Senovėje gydytojai intuityviai naudojosi placebo efektu. Jie neturėjo veiksmingų vaistų - jų krepšiuose puikavosi abejotinos terapinės vertės eliksyrai ir pavilgai, tačiau jie buvo veiksmingi, nes gydytojai naudojo simbolius ir ritualus, įkvėpdami ligoniui pasveikimo viltį.
Galima sakyti, kiekvieną mėnesį pasaulyje sukuriamas naujas, neabejotinai efektyvus gydymo būdas ar diagnostinė procedūra. Tačiau daugelis ligonių pasitiki alternatyviais, liaudiškais gydymo būdais - žolėmis, akupunktūra ir t.t. Nors jų efektyvumą įrodyti labai sunku, ligoniai sveiksta - kartais tik todėl, kad labai tiki savo išgijimu.
Placebo - tai ne vien tabletės iš krakmolo. Placebo efektu galima vadinti tai, kas iš tiesų neturi terapinio poveikio ligai, tačiau ligonis pasijaučia daug geriau, pavyzdžiui: ištyrimas, diagnozės ar simptomų paaiškinimas, gydymo paaiškinimas ir optimistiškas ligonio išlydėjimas iš gydymo įstaigos. Malonus gydytojo ir ligonio bendravimas, ligoniui suteikta galimybė pasikalbėti apie ligą, gydytojo entuziazmas, įsipareigojimas pagydyti pacientą, taip pat bet koks padrąsinimas ar dėmesys padeda ligoniui pasveikti - ir tai yra placebo efektas.
Todėl placebo poveikio nereikėtų niekinti ar nekreipti į jį dėmesio. Kartais gydymas placebo gali būti neįtikėtinai efektyvus. Apskaičiuota, jog daugeliu atvejų - skausmo, aukšto kraujospūdžio, reumatoidinio artrito, astmos, kosulio ir kt. - 30-40 proc. ligonių būklė smarkiai pagerėja vien nuo placebo. O kai kuriais atvejais (stebėtina) nuo placebo pasveiksta net 60-70 proc. ligonių.
• Placebo injekcijos veiksmingesnės nei placebo piliulės, o kapsulės - negu tabletės.
• Placebo nepriklauso nuo ligonio asmenybės, lyties ir netgi įtaigumo.
• Placebo poveikis priklauso nuo dozių. Dvi placebo piliulės veiksmingesnės nei viena, o didelė efektyvesnė už mažą.
• Tiriant studentus pasirodė, kad mėlynos placebo tabletės daugiau nei rožinės ramina.
• Dažniausi placebo “šalutiniai poveikiai”: mieguistumas, galvos skausmas, nervingumas, nemiga, pykinimas ir vidurių užkietėjimas.
Kai kurios ligos, pavyzdžiui, peršalimas, praeina ir be jokio gydymo. Tačiau placebo - tai tikrai ne tas pats kaip jokio gydymo ar “gydymas laiku”. Žmonėms skausmas nuo placebo susilpnėja ne “kada nors”, kai skausmas jau būtų natūraliai sumažėjęs, bet, kaip ir gydant tikrais vaistais, - po valandos ar dviejų.
Taigi ar galima būtų pasakyti, kad placebo turi “aktyvių ingredientų”, nes jis toks efektyvus? Manoma, placebo gydo todėl, kad jam būdingos tos savybės, kuriomis pasižymi ir visos psichoterapijos rūšys. Kad vyktų gydymo procesas, reikalingi šie “komponentai” - tai ligonis, apimtas streso; specialistas, kuriuo pasitikima; ligos simptomų ir sveikimo galimybių paaiškinimas; ir gydymo ritualas. Tikėjimas, be jokios abejonės, turi tiesioginės įtakos placebo poveikiui. Kalbant apie daugelį ligų tinka pasakymas: “jeigu ligonis tikisi pasveikti, tai daug šansų, kad jis tikrai pasveiks”.
Rodos, kai kurie ligoniai jau supranta, kad nereikia vengti tokių situacijų gydymo įstaigose, kurias galima pavadinti gydančiomis. Pasinaudokite šiais patarimais:
• Kad gydymas labiau padėtų, pasirinkite gydytoją, kuriuo jūs pasitikite. Vadovaukitės savo jausmais. Gali būti, kad gydytojas tikrai kvalifikuotas, tačiau jeigu jūs juo nepasitikite - pasiieškokite kito specialisto.
• Pasirinkite optimistiškai nusiteikusį gydytoją. Ieškokite gydytojo, kuris nori su jumis bendradarbiauti, teiraujasi jūsų nuomonės ir leidžia pasirinkti iš kelių gydymo variantų.
• Jeigu jūsų būklė leidžia pasirinkti, prašykite to gydymo būdo, kuriuo jūs labiausiai tikite.
• Jeigu sergate pasikartojančia liga, kurią efektyviausiai numalšina tam tikras gydymo režimas - geriausiai juo visada naudotis, o ne bandyti abejotinos vertės naujoves.
• Jeigu gydytojas jums primygtinai rekomenduoja gydymo būdą, kuriuo nepasitikite, vienintelė teisinga išeitis - išsakyti visas savo abejones gydytojui ir klausti jo visko, kas jus domina.
Yra gana daug negalavimų ar menkų susižalojimų, kai gydytojas nereikalingas. Padėdami sveikti vaikui, sutuoktiniui ar tėvams, šeimos nariai dažnai visai nesąmoningai pasinaudoja placebo efektu. Yra keletas būdų, kaip padėti šeimos nariams:
• Nevenkite vaikams pademonstruoti gydymo ritualų - nuo žaizdos sutvarstymo iki pasakymo: “leisk mamytei pabučiuoti, ir nustos skaudėti”.
• Suteikite vaikui ar kitam šeimos nariui viltį pasveikti: pasakykite, kad netrukus jis pasijaus geriau.
• Priminkite “kaip greitai jis pasveiko praėjusį kartą”.
• Jeigu reikalinga profesionali gydytojų pagalba, stenkitės atkreipti ligonio dėmesį į teigiamus gydymo dalykus, o ne į šalutinius poveikius. Pasakykite vaikui (ar suaugusiajam), kokių teigiamų pokyčių galima tikėtis: “šie vaistai bematant numalšins skausmą”.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę