){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ypač moterys yra įpratusios slėpti pyktį. Jeigu jos jaučiasi pralaimėjusios, dažniausiai pasitraukia iš kovos. Bet toks elgesys neretai tik sugadina tarpusavio santykius ir neišsprendžia iškilusių problemų.
Kol neišmokote teisingai išreikšti pykčio, vargu ar pavyks išreikšti ir kitas emocijas, bus daug sunkiau užmegzti intymius santykius. Be to, nemokantiems pykti žmonėms sunku tapti emociškai brandžiomis asmenybėmis. Užgniaužtas pyktis gali sukelti rimtų psichologinių problemų. Neišlieję pykčio laiku, žmonės daug kartų apmąsto savo rūpesčius ir nesėkmes - kyla obsesijų (t.y. patologiškai įkyrių minčių) išsivystymo grėsmė.
Pati sunkiausia užslėpto pykčio išraiška - savižudybė, kai susitvenkusi agresija atsisuka į patį žmogų.
Bet atsikratyti pykčio tikrai nelengva. Kai kurie žmonės, ypač augę smurtu pagrįstoje aplinkoje, baiminasi, kad supykę jie praras galimybę kontroliuoti įvykius arba jų pyktis nebus priimtas kaip normalus dalykas.
Jeigu leidžiate pykčiui “sprogti”, elgiatės primityviai (kaip ir visi gyvūnai pavojaus metu stengiasi arba pulti priešą, arba nuo jo pabėgti). Beje, taip dažniau elgiasi vyrai. Vyrams didžiausio įtūžio metu dažniausiai kyla poreikis ką nors sulaužyti, o moterims - pyktį išlieti žodžiais. Tačiau moterys šiais laikais yra daug piktesnės nei jų senelės. Bet jos vis dar yra veikiamos senų stereotipų, kad moteris - tai švelni, mylinti būtybė, prieš nieką nepakelianti nei balso, nei rankos. O moderni visuomenė iš moters pareikalauja ištverti tiek pat stresų ir prisiimti tiek pat atsakomybės kaip ir iš vyrų. Todėl moterims ypač sunku suvokti, ką daryti: vaikystėje jos buvo mokomos elgtis pernelyg švelniai, o realus gyvenimas reikalauja kovoti už save.
Kad ir kas jus supykdė, muštynės ir agresija tikrai nepadės. Pyktį reikia “išlaisvinti” racionaliais veiksmais ir racionaliomis mintimis. Žinoma, kai pirmą kartą supyksite, greičiausiai neprisiminsite jokių patarimų, nes pykčio valdymas - tai įgūdis, kuriam lavinti reikia laiko.
PRIIMKITE PYKTĮ. Pyktis yra emocija. O emocijos - jūsų asmenybės dalis. Taigi pyktį, kaip ir kiekvieną emociją, įmanoma nukreipti jums naudinga linkme.
ĮVARDINKITE SAVO EMOCIJAS. Būti supykusiam ir elgtis paveiktam pykčio - ne tas pats. Pykčio jausmas padeda kovoti už save ir įsigalėti tiesai. O jeigu mūsų elgesį valdo pyktis, tai dažniausiai pasielgiame labai netinkamai ir pasakome žmonėms tokių dalykų, dėl kurių vėliau labai gailimės.
GALVOKITE APIE KVĖPAVIMĄ - tai padės kontroliuoti pyktį. Skaičiuodami iki 4 įkvėpkite, iki 2 - iškvėpkite. Pakartokite pratimą kelis kartus, įsivaizduodamas savo plaučius kaip dumples - jie prisipildo oro įkvepiant ir subliūkšta iškvepiant.
IŠSIAIŠKINKITE, KOKIA TIKROJI PROBLEMA. Jeigu supykote dėl kokios nors smulkmenos, pavyzdžiui, kad kaimynas pradėjo pjauti veją būtent tada, kai susiruošėte pailsėti, arba namiškiai po pietų paliko pilną kriauklę nešvarių indų, paklauskite savęs, ar jūsų pykčio stiprumas adekvatus. Greičiausiai pyktis kilo dėl kokių nors neišspręstų praeities problemų. Nesvarbu, dėl ko supykote, - jums reikės susidurti su tikrąja problema, o ne nuo jos bėgti, pratrūkstant dėl smulkmenų. Jeigu problema labai sena ir smarkiai vargina, nekentėkite vienas - jums gali padėti psichoterapija.
VEIKITE. Jeigu pyktį sukelia specifinė problema ir jūs galite ją išspręsti - veikite. O jeigu negalite pakeisti susiklosčiusios situacijos, paklausykite išbandyto patarimo - nukreipkite susitvenkusią energiją į mankštą ar hobi.
IŠLIEDAMAS PYKTĮ PABANDYKITE:
• MUŠTI. Daužykite pagalvę ir rėkite, kol prarasite jėgas.
• ŠOKTI. Šokis - puikus būdas atsikratyti susitvenkusių emocijų.
• KALBĖTI. Geriausias pašnekovas, sprendžiant vidinius konfliktus, yra psichoterapeutas.
NUSIRAMINKITE
Net jei ir nesuvaldėte pykčio, nereikia savęs kaltinti. Kitą kartą viskas vyks geriau. O dabar reikia nusiraminti:
• Žinokite, kad pyktis - valdoma emocija.
• Sutelkite dėmesį į kvėpavimą - tai atitrauks dėmesį nuo jausmų ir padės nusiraminti įaudrintam organizmui.
• Suskaičiuokite iki 10 ir, kai emocijos aprims, imkitės atsakomųjų veiksmų (jeigu to tikrai reikia).
Jeigu pykstate labai dažnai ir tai jau trukdo normaliam Jūsų gyvenimui apsilankykite pas psichoterapeutą.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę