){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tačiau tai dar nereiškia, kad savimi pasitikintys individai gali sugebėti viską. Paprastai tokių žmonių lūkesčiai yra realistiški. Net jei dalis jų vilčių neišsipildo, jie išlieka pozityvūs ir priima save teigiamai.
Nepasitikintys savimi žmonės labai priklauso nuo aplinkinių įvertinimo. Jie nelinkę rizikuoti, nes bijo nesėkmės. Kadangi jie apskritai nesitiki, kad jiems pavyks, dažnai pasiduoda blogai nuotaikai, linkę ignoruoti jiems sakomus komplimentus. Ir priešingai, pasitikintys savimi gali rizikuoti neįtikti kitiems, nes jie tiesiog pasitiki savo jėgomis. Jie linkę priimti save ir nemano, jog turi tik prisitaikyti, kad būtų priimti kitų.
Pasitikėjimas nebūtinai pasireiškia visuose žmogaus gyvenimo aspektuose. Paprastai žmonės tam tikrose sferose (pvz., akademinėje, sporto ir pan.) jaučiasi gana užtikrintai ir tuo pačiu metu gali nepasitikėti savimi kitose srityse (pvz., nepasitiki išvaizda, socialiniais santykiais ir pan.).
Pasitikėjimą veikia daug faktorių. Nuo tėvų požiūrio į savo vaikus priklauso tai, kaip vaikai vertina save, ypač ankstyvoje vaikystėje. Kai tėvų požiūris teigiamas, vaikai gauna tvirtą pagrindą teigiamai vertinti save. Jei vienas iš tėvų ar abu yra itin kritiški ar reiklūs arba jei tėvai elgiasi per daug globėjiškai, neskatina vaiko nepriklausomybės, vaikai gali suvokti save kaip neatitinkančius tėvų lūkesčių, menkaverčius. Jei tėvai padrąsina vaikus pasitikėti savimi, jei jie myli ir priima savo vaikus tada, kai jie klysta, vaikai išmoksta priimti patys save ir pasitikėti savimi.
Stebėtina, bet pasitikėjimo savimi stoka nebūtinai susijusi su sugebėjimų stoka. Vietoj to, nepasitikėjimas dažniausiai yra per didelio dėmesio, skiriamo nerealistiškiems lūkesčiams ir normoms, kurias nustato kiti, ypač tėvai ir visuomenė, rezultatas. Suvokiant save, draugų poveikis gali būti toks pats svarbus ar netgi svarbesnis negu tėvų ir visuomenės.
Reaguodami į išorinį pasaulį, žmonės sukuria prielaidas, dalis jų yra konstruktyvios, o kitos - žlugdančios. Čia pateiksime keletą prielaidų, kurios gali kliudyti pasitikėjimui savimi, taip pat siūlome ir alternatyvius mąstymo būdus:
Prielaida: “Kiekvienas svarbus žmogus mano gyvenime visada turi mane mylėti ir palaikyti”.
Alternatyva: tai yra nepasiekiamas tikslas, realistiškiau ir labiau pageidautina sukurti asmenines normas ir vertybes, kurios būtų nepriklausomos nuo kitų palaikymo.
Prielaida: “Aš privalau būti visiškai kompetentingas, tinkamai ir sėkmingai veikti visose svarbiose gyvenimo srityse”.
Alternatyva: tai vėlgi nepasiekiamas tikslas, kuris teigia, kad žmogaus vertę lemia jo pasiekimai. Pasiekimai gali būti malonūs, bet jie nedaro tavęs vertingesnio. Vertė yra įgimta savybė, ir visi žmonės ją turi.
Prielaida: “Mano praeitis yra labai svarbi, ji nulemia mano dabartinius jausmus ir elgesį”.
Alternatyva: nors tiesa, kad jūsų pasitikėjimas buvo ypač pažeidžiamas vaikystėje, užaugęs jūs galite suvokti ir pažiūrėti į savo vaikystės patyrimą iš atstumo. Tokiu būdu jūs galite pasirinkti, kokiems poveikiams leisti ir toliau veikti savo gyvenimą, o kokiems ne. Neturėtumėte jaustis bejėgiai žvelgdami į praeities įvykius.
Žalingų prielaidų priėmimas padaro jus pažeidžiamus šiems pasitikėjimą žlugdantiems minčių modeliams:
Viskas arba nieko. “Aš esu visiškas nevykėlis, kai man nepasiseka ką nors atlikti tobulai”.
Žiūrėjimas pro juodus akinius. Nelaimė laukia už kiekvieno kampo. Viena neigiama detalė, truputis kritikos ar komentaras užjuodina visą realybę: “Blogai įvertino mano chemijos testą, dabar aš niekada neįstosiu į universitetą”.
Neigiamų dalykų hiperbolizavimas ir teigiamų nuvertinimas. Geri dalykai ne tokie svarbūs kaip blogi. “Aš žinau, kad laimėjau 5 šachmatų partijas iš eilės, bet šis vienas pralaimėjimas verčia mane jaustis labai blogai”.
Nekritiškas emocijų kaip tiesos priėmimas. “Aš jaučiuosi bjauriai, vadinasi, tai yra tiesa”.
Per daug pabrėžiama tai, kas “turėtų” būti. “Turėtum” dažniausiai atspindi perfekcionistišką požiūrį ir kitų lūkesčius, o ne tai, ko jūs pats norite. “Kiekvienas, stodamas į koledžą, turėtų pagalvoti apie būsimą karjerą. Aš karjeros plano neturiu, taigi man “kažkas ne taip”.
Etikečių klijavimas. Tai yra supaprastinimo procesas, kuris dažnai turi kaltinimo atspalvį: “Aš esu nevykėlis, ir tai yra mano kaltė”.
Sunku priimti komplimentus. “Tau patinka šie mano drabužiai? Aš manau, kad taip apsirengusi atrodau stora”.
• Pabrėžkite savo stipriąsias puses. Įvertinkite viską, ką stengiatės daryti. Vertinkite pastangas ir procesą, o ne rezultatus.
• Rizikuokite. Vertinkite naują patyrimą kaip galimybę išmokti ką nors naujo, o ne kaip sąlygas laimėti arba pralošti. Nerizikuojant kiekviena galimybė virsta nesėkmės tikimybe, ir tai stabdo jūsų augimą.
• Kalbėkite su savimi. Įvertinkite savo žalingas prielaidas, tada liepkite sau “sustoti” ir pakeisti jas racionalesnėmis. Stenkitės priimti save tobulėjimo procesui vykstant.
• Įvertinkite save. Išmokite įvertinti save savarankiškai. Tai padės išvengti nuolatinio nerimo, kuris kyla, kai priklausai nuo kitų nuomonės. Susikoncentravimas į savo vidų (kaip jūs jaučiatės dėl to, kaip elgiatės, dirbate ir pan.) suteiks jums stipresnį savęs pajautimą ir apsaugos jus nuo savo energijos išeikvojimo vien tik kitiems.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę