Kaip įveikti tamsą

Nesvarbu, kuria laiko juosta vadovaujamės, žiemos sezonu diena, vos tik spėjusi prabrėkšti, tuoj baigiasi. Dominuojantis tamsus paros metas kelia nemažai sunkumų visose gyvenimo srityse, taip pat ir sveikatai. Labai pravartu visų nesėkmių priežastis suversti politikams, bet juk jie nepriverčia saulės leistis anksčiau. Taigi iš tikrųjų žmonių priekaištai vykdomai politikai yra bejėgis protestas prieš gamtos dėsnius. Gamtoje nėra gerų ar blogų reiškinių - visi lygiaverčiai ir nepamainomi. Žmogus vertina gamtos reiškinius pagal tai, kaip jis sugeba prie jų prisitaikyti. Nuolatinis nepasitenkinimas - blogos nuotaikos iniciatorius, o kai sutemsta, neigiamos emocijos dar paaštrėja.
 

SEZONINĖ DEPRESIJA


Tipiški žiemos depresijos požymiai - mieguistumas ir apetito padidėjimas. Neištveriantiems sezoninių nuotaikos svyravimų (ekspertų nuomone, tai būdinga penktadaliui žmonių) gali padėti 1984 m. išrasta šviesos terapija, t.y. šviesos terapijos kambariai, akiniai ir lempos (dėžės). Asmuo, kasryt pabuvęs 2 valandas 2500 Lx arba pusvalandį 10 000 Lx stiprumo šviesoje, po kelių savaičių pasveiksta. Procedūros metu galima skaityti, žiūrėti televizorių, kalbėtis. Jei trumpomis dienomis žmonės “gaudytų” kiekvieną saulės spindulėlį, ilgiau vaikščiotų gryname ore, papildomos terapijos neprireiktų. Šviesos terapija efektyvi ir nesukelia šalutinių poveikių, bet bėda ta, kad Lietuvoje tokios lempos yra retenybė, o įsigyti jas individualiai per brangu (kainuoja 2000 Lt ir daugiau). Yra žinių, kad greitai šviesos terapijos lempos bus gaminamos ir Lietuvoje, be to, jos bus daug pigesnės. Tad šviesos terapija galės padėti daugeliui iš mūsų.
 

DIRBTINĖ ŠVIESA


Tamsą įveikti padeda ir žmogaus sukurtas apšvietimas. Akių ligų gydytoja med.dr. Jūratė Neverauskienė sako, kad pati dirbtinė šviesa akims nekenkia (nebent žiūrime tiesiai į kokį nors intensyvų šviesos šaltinį), kenkia tik nematomi infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai, kuriuos, beje, skleidžia ir saulė. Tačiau kai tamsiu paros metu dirbtinis apšvietimas nepakankamas arba per aktyvus, nepritaikytas vietai bei paskirčiai, akys įsitempia, vargsta, vaizdas pasidaro neryškus. Nepaisant taupumo, žiūrint televizorių taip pat būtinas papildomas apšvietimas, nes be jo akys vargsta. Prisiminkime, kaip jaučiasi akys, kai tenka keletą valandų intensyviai žiūrėti filmą tamsioje kino teatro salėje. Akių nuovargis gali sukelti galvos skausmus, tampa sunku susikaupti, greičiau išsenka darbinė energija.
Apšvietimo stiprumas bei išdėstymas priklauso nuo to, kokia veikla užsiima apšviečiamoje aplinkoje esantis žmogus. Kauno medicinos universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros docentas Algirdas Lukauskas sako, kad aplinkos (ypač darbo) apšvietimo intensyvumui svarbūs trys faktoriai:
1) detalės, į kurią reikia žiūrėti, dydis;
2) fonas, kuriame reikia įžiūrėti objektą. Jis gali būti tamsus, vidutinio šviesumo ir šviesus;
3) kontrastas (tarp šviesos ir šešėlių, tarp skirtingų spalvų). Jis gali būti labai didelis, vidutinis ir mažas. Geriausia, kai šviesos kontrastas yra vidutinis, o fonas nevargina akių žiūrint į reikalingą detalę. (Gelsvas fonas tinkamiausias regimajam darbui.)
Jei šių savybių nepaisoma, akys turi prisitaikyti prie skirtingų regėjimo sąlygų, todėl greitai nuvargsta ir pasireiškia minėti simptomai.
Sėdint prie darbo stalo nepakanka stalinės lempos. Reikia nors ir silpno bendro apšvietimo, kad nesusidarytų per didelio kontrasto tarp apšviestos zonos ir aplinkui tamsoje esančių daiktų.
Dirbantiems su kompiuteriais reikalingas bendras ir vietinis apšvietimas. Natūralus apšvietimas turi būti šoninis, o dirbtinis - bendras ir vietinis. Darbo vieta turi būti apšviesta tolygiai, kad ant pulto ir monitoriaus ekrano nebūtų akinančių blyksnių. Tam tikslui papildomai turėtų būti naudojami tinkleliai nuo blyksnių, specialūs filtrai, apsauginiai stogeliai. Dėl tos pačios priežasties ir aplinkiniai paviršiai turi būti matiniai.
Šviestuvų įvairovė namuose svarbi ne tik skleidžiamos šviesos kokybe, bet sukuriamu šešėlių žaismu, proporcijų kaita, kurie neleidžia aplinkai tapti monotoniška. Pavyzdžiui, virtuvėje turėtų būti daugiau nei vienas šviesos šaltinis, t.y. bendras ir atskiras darbo zonai - juk tai maisto “laboratorija”. Salonas taip pat turėtų būti suskirstytas į zonas kabinant šviestuvus ant lubų, sienų, statant ant stalo ar žemės. Toks kambarys tarnauja daugeliui tikslų: tiek poilsiui, tiek darbui, tiek svečių priėmimui.


 

DIRBTINĖS ŠVIESOS TIPAI


Pagal poreikius ir galimybes galima rinktis įvairią dirbtinę šviesą. Geriausiai žinoma kaitrinė 100 W lemputė skleidžia 1000 lm šviesos. Lyginant su dienos šviesos lempomis, kaitrinė lemputė yra pigi, tačiau sueikvoja nemažai elektros energijos. Tik 26 W dienos šviesos lempa taip pat skleidžia 1000 lm šviesos. Tačiau daug ką trikdo jos mirksėjimas, o melsvas atspalvis (kaitrinių lempų - gelsvas) žmonių odą paverčia išblyškusia, nepatrauklia. Be to, į dienos šviesos lempos sudėtį įeina gyvsidabris, todėl kyla sunkumų norint jas išmesti. Beje, šiuo metu akcijos “Taupyk” ypač propaguojamos energiją taupančios lemputės (kaina 50 - 60 Lt) taip pat yra dienos šviesos. Išplitus joms, galima įsivaizduoti utilizacijos “kai niekas nemato…” pasekmes. Vis populiaresnės tampa halogeninės lempos. 50 W halogeninės lempos skleidžia 960 lm šviesos. Jos taupesnės nei kaitrinės, bet kai kam gali nepatikti per aitri šviesa. Dabar halogeninės lempos tobulesnės nei anksčiau: nebereikia specialaus transformatoriaus ir turi UV spindulių filtrus. Taigi pagal skonį, poreikius ir šviesos deginimo trukmę bei intensyvumą buičiai geriausiai tinka kaitrinės bei halogeninės, o darbinei aplinkai - dienos šviesos ir halogeninės lempos. Profesinei veiklai reikia beveik dvigubai daugiau šviesos nei buitinėms reikmėms, todėl, nepaisant trūkumų, dėl šviesos galingumo dažniausiai pasirenkamos dienos šviesos lempos.
Projektuojant apšvietimą reikia atsižvelgti į interjero spalvas, nes skirtingos spalvos skirtingai atspindi tokio paties stiprumo šviesą. Labiausiai šviesą sugeria tamsiai mėlyna, kakavinė, oranžinė, raudonmedžio spalvos, o mažiausiai - balta, kreminė, šviesiai geltona, šviesiai žalia ir pan. Jei sienos yra pastelinių spalvų, nepamirškime, kad šviesą gali sugerti baldai, kilimai.
 

ŠVIESTUVAI


Šviestuvai nebūtinai turi būti šviesos šaltinis, jie gali būti tiesiog kaip interjero detalė. Įmantrus, stilingas šviestuvo gaubtas (forma, spalva, faktūra, medžiagos) gali skleisti blausų ar įdomiai išskaidytą šviesos srautą. Toks šviestuvas teikia estetinį pasitenkinimą tiek šviesdamas, tiek ne. Praktiškų šviestuvų forma paprastai maksimaliai pritaikyta funkcijai. Vadovaujantis dizaino principu: “gražu tai, kas patogu, praktiška”, tokie šviestuvai taip pat turi estetinę vertę.
Kaip ir daugelyje gamybos sričių, yra vedančios ir kopijuojančios firmos. Originalūs šviestuvai maždaug dešimčia kartų brangesni nei jų kopijos (pvz., 500 Lt ir 50 Lt). Nusižiūrėjusiems originalaus šviestuvo dizainą gamintojams (išskyrus tuos, kurie turi patentą) kainuoja tik medžiagų ir pagaminimo sąnaudos. Iš pirmo žvilgsnio originalas nuo kopijos nelabai skiriasi. Tačiau šviestuvo kokybė išryškėja vertinant gamybos išbaigtumą, medžiagas, galingumą, ilgaamžiškumą ir t.t. Originalas vis dar kvepia jį kūrusio dizainerio dvasia, išreikšta kūrinio idėja. Nors ne vienam pasiturinčiam pirkėjui estetinę daikto vertę nusako nebūtinai pats daiktas, bet jo etiketė, kaina, garsaus dizainerio pavardė. Vis tik, būdami originalaus interjero apsupty, jaučiamės kitaip, skirtingai elgiamės su pigiu ir su brangiu daiktu. Neturint galimybės įsigyti originalių kūrinių, nebūtina dėl to krimstis. Jais galima žavėtis parduotuvėse, įstaigose, svečiuose. Galbūt jūs, žavėdamiesi dizaino “deimančiuku”, per keletą minučių išvysite daugiau nei jo savininkas per visą jo naudojimo laiką?.. 

DIRBTINĖ ŠVIESA


Tamsą įveikti padeda ir žmogaus sukurtas apšvietimas. Akių ligų gydytoja med.dr. Jūratė Neverauskienė sako, kad pati dirbtinė šviesa akims nekenkia (nebent žiūrime tiesiai į kokį nors intensyvų šviesos šaltinį), kenkia tik nematomi infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai, kuriuos, beje, skleidžia ir saulė. Tačiau kai tamsiu paros metu dirbtinis apšvietimas nepakankamas arba per aktyvus, nepritaikytas vietai bei paskirčiai, akys įsitempia, vargsta, vaizdas pasidaro neryškus. Nepaisant taupumo, žiūrint televizorių taip pat būtinas papildomas apšvietimas, nes be jo akys vargsta. Prisiminkime, kaip jaučiasi akys, kai tenka keletą valandų intensyviai žiūrėti filmą tamsioje kino teatro salėje. Akių nuovargis gali sukelti galvos skausmus, tampa sunku susikaupti, greičiau išsenka darbinė energija.
Apšvietimo stiprumas bei išdėstymas priklauso nuo to, kokia veikla užsiima apšviečiamoje aplinkoje esantis žmogus. Kauno medicinos universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros docentas Algirdas Lukauskas sako, kad aplinkos (ypač darbo) apšvietimo intensyvumui svarbūs trys faktoriai:
1) detalės, į kurią reikia žiūrėti, dydis;
2) fonas, kuriame reikia įžiūrėti objektą. Jis gali būti tamsus, vidutinio šviesumo ir šviesus;
3) kontrastas (tarp šviesos ir šešėlių, tarp skirtingų spalvų). Jis gali būti labai didelis, vidutinis ir mažas. Geriausia, kai šviesos kontrastas yra vidutinis, o fonas nevargina akių žiūrint į reikalingą detalę. (Gelsvas fonas tinkamiausias regimajam darbui.)
Jei šių savybių nepaisoma, akys turi prisitaikyti prie skirtingų regėjimo sąlygų, todėl greitai nuvargsta ir pasireiškia minėti simptomai.
Sėdint prie darbo stalo nepakanka stalinės lempos. Reikia nors ir silpno bendro apšvietimo, kad nesusidarytų per didelio kontrasto tarp apšviestos zonos ir aplinkui tamsoje esančių daiktų.
Dirbantiems su kompiuteriais reikalingas bendras ir vietinis apšvietimas. Natūralus apšvietimas turi būti šoninis, o dirbtinis - bendras ir vietinis. Darbo vieta turi būti apšviesta tolygiai, kad ant pulto ir monitoriaus ekrano nebūtų akinančių blyksnių. Tam tikslui papildomai turėtų būti naudojami tinkleliai nuo blyksnių, specialūs filtrai, apsauginiai stogeliai. Dėl tos pačios priežasties ir aplinkiniai paviršiai turi būti matiniai.
Šviestuvų įvairovė namuose svarbi ne tik skleidžiamos šviesos kokybe, bet sukuriamu šešėlių žaismu, proporcijų kaita, kurie neleidžia aplinkai tapti monotoniška. Pavyzdžiui, virtuvėje turėtų būti daugiau nei vienas šviesos šaltinis, t.y. bendras ir atskiras darbo zonai - juk tai maisto “laboratorija”. Salonas taip pat turėtų būti suskirstytas į zonas kabinant šviestuvus ant lubų, sienų, statant ant stalo ar žemės. Toks kambarys tarnauja daugeliui tikslų: tiek poilsiui, tiek darbui, tiek svečių priėmimui.
 

DIRBTINĖS ŠVIESOS TIPAI


Pagal poreikius ir galimybes galima rinktis įvairią dirbtinę šviesą. Geriausiai žinoma kaitrinė 100 W lemputė skleidžia 1000 lm šviesos. Lyginant su dienos šviesos lempomis, kaitrinė lemputė yra pigi, tačiau sueikvoja nemažai elektros energijos. Tik 26 W dienos šviesos lempa taip pat skleidžia 1000 lm šviesos. Tačiau daug ką trikdo jos mirksėjimas, o melsvas atspalvis (kaitrinių lempų - gelsvas) žmonių odą paverčia išblyškusia, nepatrauklia. Be to, į dienos šviesos lempos sudėtį įeina gyvsidabris, todėl kyla sunkumų norint jas išmesti. Beje, šiuo metu akcijos “Taupyk” ypač propaguojamos energiją taupančios lemputės (kaina 50 - 60 Lt) taip pat yra dienos šviesos. Išplitus joms, galima įsivaizduoti utilizacijos “kai niekas nemato…” pasekmes. Vis populiaresnės tampa halogeninės lempos. 50 W halogeninės lempos skleidžia 960 lm šviesos. Jos taupesnės nei kaitrinės, bet kai kam gali nepatikti per aitri šviesa. Dabar halogeninės lempos tobulesnės nei anksčiau: nebereikia specialaus transformatoriaus ir turi UV spindulių filtrus. Taigi pagal skonį, poreikius ir šviesos deginimo trukmę bei intensyvumą buičiai geriausiai tinka kaitrinės bei halogeninės, o darbinei aplinkai - dienos šviesos ir halogeninės lempos. Profesinei veiklai reikia beveik dvigubai daugiau šviesos nei buitinėms reikmėms, todėl, nepaisant trūkumų, dėl šviesos galingumo dažniausiai pasirenkamos dienos šviesos lempos.
Projektuojant apšvietimą reikia atsižvelgti į interjero spalvas, nes skirtingos spalvos skirtingai atspindi tokio paties stiprumo šviesą. Labiausiai šviesą sugeria tamsiai mėlyna, kakavinė, oranžinė, raudonmedžio spalvos, o mažiausiai - balta, kreminė, šviesiai geltona, šviesiai žalia ir pan. Jei sienos yra pastelinių spalvų, nepamirškime, kad šviesą gali sugerti baldai, kilimai.
 

ŠVIESTUVAI


Šviestuvai nebūtinai turi būti šviesos šaltinis, jie gali būti tiesiog kaip interjero detalė. Įmantrus, stilingas šviestuvo gaubtas (forma, spalva, faktūra, medžiagos) gali skleisti blausų ar įdomiai išskaidytą šviesos srautą. Toks šviestuvas teikia estetinį pasitenkinimą tiek šviesdamas, tiek ne. Praktiškų šviestuvų forma paprastai maksimaliai pritaikyta funkcijai. Vadovaujantis dizaino principu: “gražu tai, kas patogu, praktiška”, tokie šviestuvai taip pat turi estetinę vertę.
Kaip ir daugelyje gamybos sričių, yra vedančios ir kopijuojančios firmos. Originalūs šviestuvai maždaug dešimčia kartų brangesni nei jų kopijos (pvz., 500 Lt ir 50 Lt). Nusižiūrėjusiems originalaus šviestuvo dizainą gamintojams (išskyrus tuos, kurie turi patentą) kainuoja tik medžiagų ir pagaminimo sąnaudos. Iš pirmo žvilgsnio originalas nuo kopijos nelabai skiriasi. Tačiau šviestuvo kokybė išryškėja vertinant gamybos išbaigtumą, medžiagas, galingumą, ilgaamžiškumą ir t.t. Originalas vis dar kvepia jį kūrusio dizainerio dvasia, išreikšta kūrinio idėja. Nors ne vienam pasiturinčiam pirkėjui estetinę daikto vertę nusako nebūtinai pats daiktas, bet jo etiketė, kaina, garsaus dizainerio pavardė. Vis tik, būdami originalaus interjero apsupty, jaučiamės kitaip, skirtingai elgiamės su pigiu ir su brangiu daiktu. Neturint galimybės įsigyti originalių kūrinių, nebūtina dėl to krimstis. Jais galima žavėtis parduotuvėse, įstaigose, svečiuose. Galbūt jūs, žavėdamiesi dizaino “deimančiuku”, per keletą minučių išvysite daugiau nei jo savininkas per visą jo naudojimo laiką?..

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai