){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Toks gydytojo pareiškimas sukelia didžiulę įtampą ligonio šeimoje. Įsivyrauja širdgėla, baimė, pyktis, kaltės jausmas. Kyla mintys apie gyvenimo prasmę, mirtį ir nemirtingumą. Tuomet klaidingai manoma, kad “nieko nebegalima padaryti”.
Ir nors ligonio jau negalima išgydyti, tačiau, naudojant individualią programą, galima palengvinti išeinančiojo kančias - mirštantįjį paguosti, su juo bendrauti, išsaugoti ir palaikyti harmoningus tarpusavio santykius.
Suaugusiam ligoniui prognozę turi pranešti gydytojas. Gydytojas, vengiantis tiesos, klaidingai optimistiškai nuteikiantis pacientą, net ir “jo paties labui”, rizikuoja netekti pasitikėjimo. Tyrimai parodė, kad dauguma sunkiai sergančiųjų jaučia mirties artėjimą, nesvarbu, ar pranešta jiems apie tai, ar ne. Tuo tarpu kalbėjimas apie tai sumažina baimę. Apie 80 proc. nepagydomai sergančiųjų savo pergyvenimų žodžiais neišreiškia. Jei mirštantysis neklausinėja, tai dar nereiškia, kad jam nekyla klausimų. Žinoma, supantys jį žmonės neturėtų akcentuoti ligos beviltiškumo. Reikėtų vengti apibendrintai vertinti, kiek liko gyventi, nes tai slegia mirštantįjį, atima iš jo galimybę gyventi pilnakraujį gyvenimą šiuo momentu. Matydamas, kad tiek gydytojas, tiek šeimos nariai kartu su juo aptaria gydymo taktikos pasirinkimą, ligonis susikoncentruoja ties pasirinktu keliu - gyvenimo kokybės gerinimu.
Mirštančiajam galima atsargiai patarti susitvarkyti nebaigtus darbus, reikalus. Į klausimus: “Ar aš mirštu? Kiek laiko man dar liko?” gydytojas gali atsakyti: “Nežinia, kiek kiekvienam iš mūsų liko gyventi, bet jei klausite, ar susitvarkyti savo reikalus, atsakytume taip - susitvarkykite. Mes padėsime. O tuo pat metu mes visi kartu spręsime, kaip geriau gydyti”.
Atviras pokalbis apie rūpimus dalykus, gydymo taktikos pasirinkimo apsvarstymas, pasitikėjimas gydytoju, artimųjų parama sunkią valandą suteikia ligoniui viltį. Viltį ne dėl ligos baigties, bet dėl realaus pasirinkto kelio galimybės. Tai prasmingas kelias, neparemtas nusivylimu ir atsidavimu likimo valiai.
Nustatęs diagnozę, gydytojas su šeimos nariais tuoj pat apsvarsto psichologines, socialines bei dvasines problemas. Prižiūrint mirštantį ligonį atliekami tik tie tyrimai, kurie leidžia numatyti priežiūrą, gerinančią jo gyvenimo kokybę. Nereikia nuolat matuoti spaudimo, pulso ir temperatūros (tuo tarpu laiku ištuštinti žarnyną labai svarbu!). Simptomų ir gydymo parinkimo išaiškinimas ligonį nuramina, kad “gydytojas supranta, kas darosi” ir kad “taip sumanyta”.
Tiek vertinant būklę, tiek ir planuojant priežiūrą, reikalingas dėmesys net smulkmenoms. Reikia atsižvelgti į mirštančiojo asmenybę. Vienas silpnas ligonis, naudojantis basoną bei susitaikantis su mintimi apie kartkartėmis nevalingą šlapinimąsi bei tuštinimąsi, sutaupo energijos labai laukiamiems kasdieniams susitikimams su šeima. Tuo tarpu kitas, ne mažiau silpnas, bet nepakenčiantis priklausomybės nuo kitų ligonis stengsis be pagalbos, nors ir sunkiai, pasiekti tualetą. Jam švelniai pasiūloma pagalba, paliekant teisę spręsti pačiam, ar priimti ją, ar ne.
Kompetentinga mirštančiojo priežiūra - tai privaloma odos, burnos bei akių priežiūra, aplinkos, apstatymo bei įrankių pritaikymas progresuojant silpnumui (mėgstama kėdė paaukštinama, paaukštinami ir paminkštinami klozeto kraštai, šaukšto kotas pritaikomas, kad būtų lengviau paimti ir t.t.). Pasirūpinama ramia muzika, gėlėmis, keletu mielų ligoniui asmeninių daiktų, patalynės švara ir minkštumu, švelniu naktiniu apšvietimu.
Šeimos reakciją į artimo žmogaus netektį, jos narių elgesį ligos ir mirties metu nulemia jų tarpusavio ryšiai, bendravimo modelis. Šeimos fizinius, emocinius, finansinius, socialinius, dvasinius resursus lemia jos socialinė padėtis ir tai, ar šeima patiria kitų gyvenimo krizių, ar praeityje sunkiai susidorodavo su krizėmis, kaip šeimos nariai supranta bei vertina mirtį, kaip reaguoja į šią ligą (kaip pasikeičia vaidmenys ir tarpusavio santykiai), kokie yra neatidėliotini šeimos poreikiai.
Mirštant artimam žmogui, šeimoje pastebima ilgalaikės įtampos tarpusavio santykiuose tendencija. Todėl trumpi šeimos susirinkimai, kurių metu aptariami gydymo planai, problemos ir nuogąstavimai, gali suteikti gerą progą išvengti tarpusavio santykių krizės, išsiaiškinti nesusipratimus, ugdyti tarpusavio paramos jausmą. Reikėtų į tai įtraukti ir vaikus bei paauglius. Dažnai jie neruošiami netekčiai, todėl liguistai į ją reaguoja.
Netektis yra stiprus rizikos faktorius, galintis sutrikdyti organizmo funkcijas, sukelti ligas, psichikos išsekimą ar net mirtį. Pažeidžiamumas netekties atveju yra didesnis, jeigu:
• netenkama savo vaiko,
• netekusieji artimojo yra socialiai izoliuoti asmenys ar drovios, nuo kitų priklausomos asmenybės,
• santykiai su mirusiuoju buvo liguisti ar globėjiški,
• pasiruošimo netekčiai laikotarpis buvo trumpas (ligonis sirgo neilgai),
• lydi lygiagrečios gyvenimo krizės, išsekimas nuolat slaugius sergantį ligonį,
• išoriškai slopinama širdgėla dėl kai kurių kultūros bei šeimos normų ar negalima parodyti širdgėlos, kai velionis buvo meilužis (meilužė), buvęs sutuoktinis ar kitaip susijęs slaptais ryšiais.
Šiais atvejais artimiesiems kvalifikuotos paramos ypač reikia.
Paskutinėmis nepagydomos ligos savaitėmis ar dienomis gali dažnai kisti klinikinė būklė. Kritiniu laikotarpiu gali pasireikšti: progresuojantis silpnumas; negalėjimas ryti ir gerti skysčių; sąmoningumo ir orientacijos pasikeitimas; nerimas, blaškymasis; nevalingas šlapinimasis ir tuštinimasis, ligonis gali atsisakyti gydytis. Mirčiai priartėjus, sumažėja poreikis gydytis. Individualiai parenkant mažesnes vaistų dozes, dažnai galima prailginti budrią gyvybingą būseną iki pat mirties.
Triukšmingas paviršutinis alsavimas (“mirties alsavimas”) kelia susirūpinimą šeimai, bet dažniausiai nekankina paciento. Toks alsavimas gali būti susilpnintas medikamentais.
Tuo metu galima atsargiai išnagrinėti ir aptarti pagalbą, užbaigiant nebaigtus mirštančiojo darbus bei reikalus, taip pat testamentą, laidotuvių planus bei nekrologą, kad paskui nekiltų problemų ir nesutarimų. Šeimos nariai, tiek patys artimiausi, tiek ir atvykę iš kitur, turėtų aplankyti mirštantįjį kuo anksčiau.
Kartais mirčiai priartėjus mirštantysis nebenori bendrauti. Tai ne depresija ar atmetimas, o normalus apsauginis mechanizmas. Ligoniui nereikia, kad artimieji daug kalbėtų, bet jų buvimas greta jam padės.
Artimiausi šeimos nariai dažnai nujaučia mirties valandą. Momentas, kai miršta artimas žmogus, yra pripildytas netekties suvokimo ir prisimenamas ilgus metus. Prie mirštančiojo lovos tuo metu esantys šeimos nariai dažniausiai nori pabūti vieni su mylimu žmogumi. Atsisveikinimas su velioniu, galimybė šeimos nariams pažvelgti į mirusįjį, prieš išgabenant jį į laidojimo namus, leidžia lengviau suvokti mirties faktą. Artimieji gali paliesti kūną, įsitikinti, kad fizinis kontaktas nebaisus. Tai gali palengvinti paskutinį atsisveikinimą laidotuvių metu.
Jei ligonis mirė ligoninėje, šeima dažnai pageidauja susirinkti ir išsigabenti mylimo žmogaus daiktus, ypač jei mirusysis - vaikas. Plaukų sruogelė, nuotrauka gali padėti artimiesiems širdgėloje, ypač tėvams.
Mirtis - paslaptingas, nesuvokiamas reiškinys, daugiau iškeliantis klausimų nei duodantis atsakymų. Religinės apeigos ir maldos yra prasmingos netekties palaužtiems artimiesiems.
Pasakyta, kad gyventi - tai kentėti, ir tik kančią išgyvenantis suvokia gyvenimo prasmę, kad supratimas “kodėl gyventi” leidžia žinoti “kaip gyventi”. Paskutinė mirštančiojo galimybė, kai atimtos visos kitos, - galimybė rasti atsakymus į artėjančios mirties akivaizdoje iškylančius klausimus. Tiek gydytojui, tiek ir artimiesiems tai privilegija - padėti mirštančiajam, suvokiant gyvenimo prasmę. Tai ir jų pačių asmenybės tobulėjimo šaltinis, kai jie pažįsta šias tiesas.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę