Raudonukė (B06)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – Rubivirus genties virusas, turintis DNR, priklausantis To-gaviridae šeimai.
2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – sergantis raudonuke žmogus, kuris gali užkrėsti kitus nuo 7–10 d. iki išbėrimo ir 10–15 d. po jo; užsikrečiama lašiniu būdu per orą (įgyta raudonukė) ir per placentą (įgimta raudonukė). Vaisius užkrečiamas susirgus nėščiai moteriai per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus per pirmąsias savaites (8– 10 sav.) pažeidžiama daugiau kaip 90% vaisių.
3. Klinika:
Įgyta raudonukė:
inkubacinis laikotarpis – 11–23 dienos;
karščiavimas (dažniausiai nežymus);
raumenų, sąnarių skausmai;
sprando limfmazgių padidėjimas (už ausų, sprando srityje);
odos bėrimas (būna ne visada), prasideda nuo veido ir leidžiasi žemyn į liemenį ir galūnes;
ligos pradžioje panašus į tymų, o antrą – trečią dieną – į skarlatinos bėrimą; retais atvejais – sloga, konjunktyvitas.
Komplikacijos: poliartritai, trombocitopeninė purpura, meningoencefalitas (1:5000–25 000 atv.). Įgimtos raudonukės sindromas: širdies ir kraujagyslių sutrikimai, miokarditai; akių pažeidimai: katarakta, chorioretinitas, ragenos drumstumas, mikroftalmus; mikrocefalija; hepatosplenomegalija; tarpaudininė pneumonija; kaulų pažeidimas metafizių srityje. Vėlyvosios komplikacijos (antrąjį gyvenimo dešimtmetį): poūmis progresuojantis panencefalitas: protinis atsilikimas, ataksija,traukuliai, ląstelinis ir humoralinis imunodeficitas, cukrinio diabeto tikimybė.
4. Diagnozę pagrindžia:
klinikinis vaizdas, tyrimai atliekami retai;
virusologinis tyrimas: virusą galimą išskirti iš šlapimo ir pažeistų organų,
užkrėtus audinių ląstelių kultūrą;
savitųjų IgM klasės antikūnų nustatymas ELISA metodu, dažniausiai nėščioms moterims ir naujagimiams;
latekso agliutinacijos reakcija;
kraujo tyrimai – neutropenija, plazmocitozė.
Prenatalinė diagnostika:
ultragarsinis nėščiosios tyrimas;
savitųjų IgM klasės antikūnų radimas ELISA metodu;
latekso agliutinacijos reakcija.
5. Diagnozės formulavimas:
Rubeola f.levis (mitis, gravis).
II. Gydymas:
1. Trečiasis režimas.
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinio gydymo nėra.
4. Patogenezinls gydymas: karščiavimo laikotarpiu būtinas pakankamas skysčių kiekis.
5. Simptominis gydymas: polivitaminų gerti. Imunoprofilaktika: skiepijami vaikai gyvąja vakcina, remiantis skiepų kalendoriumi. Rekomenduojama produktyvaus amžiaus moterų vakcinacija (prieš nėštumą).

 

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė

Mūsų draugai