Kaip pasireiškia paauglių depresija?
Depresijos paauglystėje žalingumas pasireiškia ne tik dideliu sergamumu, mirtingumu dėl savižudybių, bet ir įvairiomis psichosocialinėmis problemomis, tokiomis kaip narkotinių medžiagų vartojimas, mokymosi, bendravimo sunkumai, blogas prisitaikymas mokykloje ir namuose, nusižengiantis elgesys. Tai leidžia teigti, kad depresija šiame amžiaus tarpsnyje yra viena iš didžiausių visuomenės sveikatos problemų.
Depresijos pasireiškimą ir eigą lemiantys faktoriai
Biologiniai faktoriai
Daugelis pastarųjų metų tyrimų nuotaikų svyravimus sieja su veikliomis smegenų medžiagomis serotoninu ir noredralinu. Manoma, kad depresijos metu sumažėja šių medžiagų ar sutrinka jų apykaita smegenyse. Neatmetama ir kitų veiklių smegenų medžiagų įtaka depresijos atsiradimui.
Taip pat depresijos raidą bandoma sieti su paveldimumu, imuninės sistemos pokyčiais ar su virusine infekcija. Somatinės ligos taip pat gali išprovokuoti depresiją.
Psichosocialiniai faktoriai
Gyvenimo įvykiai ir stresai. Jei suaugusiųjų depresijai atsirasti svarbūs ūminiai stresiniai faktoriai, tai paauglystėje ypač didelę reikšmę turi nuolatiniai gyvenimo sunkumai. Paaugliams, nepakankamai vertinamiems namuose ar mokykloje, yra didesnė rizika susirgti depresija negu kitiems jų bendraamžiams.
Šeimyninė situacija
Depresiški paaugliai dažniau yra iš iširusių arba patiriančių vedybinių ar finansinių sunkumų šeimų. Be to, depresija paaugliui gali prasidėti jam patiriant fizinę ar seksualinę prievartą šeimoje.
Depresijos paplitimas
Lietuvoje nėra atlikta paauglių depresijos paplitimo tyrimų, todėl tenka kalbėti apie jos paplitimą kituose kraštuose. Apibendrinus įvairių autorių duomenis galima teigti, kad depresija serga apie 5 proc. paauglių.
Simptomai
Netipinė depresija. Netipinei paauglių depresijai būdinga nemiga nakties pradžioje ar padidėjęs mieguistumas; apetito ir svorio padidėjimas; paūmėjimas vakare; impulsyvi nuotaika.
Jei suaugusiesiems būdingesnis užsidarymas savyje, vienatvė, sustingimas, susikoncentravimas ties savais pergyvenimais, tai tarp paauglių depresijos simptomų vyrauja padidėjęs jautrumas ir tarpasmeninių santykių nestabilumas, greita nuotakų kaita, autodestrukcija. Savo elgesiu depresiškas paauglys griauna savo įvaizdį visuomenėje bei ignoruoja suaugusiųjų siūlomą karjerą.
Paauglių berniukų ir mergaičių depresijos simptomatika kiek skiriasi. Mergaitės dažniau jaučia baimę, netvirtai jaučiasi aplinkoje, susilpnėja kontaktai su bendraamžiais, atsiranda padidėjusio prisitaikymo sugebėjimas (“ramaus vaiko” sindromas). Kiti simptomai būdingesni mergaitėms: nekalbumas, agresija, verksmingumas, saldumynų poreikis. Berniukams būdingesnis kontaktų sumažėjimas, baimė, nerimas, saviizoliacija, nepasitikėjimas savimi, agresija.
Sezoninė depresija. Paaugliams rudenį ir žiemą gali pasireikšti vadinamoji sezoninė depresija, susijusi su metų laikų kaita, kuriai būdingi panašūs simptomai kaip atipinei depresijai.
Psichogeninės depresijos. Sergantiesiems depresija paaugliams dažnai pasireiškia vadinamosios psichogeninės depresijos - depresijos, atsirandančios dėl stiprius išgyvenimus sukeliančių išorinių faktorių. Dažniausiai sutinkamos persitempimo, “mokyklos” bei neurozinės depresijos.
“Mokyklos depresija” yra vadinama stresine. Jautrūs paaugliai, intelektualiai neatsiliekantys nuo savo bendraamžių, gali ja susirgti esant nepalankioms mokyklos ar mokymosi sąlygoms. Esant dideliam krūviui mokykloje, nuolatinei emocinei įtampai, ši depresija gali kilti ir emociškai stabiliems paaugliams.
Nuo persitempimo sindromo dažniausiai kenčia tie paaugliai, kurie ne pagal savo intelektualinius sugebėjimus lanko sustiprintas mokyklas ar gimnazijas tėvų pageidavimu, nors turėtų lankyti lengvesnės programos mokyklą. Depresijos metu susilpnėja šių vaikų dėmesio koncentracija, pasireiškia asocialumas. Tipiška tai, kad po mokyklos baigimo, kartais net per atostogas, paaugliams pailsėjus, jie jaučiasi daug geriau ar depresijos simptomai visiškai pranyksta be liekamųjų reiškinių.
Neurozinės depresijos esmę sudaro natūralios psichinės veiklos paauglystėje sutrikimai, kuriuos lemia išstumti ar izoliuoti ankstyvos vaikystės konfliktai. Neurozinės depresijos dažniausiai pasireiškia paaugliams, kurių tėvai išsiskyrę, yra labai užsiėmę, ar paaugliams, augantiems prieglaudose, internatuose. Pastebėta, kad tėvo netekimas veikia traumuojamai, o motinos netekimas visoms amžiaus grupėms skatina ligos atsiradimą. Ypač pažeidžiami yra vaikai, kuriuos tėvai myli arba ne, atsižvelgdami į jų mokymosi rezultatus.
Depresijos gydymas
Pagrindiniai paauglių depresijos gydymo reikalavimai - gydymo metodo saugumas ir veiksmingumas. Gydymo taktikos pasirinkimas priklauso nuo depresijos sunkumo, ūmumo, tėvų palaikymo, šeimos funkcionalumo, paauglio motyvacijos gydymo atžvilgiu.
•Lengvos depresijos atveju gali padėti stresogeninių faktorių sumažinimas ar pašalinimas, vaistažolių arbatos, vonios, homeopatiniai preparatai. Teigiamą terapinį poveikį pagreitina socioterapija - traumuojančios aplinkos mokykloje, namuose koregavimas ar pakeitimas. Tačiau atsiradus įtarimui, jog jūsų vaikas serga depresija, rekomenduojama vis dėlto kreiptis į specialistą - psichologą ar gydytoją.
•Esant vidutinei ir sunkiai depresijai reikalingas kompleksinis gydymas, t.y. kartu medikamentinis, psichoterapinis ir socioterapinis. Visada tikslinga pradėti nuo psichoterapijos bei socioterapijos ir tik nesant norimo efekto ar blogėjant paauglio savijautai, rekomenduojama gydyti medikamentais.
Medikamentinis gydymas
Pirmiausia reikėtų rinktis naujos kartos antidepresantus, pavyzdžiui, cipramilį (citalopramą), kadangi jų veikimas prilygsta triciklių antidepresantų efektyvumui, o nepageidaujamas poveikis yra mažesnis.
Psichoterapinis gydymas
Yra įvairių psichoterapinio gydymo metodų. Efektyvumu pasižymi kognityvinė, psichodinaminė, tarpasmeninė, sisteminė šeimos, palaikomoji terapijos, relaksacija.
Psichodinaminė psichoterapija padeda paaugliui suprasti save, identifikuoti savo jausmus, pagerinti savivertę, pakeisti savo neigiamos elgsenos bei bendravimo modelį.
Tarpasmeninė psichoterapija orientuota į tarpasmeninių santykių suvokimą ir gerinimą, tarpasmeninių vaidmenų išmokimą.
Kognityvinė terapija nukreipta į klaidingo neigiamo savęs ir aplinkos suvokimo korekciją. Terapinių susitikimų metu sudaromas strateginis planas sunkumams, lemiantiems depresijos atsiradimą ir eigą, įveikti.
Sisteminės šeimos terapijos metu dirbama su visa paauglio šeima, kadangi paauglio depresija vertinama ne kaip jo individuali problema, o kaip šeimos funkcionavimo sutrikimo simptomas. Terapijos metu išsiaiškinami tarpusavio santykių ypatumai tarp šeimos narių, koreguojama susidariusi traumuojanti situacija šeimoje, kuriami nauji santykių modeliai.
Psichoterapijos metodas, jos trukmė, intensyvumas tūrėtų būti numatoma individualiai, atsižvelgiant į indikacijas psichoterapijai ir prognozuojamą jos efektyvumą. Be to, būtina atsižvelgti į paciento asmenybę, jo motyvaciją gydytis, terapinio kontakto stiprumą. Pavyzdžiui, psichoanalitinės krypties psichoterapija rekomenduojama esant užsitęsusiai depresijai, iškilus būtinybei restruktūrizuoti asmenybę, o ne veikti vien tik depresijos simptomus. Kognityvinė psichoterapija taikoma esant ūminei depresijos fazei ir yra palaikomoji terapija pasiekus gerų rezultatų. Relaksacija veiksminga, kai depresija pasireiškia kartu su nerimu. Šeimos sisteminė terapija rekomenduojama esant pakenčiamam mikroklimatui šeimoje, nes priešingu atveju konfliktuojantis su tėvais paauglys gali atsisakyti bet kokios terapinės pagalbos. Tarpasmeninė terapija efektyvi esant psichogeninėms ar neurozinėms depresijoms, kur pagrindinė traumuojanti situacija yra tarpasmeniniai santykiai mokykloje ir bendravimo problemos užklasinėje veikloje.
Socioterapinis gydymas
Socioterapija yra orientuota į palankesnio paaugliui mikroklimato formavimą mokykloje, namuose, adekvačios užklasinės veiklos kūrimą, traumuojančios situacijos mokykloje, namuose koregavimą ar pašalinimą. Adekvati situacijai socioterapija visada pagreitina ir sustiprina psichoterapijos bei medikamentinio gydymo efektyvumą.
Visais jums aktualiais paauglių depresijos klausimais ir iškilus kitoms šio amžiaus tarpsnio problemoms galite kreiptis į Lytinių sutrikimų ir psichoterapijos kliniką (Kalniečių g. 114, Kaunas. Tel., faksas (8*27) 79 86 72, mob. tel. (8 286) 4 98 00). Klinikoje konsultuojama, teikiama psichoterapinė pagalba, taikomas medikamentinis gydymas pacientui patogiu laiku.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Labai gera knyga - rekomenduoju
J.MARKŪNO knyga ”ŽMOGAUS GYVENIMO NESĖKMIŲ IR LIGŲ PRIEŽASTYS IR GALIMYBĖS JŲ IŠVENGTI”
http://img199.imageshack.us/img199/7794/jonoknyga.jpg
Ne šiaip sau sakau, o tai iš tikro šimtus nelaimingų žmonių į geresnę būseną atvedus knyga.
NE KAS KITAS, O TIK PATS ir darkart sakau PATS žmogus turi dėti pastangas. Nes nėra nepagydomų ligų yra tik nepagydomi žmonės
Aš 10 metų sirgdamas sunkia depresija esu krūvas vaistų ir gydymo būdų išbandęs, o reikėjo GAL tik šios knygos išmintį suprasti, kuri taip paprastai parašyta.
Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis - sena išmintis sako:
Juk depresija dvasinė liga, vadinasi ir gydymas dvasinis. Tik atminkit negalima greitai atsisakyt vaistų
Tai gydomoji knyga, padedanti visiems, ieškantiems gyvenimo pilnatvės ir ramybės. Labai sunku ją į rankas paimt bet paskaitykit ją, daug ką suprasit, ir skaitydami pajausit palengvejimą ir savo būsenos pagerėjimą TAI GARANTUOTA. Visiems linkiu sėkmės beieškant dvasios ramybės.
Aš ją rekomendavau pažįstamiems ir kurie perskaitė tie su manim bendrauja BET JAU BE DEPRESIJOS.
SPUMMER@GMAIL.COM