){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kam to reikia?
Kuo skiriasi geras gydytojas nuo blogo? Tai vienas pirmųjų klausimų, kuris bus svarstomas mokymuose. Šį klausimą galima pakeisti taip: kuriuo gydytoju pacientai visada bus patenkinti, o kuriuo – linkę skųstis, nerekomenduos pas jį lankytis kitiems? Paplitusi nuomonė, kad geras gydytojas yra tas, kuris gerai gydo (išrašo tinkamų vaistų, greitai „pastato ant kojų“ ir pan.). Tačiau tyrimai rodo, kad yra atvirkščiai. Lyginant „geruosius“ ir „bloguosius“ gydytojus, paaiškėjo, kad žmonės linkę skųstis ne dėl menkos mediko profesinės kompetencijos, o dėl netinkamo, nepagarbaus gydytojo bendravimo su jais. Kitas svarbus dalykas – jei gydytojas geba tinkamai bendrauti su pacientais, šie yra linkę labiau bendradarbiauti diagnostikos ir gydymo procese, t. y. labiau pasitikėti gydytojo skirtu gydymu, jo laikytis ir pan. Taigi geresnis bendravimas lemia geresnius gydymo rezultatus. Pagal pasaulinę statistiką vidutiniškai net 54 proc. paciento nusiskundimų rinkdami anamnezę gydytojai neišgirsta, tad į juos ir neatsižvelgia. Atitinkamai sumažėja galimybė nustatyti tikslią diagnozę ir skirti reikiamą gydymą.
Kas yra geras bendravimas?
Gydytojų ir pacientų nuomonė, kas yra „geras“ bendravimas, neretai skiriasi. Gydytoją „spaudžia“ laikas ir didžiulis pacientų srautas, todėl natūralu, kad jis nori kuo greičiau diagnozuoti ligą ir skirti gydymą. Dėl to jam patinka greitas bendravimas, trumpi uždari klausimai ir lakoniški paciento atsakymai. Pacientas nori susilaukti gydytojo dėmesio, plačiau papasakoti savo ligos istoriją ir sužinoti daugiau apie ligą bei galimas jos pasekmes, įsitikinti, ar gydytojas visapusiškai įvertino jo būklę, žinoti gydymo alternatyvas ir jų šalutinį poveikį, nori pats dalyvauti priimant sprendimus.
Kaip užtikrinti sklandų bendravimą su pacientu?
Literatūroje išskiriami keli pagrindiniai aspektai. Pirma, gydytojas turi gebėti užmegzti ir palaikyti teigiamą santykį su pacientu. Antra, tinkamai surinkti informaciją (apie pacientą, jo ligą, simptomus ir pan.). Trečia, gebėti tinkamai pateikti informaciją apie gydymą. Ketvirta, mokėti tinkamai valdyti įvairias sudėtingas situacijas, pavyzdžiui, kai tenka pateikti informaciją apie kritinę ligą arba kalbėti su pacientu apie „gėdingas“ ligas.
Aktyvaus klausimo metodai ir jų taikymas pokalbyje su pacientu
Norint tinkamai surinkti informaciją, neužtenka pacientą išklausyti – būtina klausti aktyviai, t. y. paskatinti jį pasidalyti informacija, pasitikslinti, ar teisingai suprato pateikti aiškiai suformuluotus klausimus. Tokių aktyvios apklausos įgūdžių turi įgyti kiekvienas gydytojas. Tyrimai rodo, kad pacientams labiausiai patinka, kai gydytojas pokalbio pradžioje pateikia atvirą klausimą, kodėl pacientas kreipėsi į jį, ir leidžia jam kalbėti nepertraukiamai. Paprastai toks paciento monologas trunka nuo 1,5 iki 2,5 minučių.
„Mhm-mhm“ technika
Pacientui svarbu žinoti, jog jis yra girdimas. Jis turi jausti, kad gydytojas jo klauso. Todėl turi būti palaikomas akių kontaktas, pritariama galvos linktelėjimais ir žodžiais: „mhm“, „taip“, „suprantu“. Tokie gydytojo veiksmai skatina pacientą pasidalyti turima informacija.
Pakartojimas, perfrazavimas
Kad nekiltų abejonių, jog gydytojas ne viską suprato, reikėtų ką tik pasakytas paciento mintis ar paskutinio sakinio pabaigą pakartoti savais žodžiais.
Patikslinimas
Pacientai yra linkę vartoti labai daug apibendrinimų: „kelios tabletės“, „šiek tiek skauda“, „truputį vartoju“, „prieš kelias dienas kreipiausi“ ir pan. Todėl gydytojas, išgirdęs tokius apibendrinimus, būtinai turėtų pasitikslinti kiekvieną konkretų paciento teiginį.
Jausmų atspindėjimas
Kalbant su pacientu labai svarbu atspindėti jausmus. Dažnai pacientai ateina pas gydytoją sunerimę, jaučiasi nejaukiai. Tyrimai rodo, kad, tiksliai atspindėjus jų jausmus, pacientai pasijunta ramesni ir linkę labiau pasitikėti gydytoju. Viso gydymo sėkmę kartais gali lemti šios frazės: „matau, jūs susirūpinęs“, „suprantu, kad nerimaujate“ arba „kad jaučiatės nejaukiai“ ir pan.
Apibendrinimas
Pacientas pokalbio metu pateikia nemažai informacijos, ir gydytojui reikėtų apibendrinti tai, ką jis išgirdo. Taip informacija ne tik pasitikslinama, geriau suvokiama, bet ir pacientas gali patikslinti savo nusiskundimus, jeigu mato, kad gydytojas ne taip suprato.
Klausimų pateikimas: atviri ir uždari klausimai
Viena dažniausių klaidų, kurias daro gydytojai, – tai uždari, nukreipiantys klausimai, kurie prasideda žodeliu „ar“ ir suteikia labai mažai informacijos. Pavyzdžiui, klausimas: „Ar supratote, ką pasakiau?“ Pacientas linkteli galva ir išeina iš kabineto, o po poros minučių grįžta ir klausia, ką jam dabar daryti. Klausimą „Ar supratote?“ pakeitus klausimu „Sakykite, kaip supratote, ką toliau reikės daryti?“, tokių situacijų tikrai pavyktų išvengti. Uždarus klausimus reikėtų keisti atvirais, kurie prasideda žodeliais „kur?“, „kaip?“, „kada?“, „kiek?“, „parodykite...“. Taigi, užuot klausus „Ar jūsų temperatūra aukšta?“, reikėtų klausti „Kokia jūsų temperatūra?“, „Ar ilgai nepraeina skausmas?“ – „Kiek laiko skauda?“, „Ar galite už vaistus mokėti X sumą?“ – „Kiek pinigų galite skirti vaistams?“, „Ar jums pagerėjo?“ – „Kaip pasikeitė jūsų būklė?“ ir t. t.
Parengė R. Pečeliūnienė
Šaltinis "Lietuvos gydytojo žurnalas"
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę