Kūno liga - sielos liga

Pirmasis apie tai, kad psichologinės problemos žeidžia kūną, ėmė kalbėti žinomas vokiečių psichoanalitikas Zigmundas Froidas. Trumpalaikis nusivylimas, nerimas, persivalgymas, netikrumo jausmas - daugelis jausmų, emocijų bei išgyvenimų yra normalūs tol, kol netampa našta mums ar mūsų artimiesiems. Nė vienas nesame apsaugotas nuo ligos, ir psichikos ligos - ne išimtis. Negydant net ir lengvų sutrikimų, didėja tikimybė prarasti darbą, šeimą arba susirgti psichosomatine liga. Opinį kolitą, bronchinę astmą, skrandžio opaligę, senatvinį artritą, hipertotinę ligą Z.Froidas priskyrė psichosomatiniams sutrikimams. Pagal jį, asmenys, patyrę konfliktą vaikystėje ir susidūrę su tuo pačiu konfliktu vėliau, brandžiame amžiuje, reaguoja somatiniais sutrikimais. Jo nuomone, viskas prasideda nuo įgimtos agresijos, tačiau dėl jos kyla kaltės jausmas, kuris sukelia hiperkompensaciją, t.y. atlikę agresyvius veiksmus, mes paprastai pajuntame kaltę, gėdą ir, norėdami kaltę išpirkti, tampame tiesiog šilkiniai, nuolankūs, sumenkiname save ir, aišku, dėl to pykstame ant savęs, o tai vėl sukelia agresiją.

Taip susidaro ydingas ratas. Ir, jei užbėgčiau už akių, turėčiau pasakyti, kad mes turime turėti 40 proc. tikros agresijos, 30 proc. atvejų turėtume “regresuoti”, t.y. tam tikrose situacijose mums reiktų grįžti į vaikystę, prašyti užuojautos, paverkti. O 30 proc. atvejų turėtume viską praleisti pro pirštus. Vaikystėje mes mokomi valdyti agresiją (pvz., vaikas mušamas, o po to liepiama pabučiuoti į ranką), o vėliau ji gali prasiveržti kaip hipertoninė liga, kraujagyslių patologija. Taigi emocinės reakcijos sistema, kurią nulemia asmenybė, yra viena iš psichosomatinės ligos išsivystymo priežasčių.
Čia labai svarbu išskirti stresą, kuris nebūtų pavojingas, jei nevestų į distresą, o šis - į patologinius sutrikimus. Mini stresas gali sukelti adaptacijos sindromą, tačiau vidutiniško stiprumo stresų poveikis (įžeidimai, ilgalaikės aistros, abejonės, moralinės skriaudos) veda tiesiai į psichosomatinius sutrikimus.
Širdies-kraujagyslių sutrikimai, tokie kaip infarktas, hipertoninė liga - tai specifiniai psichosomatiniai sutrikimai. Agresyvumas gyvenimo atžvilgiu, laiko trūkumas (jaučia, kad vis per trumpesnį laiką reikia padaryti daugiau ir daugiau), savęs vertinimas už tai, kiek padarė - taip elgiasi A tipo žmonės, nuolat lenktyniaujantys su savo šešėliu, patiriantys daugiau stresų, todėl organizme visą laiką yra per daug adrenalino, kuris stimuliuoja riebalines ląsteles, jų daugiau patenka į kraują, o kepenys jas perdirba į cholesterolį. Per metus iš jo pasidaro plokštelės, kurios padengia kraujagyslių sieneles, - taip vystosi infarktas.
Sergantieji hipertonine liga turi taip pat aiškius asmenybės bruožus, jie kelia aukštus reikalavimus ne tiek sau, kiek socialinei aplinkai, tačiau agresija čia dažniausiai slopinama, todėl ištikus nesėkmei, kaltina save, linkę “išsipirkinėti”, nesidalija atsakomybe, kurią dažniausiai užsikrauna patys.
Gastroenterologinių sutrikimų atvejais pagrindinė emocija - neigimas, įtampa, nesugebėjimas savęs išreikšti susiduriant su išore, netikrumas dėl netikėjimo savo galimybėmis. Esant tokiai asmenybės struktūrai, viskas nukreipiama į save - žmogus pradeda save graužti iš vidaus tikrąją to žodžio prasme.
 

KAIP IŠVENGTI GRESIANČIŲ SUTRIKIMŲ?


PIRMIAUSIA - santarvė su savimi, t.y. tolerancija ir pagarba sau ir kitiems, realus savo galimybių įvertinimas, savo klaidų ir trūkumų priėmimas, pasitikėjimas savo sugebėjimais įvairiose situacijose bei mokėjimas džiaugtis paprastais dalykais.
ANTRA - santarvė su kitais, t.y. ilgalaikių asmeninių draugysčių palaikymas, galimybė jaustis grupės dalimi, skirtingų žmonių ypatybių toleravimas, sugebėjimas kitiems teikti meilę ir pasitikėjimą.
IR TREČIA - išmokti tvarkytis su gyvenimo sunkumais, prisiimant atsakomybę, išnaudojant savo talentus, keliant realius siekius, sprendžiant iškylančias problemas, planuojant, keičiant nepalankias gyvenimo sąlygas ir visomis jėgomis, su pasitikėjimu siekiant tikslo.
Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje, teikiančioje specializuotą psichiatrinę pagalbą vaikams ir suaugusiems visam Žemaitijos regionui, daugelį metų sėkmingai dirba psichosomatinis skyrius.
Čia gydomi neuroziniai, somatoforminiai, psichosomatiniai, afektiniai ir endogeniniai sutrikimai. Pagalbą teikia aukščiausios ir pirmos kvalifikacinės kategorijos gydytojai, aukščiausios kvalifikacinės kategorijos psichologas bei pirmos kvalifikacinės kategorijos slaugos specialistai komandinio darbo principu.
Šalia tradicinės farmakoterapijos ir fizioterapinių procedūrų taikoma individuali bei grupinė psichoterapija, šeimos terapija (transakcinė analizė, psichodinaminė psichoterapija, elgesio terapija), užimtumo terapija, muzikos bei meno terapija, o sezoninės depresijos ypač sėkmingai gydomos šviesos terapija.
Taigi jei manai, kad turi problemų darbe, šeimoje ar tiesiog vasaros vidury gyvenimas neteko “skonio”, mus rasi Klaipėdoje, Bokšto g. 6.
Skyriaus tel.
(8 26) 25 35 88
Gydytojų tel.
(8 26) 25 51 07
Psichologo tel.
(8 26) 31 17 21

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Tianshi sveikatos filosofija
2009-05-05 11:45
www.tiens.projektas.lt
tai projektas apie sveiką gyvenseną ir nuostabią galimybę susigrąžinti sveikatą Tiens produkcijos pagalba.
kestas
2006-10-24 17:37
visos ligos prasideda nuo sielos, kaip pats save priziuri rupinasi, kokie tavo santykiai su aplinkiniais - tokia ir tavo sveikata

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai