvą.

Lytinį pajėgumą didina lygiomis dalimis sumaišytas šviežių morkų, obuolių ir medaus mišinys. Jo reiktų suvalgyti po 1/4 stiklinės 3–4 kartus per dieną, pusę valandos prieš valgį.

·                    Morkų sultys netinka paūmėjus dvylikapirštės žarnos opaligei arba padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui.

Burokėliai – ilgaamžiškumo simbolis

Burokėliai pirmiausia paplito Viduržiemio jūros regionuose. Romoje, Graikijoje ši daržovė tapo ir maistu, ir vaistu.

Valgiui vartojami jaunų burokėlių lapai, koteliai, šaknys, o suaugusių – tik šakniagumbiai. Burokėliuose yra folatų, skaidulų ir kalio, o žaliuose lapuose gausu kalio, kalcio, geležies, beta karotino ir vitamino C; gausu antocianinų, kurie mažina širdies ligų riziką, virškinamajame trakte susijungdami su cholesteroliu.

Ypač vertingi jauni burokėliai, juose daug baltymų, ląstelienos, magnio, jodo, kalcio, kalio, folio rūgšties, vitaminų C, PP, B. Burokėliuose esanti jodo druska atitolina aterosklerozės tikimybę, gerina skydliaukės funkciją, o magnio druskos padeda mažinti kraujospūdį. Burokėliai stiprina kraują, todėl jų dažniau reikėtų valgyti sergantiesiems onkologinėmis ligomis. Galima gerti lygiomis dalimis sumaišytas raudonųjų burokėlių, morkų ir ridikų sultis.

Daržovės ląsteliena, organinės rūgštys gerina virškinimą, skrandžio sulčių išsiskyrimą, stabdo vėžio ląstelių dauginimąsi. Burokėlius naudinga valgyti varginamoms įvairių moteriškų negalavimų. Svarbu ir tai, kad pektininės medžiagos storojoje žarnoje naikina puvimo bakterijas. Mokslininkai nustatė, kad reguliariai valgant burokėlių rečiau susergama mažakraujyste.

·                    Burokėlių nepatartina valgyti sergant šlapimo pūslės ir šlapimtakių akmenlige.

Kopūstai – lieknumo palydovas

Kopūstai – puikus vitamino C šaltinis, turintis daug skaidulų ir mažai kalorijų, tačiau gali susikaupti dujų. Lengviau virškinami yra rauginti kopūstai, juose esančios organinės rūgštys skatina skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą.

Rauginti kopūstai turi vitamino U, kuris reguliuoja medžiagų apykaitą, saugo nuo aterosklerozės, naudingas sergantiems opalige.

Žalius ir raugintus kopūstus rekomenduojama valgyti turintiems antsvorio, norintiems išlaikyti liekną figūrą, nes ši daržovė turi tartroninės rūgšties, kurios dėka angliavandeniai nevirsta riebalais. Valgant kopūstus mažėja fizinis ir protinis nuovargis.

Mokslinių įrodymų, patvirtinančių kopūstų sulčių galią, nėra, tačiau gerdami jas su tradiciniais opą gydančiais vaistais tikrai nepakenksite.Yra šimtai skirtingų kopūstų rūšių, populiariausi – baltagūžiai ir raudongūžiai kopūstai.

·                    Raugintuose kopūstuose daug druskos, todėl sergantieji inkstų, širdies ir kraujagyslių ligomis prieš vartojimą turėtų juos perplauti vandenyje.

·                    Valgykite įvairias kopūstų salotas, jos suaktyvina žarnyno peristaltiką, laisvina vidurius.

 

Originalūs kavinės „Suara“ vadovės, maisto technologės Zetos Štarkevičienės receptai

Šalta barščsriubė

300 g žalių burokėlių

100 g žalių agurkų

600 g kefyro

žiupsnelis gražgarščių, žalių svogūnų laiškų

keli kalendros lapeliai

Smulkiai sutarkuoti žalius burokėlius, agurkus, supilti kefyrą, pridėti smulkintos gražgarštės ir svogūnų laiškų. Viską išmaišyti, skaninti druska, pipirais, grietine.

Troškinys „Rudens vaivorykštė“

400 g bulvių

400 g žiedinių kopūstų

400 g morkų

100 g raudonos paprikos

100 g grietinės (30 proc. rieb.)

1 galvutė žalio svogūno

2 česnako skiltelės

50 g pupelių (arba avinžirnių)

5 valg. š. aliejaus

1 valg. š. miltų

žiupsnelis gelsvės, kalendros, petražolės, krapų

Pupeles pamirkyti 2–3 val. ir išvirti atskirame puode. Morkas, paprikas, svogūną, česnaką susmulkinti ir pakepinti aliejuje, baigiant kepti sudėti miltų ir dar pakepinti, kol pagels.

Bulves, žiedinius kopūstus susmulkinti, užpilti 300 g vandens ir troškinti 5 min. Po to sudėti kepintas daržoves, išvirtas pupeles (ar avinžirnius) ir dar patroškinti 5 min. Pridėti grietinės, išmaišyti ir pagardinti prieskoninėmis žolelėmis.

Morkų pyragas

100 g sviesto

1 stiklinė cukraus

2 kiaušiniai

2 stiklinės miltų

2 arb. š. kepimo miltelių

1 citrina

2 stiklinės tarkuotų morkų

0,5 stiklinės džiovintų vaisių

Sezamo sėklų, cinamono, razinų, kalendros, kardamono

Sviestą išsukti su cukrumi iki purios masės. Į Ją sudėti atskirai išplaktus kiaušinius, sutarkuotą citriną (su žievele), morkas, prieskonius, kepimo miltelius ir išmaišyti. Pridėti miltų, džiovintų vaisių ir lengvai permaišyti. Formą ištepti aliejumi ir kepti 1 val. orkaitėje +160 С.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai