Raudonligė (nestreptokokinė rožė, erizipeloidas) (A26)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – gramteigiama, nejudri, sporų nesudaranti lazdelė Erysipelothrix
rusiopathiae, priklausanti Corynebacteriaceae šeimai.

2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis ir rezervuaras – įvairių rūšių gyvūnai: kiaulės, avys, galvijai, šunys,
vištos, antys, graužikai, žuvys, vėžiai ir kt.;
dažniausias infekcijos šaltinis – ūmine raudonlige sergančios kiaulės; užsikrečiama
per sužeistą odą apdorojant infekuotą mėsą, per kontaktą su sergančiais gyvūnais;
rečiau – valgant infekuotą maistą (angininė forma).
Žmogus nuo žmogaus neužsikrečia.
Dažniausiai serga mėsininkai, žvejai, medžiotojai, virėjai, namų šeimininkės.
Imunitetas persirgus nepastovus.

3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – 1–7 d. (dažniausiai – 2–3 d.);
Odos forma (dažniausia) (A26.0):
Sukėlėjo patekimo vietoje (dažniausiai ant piršto) atsiranda raudonai violetinė dėmė
su nežymiu pašviesėjimu centre, aiškiom ribom, niežtinti, pulsuojančiai skausminga;
aplink dėmę oda patinusi;
ant dėmės gali atsirasti vezikulės su skaidriu ar hemoraginiu turiniu; dėmė greit plečiasi
į periferiją (per parą 2–3 cm.), apima visą pirštą; kartais išsivysto limfangoitas ir
regioninis limfadenitas.
Ligos trukmė 10–12 d. Dėmės vietoje oda pleiskanoja.
Sąnarių forma (A26.8):
vienu metu su pokyčiais odoje atsiranda sąnarių patinimas ir skausmai
(40% ligonių);
sąnarių (pirštų) pažeidimo požymiai tęsiasi 3–4 sav.;
daliai (9%) ligonių –6–12 mėn. (recidyvuojanti eiga).
Sergant šiomis Iigos formomis temperatūra dažniausiai subfebrili, bendri
intoksikacijos
simptomai neryškūs.
Generalizuota (sepsinė) forma (A26.7):
prasideda staiga, remituojančio ar hektinio tipo karščiavimu iki 40 °C; ryški bendra intoksikacija, sąmonės sutrikimas; odoje gali atsirasti eriteminis ar urtikarinis bėrimai;
padidėja kepenys ir blužnis;
daugybiniai antriniai židiniai (endokarditai, miokarditai, meningitai, pneumonijos, akių pažeidimai ir kt.).
Išsivysčius endokarditui letališkumas iki 40% atvejų.
Tai reta ligos forma.

Angininė forma (A26.8):
susergama valgant infekuotą maistą;
prasideda staiga, pakyla temperatūra iki 38–39 °C;
krečia šaltis, skauda gerklę;
migdolai, žiočių lankai, gomurys ryškiai paraudę;
odoje gali atsirasti eriteminis bėrimas.

4. Diagnozę patvirtina:
būdinga ligos klinika;
sukėlėjo radimas pabrinkiminiame skystyje, odos bioptate (bakterioskopinis ir bakteriologinis
tyrimas).

5. Diagnozės formulavimas:
Erysipeloidum erythematosum (erythematoso – vesiculosum) reg. digiti (manus).
Erysipeloidum: erythema reg. digiti (manus) et polyarthritis ac. Erysipeloidum
generalisatum: sepsis (endocarditis ac). Erysipeloidum: tonsillitis catharrhalis ac.
Ligos sunkumas: levis, mitis, gravis.

Gydymas:
1. II ar III režimas.
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinis gydymas:
a) penicilino G švirkščiama į veną nuo 3–6 iki 12 mln W (atsižvelgiant į ligos sunkumą) per parą, gydymo kursas 7–10 d.; sergant sepsine forma ir endokarditu penicilino dozė didinama iki 20 mln. W per parą. Jei yra alergija penicilinui skirtinas eritromicinas (1,5–2,0 g. per parą per os ar į veną, priklausomai nuo ligos formos). E.rhusiopathiae atsparus vankomicinui.
b) lengvos eigos atvejais galima skirti per os eritromicino, doksiciklino įprastinėmis dozėmis.
4. Patogenezinis gydymas:
a) detoksikacijai į veną lašinama elektrolitų, gliukozės tirpalų;
b) skiriama antihistamininių vaistų;
c) nespecifinis priešuždegiminis gydymas (ibuprofenu, diklofenaku ir kt.);
d) jei ligos eiga sunki, išreikšta toksikozė, skiriamas trumpas gliukokortikoidų kursas, pradedant nuo 30–60–90 mg per parą.
5. Simptominis gydymas:
a) skausmas malšinamas nenarkotiniais analgetikais;
b) esant artritams – dedamos gipsinės langetės sąnario imobilizacijai.

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai