Senoji lietuvių virtuvė moko valgyti saikingai ir sveikai

Lapkričio 8-ąją minėjome Europos sveikos mitybos dieną. Ši diena skirta kovoti su nepaliaujamai augančiu nutukusių žmonių skaičiumi ir netaisyklingos mitybos sukeliamomis ligomis. Beieškant išeičių, kaip gelbėtis nuo visuotinai skelbiamos nesveikos mitybos epidemijos, Vaclovas KONTRAUSKAS, Birštone veikiančio kulinarinio paveldo muziejaus įkūrėjas, siūlo atsigręžti į protėvius.
 

„Mes per daug greitai prarandame savo šaknis, pasiduodame naujovėms ir per mažai vertiname savo kulinarinį paveldą. Mums reikėtų labiau pasigilinti į tai, kas mes esame, nes jokiu būdu nesame prastesni už kitus“, – pažymėjo V. Kontrauskas. Pasak jo, nors senovėje lietuviai kartais valgydavo ir riebiau, o ir negalėjo pasigirti tokiu maisto pasirinkimu kaip dabar, tačiau jie jautė saiką, o mityba itin priklausė nuo metų laiko.
Gerai su lietuvių istorine virtuve susipažinęs V. Kontrauskas skuba pabrėžti, kad bulvės, cepelinai ar bulviniai blynai – tai ne lietuvių virtuvė. Pašnekovo duomenimis, vienu dažniausiai vartojamų maisto produktų bulvė tapo sovietmečiu, kai nuolat trūko maisto. Tuo tarpu senoji lietuvių virtuvė buvo turtinga ir masino prie tradicinių patiekalų stalo prisėsti ir užsienio šalių didikus.

 

Kuo pasižymėjo senoji lietuvių virtuvė? Ar labai ji skiriasi nuo šiandieninės?


Pavarčius senas kulinarines knygas, kurių seniausioji, esanti mūsų muziejuje, išleista net 1728 metais, matyti, kad lietuvių protėvių mitybą labai lėmė metų laikai. Atsižvelgiant į jį buvo valgomos žuvys, grybai, įvairiausios uogos ir žvėriena, garsėjanti savo maistinėmis medžiagomis. O dabar patiekalai iš žvėrienos – tikras delikatesas, kurį sau gali leisti ne bet kas.
Tiek bajorų, tiek miestiečių virtuvėje buvo vartojami švieži, ypač kokybiški produktai. Labai mėgtos žuvys: eršketai, upėtakiai, karpiai (kurie mūsų laikais yra nepelnytai nuvertinti). Iš kitų šalių atvykę patyrę virėjai karpius itin vertina. Kai pamato prekybos centruose didžiulius akvariumus su karpiais, tai negali nuo jų atsitraukti kokį dešimtį minučių. Nes tai labai patogu ir maistinga, be to, šviežia – nusiperki ir gali iškart gaminti.
Tarpukario Lietuva taip pat garsėjo savo gurmaniškais patiekalais, nes mums didelę įtaką darė carinės Rusijos, Lenkijos, Vokietijos Prancūzijos virtuvės. Buvo madinga samdyti guvernantes ir virėjas iš Prancūzijos. Žinoma, tokius dalykus sau galėjo leisti ne kiekvienas – tuo mėgavosi pasiturintys ir kilmingi asmenys. Buvo gaminami įmantrūs, daug žinių reikalaujantys konditerijos gaminiai, garsėjome ir užkandžiais bei karštaisiais patiekalais.
Todėl noriu sugriauti mitą, kad pagrindinis maisto produktas tuo metu buvo bulvė. Nieko panašaus. Žinoma, ji buvo vartojama kaip vienas iš garnyrų, bet ne taip dažnai kaip šiandien.
O kaip su lietuvių pamėgtais lašiniais, kurie ir dabar valgomi su pasimėgavimu? Teko girdėti, kad nė viena pasaulio tauta nevartoja tiek daug kiaulienos lašinių, kaip mes.
Lašiniai – tai tikrai lietuviškas produktas, dar pats prisimenu, kaip kamaroje būdavo prikabinta sūdytų, rūkytų, kadagiais ar ąžuolu kvepiančių lašinių palčių. Tačiau juos mūsų protėviai valgydavo labai taupiai, dažnai švenčių proga ar sunkiai dirbdami.
Šeimininkės būdavo apsukrios ir tiksliai mokėdavo apskaičiuoti, kada kiaulės atsives paršelių, ir sergėdavo juos, penėdavo, kad būtų skerdienos Kalėdoms ir Velykoms. Kitomis progomis skersdavo retai.
Tad stengėsi, kad lašinių nepritrūktų ištįsus metus, jausdavo ribas, nepersivalgydavo. Be to, dirbdavo sunkiai, tad jokie lašiniai į kūną neidavo. O dabar viskas yra gerokai persipynę, nėra jokių draudimų, todėl griebiamės visko ir nejaučiame ribų.
Kai kurie specialistai mūsų laikų pomėgį sočiai pavalgyti sieja su istoriniais išgyvenimais. Suprask, anksčiau žmonės badavo, o dabar bando atsigriebti.
Tam tikra prasme su tuo galima sutikti. Visais laikais lietuviai buvo labai taupūs, tiek 18-ame, tiek 19-ame amžiuje mūsų tauta sunkiai gyveno. Žmonės buvo priversti kasdien galvoti, kaip išmaitinti šeimą, o šeimos tuo metu buvo didelės, su daug „burnų“. Taip jos gyveno ilgus šimtmečius ir staiga... Sprogimas! Ir tai po ilgo nepritekliaus meto ir priverstinio taupymo.
Mes vis dar išalkę tiek maisto, tiek informacijos, tiek kelionių po metų, praleistų už geležinės uždangos sienos. Dabar, kai informacijos srautas yra šimtais kartų, o gyvenimo ritmas – dešimtimis kartų didesni, žmonės lekia kaip akis išdegę ir valgo kas po ranka pakliuvo, – nėra laiko nei gaminti, nei pavalgyti kartu su šeima neskubant, bendraujant.
Po sovietmečio nutrūko praktika kartu su visa šeima savaitgaliais nueiti papietauti į restoraną. Taip pat dingo tokie mitybos ruošos įrenginiai, kaip kavos ir prieskonių malūnėliai, įvairūs senojo stiklo dirbiniai – juos išstūmė mikrobangų krosnelė ir kiti elektriniai įrankiai.


Tai kada mes maitinomės sveikiau – anuomet ar dabar?
Atsakyti vienareikšmiškai būtų sunku. Galbūt anksčiau mes gyvenome ir sveikiau, nors mūsų protėvių racionas buvo daug skurdesnis. Dabar, jei leidžia lėšos, galime valgyti viską, ko tik geidžia širdis – nuo pačių paprasčiausių maisto produktų iki tokios egzotikos, kaip aštuonkojai, krabai ar gyvatės mėsa.
Tačiau esame šiauriečiai, turime valgyti mėsos, ir nereikėtų bijoti kartais valgyti riebiau. Esu tos nuomonės, kad lietuvis turi valgyti taip, kaip jo protėviai valgė, nes tai užprogramuota genuose. Mūsų kulinarinis paveldas yra labai savitas ir gana skiriasi skirtinguose šalies regionuose. Tai ir nuostabios dzūkiškos bandelės su spirgučiais, spanguolių kisieliai, išmoningai paruošti grybai, žuvys ir t.t. Neįmanoma visko sutraukti į kelis patiekalus.
Kokie mūsų šiandienos mitybos įpročiai jus stebina labiausiai?
Juos šiais laikais labai iškreipia maisto papildai, lieknėjimo preparatai. Jų reklama kasdien per prievartą brukama, ir niekur nuo jos nepabėgsi. Taip pat stebina Lietuvoje „suvešėjusios“ picerijos, kartais gali pamanyti, kad esame Italijos provincija.
Jau priskaičiuojama ir daugiau nei 80 kinų restoranų vien tik Vilniuje, jų tinklas plečiasi tiesiog geometrine progresija. Tuo tarpu kinų virtuvė yra itin prisotinta įvairių gardiklių, iš kurių žinomiausias natrio glutamatas (E621). Žmonės pripranta prie to maisto ir nebegali jam atsispirti. Tas pats ir su taip visų mėgstamomis skrudintomis bulvytėmis.
Vaikams praeitis – mįslinga
Pasak V. Kontrausko, Birštono kulinarijos muziejuje besilankantys vaikai jau mano, kad sūris ir sviestas iš kažkur atsiranda parduotuvėje, jie negali patikėti, kad senelių laikais jis būdavo ilgai ir kantriai mušamas sviestamušiu arba kad sūris būdavo gaminamas namie iš rauginto pieno. Pasak jo, vaikai per šviečiamąsias programas žiūri išplėstomis akimis, ragauja ir negali atsistebėti tiek procesu, tiek jiems jau neįprastu skoniu.
Todėl Europos sveikos mitybos diena yra gera proga vaikams priminti ne tik mitybos tradicijas, bet ir paskatinti juos sveikai maitintis ir daugiau judėti. Štai Panevėžio krašto mokyklose mokytojai mokiniai, paminėdami šią dieną, kartu ruošė sveikus patiekalus, žaidė įvairius aktyvius žaidimus. Mokyklose taip pat buvo rengiami piešinių ir fotografijų konkursai apie sveiką maistą.
Panevėžio apskrities mokyklos dalyvauja projekte „Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo ugdymas mokyklose”, kuriuo siekiama mokiniams suteikti trūkstamos informacijos ir padėti susiformuoti tinkamiems tiek mitybos, tiek fizinio aktyvumo įpročiams. Projekto rengėjai ir vykdytojai – Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir viena didžiausių šalies maisto pramonės bendrovių „Kraft Foods Lietuva“.
Tradicinės dzūkiškos virtuvės receptai jūsų stalui
Dzūkiški kotletai
500 g bulvių
100 g pieno
250 g virtų grybų
3 šaukšteliai smulkiai pjaustytų petražoliųdruskos.
Bulvės sutarkuojamos ir nusunkiamos. Tarkiai užpilami verdančiu pienu, išmaišoma. Grybai susmulkinami, sumaišomi su tarkiais, įveriama petražolių, druskos. Formuojami apvalūs kukuliai ir dedami į pasūdytą verdantį vandenį. Verdama 10-15 min. Kukuliai išgriebiami ir užpilami paspirgintais lašinukais arba grietine.
 

Rudmėsių sriuba


Švelniai pasūdytos ir paraugintos rudmėsės užmerkiamos ir supjaustomos. Jos sumaišomos su šviežiai sutrintų spanguolių tyre. Tokia grybienė papuošiama antaninių obuolių, rudeninių kriaušių skiltelėmis, o Kūčių stalui – nedidukais rojaus obuoliukais.
Grybų „rasalas“
Sutarkuotas burokėlis, džiovinti baravykai, miežinės kruopos išverdama, dedama lauro lapelių, pipirų, pakepintų svogūnų. Puodas nukeliamas ir paliekama ataušti. Valgoma su bulvėmis, keptomis krosnyje arba virtomis su lupenomis.
Bruknių gira
Bruknės sutrinamos, užpilamos vandeniu, užvirinama. Tada įdedama džiovintos duonos, cinamono, gvazdikėlių. Palaikoma, kol atauš, perkošiama. Įdedama cukraus, pakildintų mielių ir statoma šiltoje vietoje. Kai gira pradeda gerai putoti, supilama į indą, uždengiama ir statoma šaltoje vietoje.

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

O.M.
2011-04-17 20:01
Noriu papildyti gerb. Kontrausko straipsnį.Lietuva turi daug ilgesnę istoriją nei siekia kulinar. knygos amžius (apie250m)LDK laikotarpiu Lietuva turėjo ’Atsveikčiaus" žinynus, kurie šiandien tapo medicinos šakomis, atitrūkusiomis nuo šaknų.Nors šiandien tai bandoma tarsi kompensuoti šeimos gydytojo etatais, bet jie šiandien yra dispečeriais(reguliuojančiais ligonio konsultavimus). Tikroji medicininių žinių šaknis yra holistinė medicina vadinama ajurveda.Kieviena valstybė pagal vietos sąlygas prisiderindavo šį žinyną savo žmonėms.Didžiausią dėmesį šiai sričiai skyrė izraelitai, šiandien pripažinti kaip išmintingų žmonių tauta.Jie turėjo žinyną Jagvė (jaunas).Ir iš tiesų sveikas jaunas žmogus žydi- žydas. Kristaus laikais Izraely vaikystei buvo skiriamas didelis dėmesys.
Norėdami suprasti kur šiandieną klystama, turime atsigręžti į pasaulėžiūrą o tuo pačiu ir į žmogų ir į jo kūrimą. Tada suprasime. kas yra žmogiškoji trejybė ir septyneriopa žmogaus prigimtis. Tada ir lietuviški lašinukai užims savo vietą ir skrandžių gal nereikės mažinti, nes gyvūnų pasaulyje žolėdžių pilvai turi kitokią konstrukciją ir yra dideli.Jie gi perdirba maistą dėl mūsų.
Siūlau pastudijuoti D, Frouli "Ajurvedinė terapija". Kol kas ji rusų k.O lietuviškai G. Šaltuonienės sudarytą ’Amžinasis dabar". Apie tai tektų labai daug rašyti.
Pagarbiai O.M.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai