Paprasti dalykai, bet jų paaiškinti neįmanoma.


Ar žinote, kodėl egzistuoja kairiarankiai ir dešiniarankiai?

Dešimtadalis žmonių geriau valdo kairę ranką nei dešinę. Niekas nežino, kodėl egzistuoja kairiarankiai. Ar dešiniarankiai. Kodėl žmonės geriau valdo tik vieną ranką, o ne abi vienodai?

Viena teorija teigia, kad kairiarankiškumas arba dešiniarankiškumas yra susiję su sudėtingesniais neuronų tarpusavio ryšiais toje smegenų pusėje, kuri atsakinga už kalbą (tam taip pat reikia puikių motorikos gebėjimų). Kadangi už kalbą atsakinga smegenų dalis (kalbos centras) paprastai yra kairiajame pusrutulyje, valdančiame dešiniąją kūno pusę, todėl dešinė ranka dažniausiai ir yra dominuojanti. O kodėl už kalbą atsakinga smegenų dalis dažniausiai (bet ne visada) yra kairiajame smegenų pusrutulyje? Atsakymo į šį klausimą niekas nežino.

Už kalbą atsakinga smegenų dalimi paremta teorija turi rimtą trūkumą: ne visų dešiniarankių kalbos centras yra kairiajame pusrutulyje (ir tik pas pusę kairiarankių). Taigi, kodėl yra kairiarankių, turinčių kalbos centrą kairiajame pusrutulyje? Viskas labai painu.

 

O kodėl žiovulys yra užkrečiamas?

Praėjusiais metais tyrėjai iš Austrijos laimėjo alternatyviąją Nobelio premiją („Ig Nobel“) už atradimą, kad raudonkojų vėžlių žiovulys nėra užkrečiamas.

Taigi, apie vėžlių žiovulį sužinojome šį tą naujo. O žmonių žiovulys? Vis dar mįslė. Pamačius kito žmogaus plačiai pravertą burną, primerktas akis ir išgirdus gilų įkvėpimą, „jūsų kūnas nevalingai tai atkartoja“, savo naujojoje knygoje „Curious Behavior“ („Keistas elgesys“) („Belknap Press“, 2012) rašo psichologas Robertas Provinas (Robert Provine), dirbantis Baltimorės apygardoje esančiame Merilando universitete. Bet kodėl?

Preliminarūs smegenų skenavimų duomenys rodo, kad su proto teorija (gebėjimas priskirti protines būsenas ir jausmus sau ir kitiems) ir saviapdorojimu susijusios smegenų dalys suaktyvėja, kai žiūrime į žiovaujančius žmones. Daugelis autizmu ir šizofrenija sergančių žmonių nepasižymi tokia smegenų veikla, todėl žiovulys jiems nėra užkrečiamas. Ši informacija verčia manyti, jog užkrečiamas žiovulys yra susijęs su gebėjimu įsijausti į kito asmens būseną ir užmegzti normalius emocinius ryšius su kitais, aiškino R. Provinas.

Bet kodėl žmonių socialiniai ryšiai galėtų būti plėtojami žiovaujant, o ne, pavyzdžiui, žagsint ar gadinant orą? Tikslaus atsakymo į šį klausimą niekas nežino, kaip ir priežasties, kodėl mes apskritai žiovaujame. Embrionai tai daro norėdami suformuoti savo žandikaulio sąnarį. Visiškai išsivystę žmonės žiovauja, kai jiems nuobodu ar ima miegas. Tik kaip žiovulys padeda tokiais atvejais?

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai