Pasaulyje 2013 vasara

Depresija... užkrečiama?

 

Notre Dame (Indiana, JAV) universiteto mokslininkai, pateikę savo tyrimo rezultatus „Journal of Clinical Psychology“, nustatė, kad mąstymo būdu, kuris daro žmones pažeidžiamus depresijos, galima užsikrėsti nuo tų, kurie yra šalia.

Tyrimo autoriai stebėjo bendrabutyje gyvenančias koledžo studentes ir nustatė, kad reakcija į stresą, kuris priverčia pasaulį matyti juodomis spalvomis, persiduoda nuo depresija sergančių merginų jų kambario draugėms – po pusmečio joms taip pat pastebėta depresijos bruožų.

PSO duomenimis, kas ketvirtas penktas pasaulio gyventojas kenčia nuo psichikos sutrikimų, o 2020 m. depresija tarp šių sutrikimų pakils į pirmą vietą.

Psichologai pastebi, kad depresiniai sutrikimai ypač paūmėja pavasarį. Su jais kovoti patariama fizine veikla, motyvuojant tuo, kad aktyviai judant išsiskiria „džiaugsmo hormonai“ endorfinai. Taip pat vertėtų prieš miegą nors pusvalandį pasivaikščioti, apskritai daugiau laiko leisti lauke, o dirbti kiek galima labiau apšviestoje patalpoje.

 

Kaljanas ne mažiau kenksmingas nei cigaretė

 

Nors kaljanas pastaruoju metu tampa vis populiaresnis, ypač tarp amerikiečių studentų, ir daugelis jį laiko visiškai nekenksmingu, netgi tinkama alternatyva cigaretėms, San Francisko universiteto (Kalifornija, JAV) mokslininkai Vėžio tyrimo asociacijos leidžiame žurnale „Cancer Epidemiology“, paskelbė, kad taip manyti klaidinga.

Ištyrę medžiagas kaljaną rūkiusiųjų kraujyje ir šlapime, jie aptiko, kad rūkant kaljaną tabako dūme esantys toksinai papuola į organizmą taip pat, kaip ir rūkant cigaretes.

Peyton Jacob ir Neal Benowitz savo tyrime aiškina, kad rūkantieji kaljaną yra veikiami didelio kiekio anglies monoksido ir fenolio, o tai ypač pavojinga sergantiesiems širdies ar kvėpavimo takų ligomis.

„Žmonės norėjo žinoti, ar sumažės pavojus rūkant ne cigaretes, bet kaljaną, bet mes turėjome juos nuvilti – kaljanas nėra nepavojinga cigarečių alternatyva. Jei kasdien rūkysite kaljaną, vėžio rizika net gali būti didesnė nei nuo cigarečių. Jūs rūkote tabako ir vaisių mišinį, jis skaniai kvepia, malonaus skonio, taigi net nepagalvojate apie kenksmingumą,“ – pastebi mokslininkai.

 

Genialumas – biologinės prigimties savybė

 

Kūdikis jau gimsta genialus matematikas ar dailininkas dėl hormonų balanso motinos įsčiose nėštumo metu – teigia amerikiečių mokslininkas psichologas Martin Mrazik iš Albertos universiteto (Alabama, JAV). Tokias išvadas padaryti jį paskatino ypač apdovanotų gabumais žmonių tyrimai. Šie jo teiginiai  perkelia į kitą lygį diskusijas apie genialumo prigimtį. Mokslininko nuomone, to prigimtis biologinė. Testosterono perteklius gimdoje stimuliuoja intensyviau formuotis jungtis smegenyse, ypač dešiniojoje priekinėje smilkininėje skiltyje.

„Šiuolaikinės technologijos, tarp jų ir MRT, suteikia pagrindą manyti, kad už ypatingų gabumų stovi kai kas daugiau nei tik aplinka ar genetika. Šis tyrimas netgi leidžia suabejoti nusistovėjusiu įsitikinimu dėl pirmųjų metų vaiko vystymosi svarbos. Lygiai taip mokslininkas teigia, kad kognityvinių gebėjimų trūkumas nulemtas jau įsčiose dalinai dėl nepakankamo testosterono kiekio.

Mokslininkas pritaria nuomonei, kad reikia daugiau šios krypties tyrimų, ir kad vargu ar dirbtinis testosterono kiekio didinimas galėtų padėti išspręsti šią problemą.

 

Tomografu stebėtos reakcijos į skirtingo tipo juoką

 

Vokiečių ir britų neurofiziologų grupė aiškinosi, kaip kinta smegenų aktyvumas klausant skirtingo tipo juoką. Tyrimas buvo atliekamas naudojant magnetinio rezonanso tomografiją. Juokas kurį sukelia kutenimas, suaktyvina tą smegenų zoną, kuri susijusi su garsinės informacijos analize. Socialinis juokas suaktyvina sritis, susijusias su vaizdine informacija (beje, to nepastebėta stebint  juoką, sukeltą kutenimo, taigi daroma išvada kad socialinis kontekstas įtraukia į procesą ir vaizduotę). Labai skyrėsi pasišaipymas nuo linksmo juoko ir visa tai lėmė nė tik atskirų dalių smegenų žievės aktyvumo skirtumai bet ir  ryšiai tarp skirtingų smegenų žievės dalių.

Šių ryšių tyrimai kelia ypač didelį susidomėjimą, nes pastaruoju metu mokslininkai ne tik fiksuoja skirtingų smegenų dalių aktyvumą, bet ir ryšius tarp jų. Tai leidžia pamatyti daugiau nei tik aktyvių ląstelių židinius. Nors kol kas tokie vertinimai ne visada duoda norimų rezultatų, bet leidžia daugiau suprasti nervų sistemą veiklą – viena ir ta pati sritis gali būti įtraukta į skirtingų procesų veiklą, taigi informacijos vien apie aktyvumą neužtenka.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai