Pasitikėjimas savimi: gyventi padeda ar trukdo?

„Turbūt sunkiausia apibūdinti tokius dalykus, apie kuriuos, atrodytų, visi viską žino ir supranta,“ – sako psichologijos magistrantė Roberta Gustaitė, paprašyta apibūdinti pasitikėjimą savimi. Su pašnekove kalbame apie tai, kiek pasitikėjimas mums padeda gyventi ir ar negali jis kartais trukdyti.Tai vis dėlto kaip galima būtų apibrėžti, kas tai yra pasitikėjimas savimi?

Pasitikėjimas savimi – tai asmens tikėjimas savo galiomis, galimybėmis. Jis labai glaudžiai susijęs su panašiu reiškiniu – savęs vertinimu, kurį būtų galima apibūdinti kaip savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimą. Žmogus savimi pasitiki, jeigu kurioje nors srityje jo realias galimybes atitinka jo savęs vertinimas.

 

Ar yra pasitikinčių savimi visose sferose? Ar pasitikėjimas priklauso nuo žinių, ar tai vis dėlto ir charakterio savybė?

 

Paprastai (ir tai natūralu) žmogus skirtingose sferose save vertina skirtingai, tad ir pasitikėjimas savimi vienoje srityje gali būti didelis, o kitoje – gerokai mažesnis. Tai priklauso nuo to, kiek kokioje srityje asmuo jaučiasi užtikrintas ir tiki savo jėgomis. Pasitikėjimas savimi gali tapti ir sąlyginai pastovia charakterio savybe, kai žmogus apskritai yra linkęs labiau kliautis savimi. Tą lengviau pasiekti, jei bent vienoje sferoje asmens gebėjimai ir galimybės bei keliami tikslai sutampa su realiu atlikimu, tada jis jaučia ir kitur galįs pasiekti norimų rezultatų.

 

Ar skiriasi ir, jei taip, tai kuo savimeilė nuo pasitikėjimo savimi?

 

Pasitikėjimas savimi yra daugiau vertinamasis požiūris į save, labiau racionalus lygis, o savimeilė – tai daugiau emocijos ir jausmai savęs paties atžvilgiu. Pastaroji yra besąlygiškas savęs priėmimas su visais privalumais ir trūkumais, savęs pripažinimas emociniu lygmeniu.

Tačiau savimeilės traktavimas nėra vienareikšmis. Į savimeilę, priešingai nei į pasitikėjimą savimi, galima žiūrėti kaip į atotrūkį nuo realaus galimybių, gebėjimų ir rezultatų įvertinimo, netgi kaip į tokį susikurtą netikrumą, kuris leidžia tam tikra prasme jaustis geriau, nematyti kai kurių trūkumų ir panašiai.

 

O kaip dėl pasitikėjimo savimi ir savikritiškumo? Ar savikritiškumas netrukdo savimi pasitikėti?

 

Sveikas savikritikos kiekis padeda realiau save vertinti. Pasitikėjimas savimi ir savikritiškumas gali tapti priešingais poliais, jei pastarasis perdėtas, kai asmuo pastebi vien blogąsias savo savybes, vien nesėkmes.

 

Tai gali paskatinti nepasitikėjimą savimi. O kiek tai paveikia žmogaus gyvenimą, kokią įtaką daro asmenybei?

 

Tiek savęs vertinimas, tiek pasitikėjimas savimi turi įtakos žmogaus veiklos aktyvumui ir jo asmenybės raidai, nuo jo priklauso žmogaus tarpasmeniniai santykiai, reiklumas sau, požiūris į laimėjimus ir nesėkmes.

Asmuo, nuvertinantis savo galimybes, paprastai gyvenime pasiekia mažiau nei galėtų pagal savo sugebėjimus. Tokį nepasitikėjimą savimi dažnai lydi nerimas, bet kokios rizikos vengimas, kadangi vadovaujamasi tuo, kad lengviau yra išvengti nesėkmės negu pasiekti sėkmę. Asmuo, susidūręs su bet kokiomis kliūtimis, dažnai nuleidžia rankas, nebando kovoti.

Nepasitikėjimas savimi riboja savęs realizavimą ir asmenybės augimą, formuoja pasyvumą, neryžtingumą, nesavarankiškumą. Dažnai tą lydi ir vienišumo jausmas.

 

Pasitikėjimas savimi paprastai laikomas gera savybe, tačiau ar negali jis būti per didelis?

 

Jei asmuo save vertina labiau negu iš tikrųjų gali, jis perdėtai savimi pasitiki (jei menkiau – nepasitiki savimi).

Sunku pasakyti, kiek pasitikėjimo savimi jau yra per daug. Turbūt galima manyti, kad jei ši savybė reiškiasi asmenybės savybių ir poelgių išaukštinimu, įtikėjimu savo išskirtinumu ir tobulumu, pasipūtimu ir nekritišku požiūriu į save, tai pradeda trukdyti ir pačiam žmogui. Tokiu atveju į menkiausią kritiką ar nepasisekimą dažnai reaguoja pernelyg stipriu, realios situacijos neatitinkančiu jausmu.

Kita vertus, kai kuriais atvejais už nepamatuoto pasitikėjimo savimi galima matyti paslėptą nevisavertiškumo jausmą.

 

Floridos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad studentai tampa ne tik labiau ambicingi, bet kartu ir neretai turi nerealių lūkesčių, kas, pasak autorių, sukuria savotiška „ambicijų infliaciją“. Manoma, kad ateityje padaugės žmonių, kurie nesugebės pasiekti išsikeltų tikslų. Kas nulemia nepamatuotas ambicijas?

 

Esant tikroviškam ambicijų, aspiracijų lygiui, žmogus pasitiki savimi, nebijo gyvenimo sunkumų, o, negalėdamas jų įveikti, moka nusileisti, geba savikritiškai įvertinti savo galimybes. Tačiau esant per aukštam ambicijų lygiui, žmogus, patyręs nesėkmę, toliau sau kelia dar didesnius uždavinius. Tokiu atveju sutrinka realus savo galimybių įvertinimas, žmogui sunku prisitaikyti prie gyvenimo reikalavimų, dažnos nesėkmės gali privesti prie savęs nuvertinimo. Gali būti ir kitas variantas: jau esantis menkavertiškumas gali kaip tik būti kompensuojamas nepamatuotomis ambicijomis.

Pasitikėjimas savimi yra glaudžiai susijęs su žmogaus tikslų, kuriuos jis sau kelia, sudėtingumu. Kai žmogaus siekiai neatitinka realių jo galimybių, jis ima save vertinti neteisingai, ir jo elgesys pasidaro neadekvatus (atsiranda emocinių protrūkių, padidėja nerimastingumas ir kt.). Vienoks ar kitoks savęs vertinimo lygis susidaro vertinant savo veiklos rezultatus ir suvokiant, kaip tave vertina kiti, atsižvelgiant į atitikimą tiek savo, tiek aplinkos reikalavimams.

 

Kiek pasitikėjimui svarbi finansinė padėtis (moteriai, vyrui)?

 

Į finansinę padėtį galima žiūrėti kaip į užsidirbtą atlygį, tam tikrą žmogaus įvertinimą. O, kaip minėjau, aplinkos įvertinimas taip pat prisideda prie asmens pasitikėjimo savimi formavimo.

Kita vertus, tam tikra prasme finansinė padėtis suteikia saugumo ir užtikrintumo jausmą, todėl žmogui yra lengviau kliautis savo jėgomis kitose sferose.

Jeigu žiūrėti į lyčių skirtumus šiuo aspektu, remiantis tradicinių lyčių vaidmenų supratimu, vyrams saugumas ir užtikrintumas finansinėje sferoje gali būti suvokiamas kaip svarbesnis, atitinkantis tradicinį vyro vaidmenį. Taigi, žiūrint iš šios perspektyvos, jautimasis „tikru vyru“ (šeimos aprūpintoju) turbūt savaime suteikia daugiau pasitikėjimą savimi.

 

O kaip dėl aplinkinių vertinimo ir pasitikėjimo ryšio? Ar gerai save vertinantys asmenys gauna geresnius įvertinimus, ar geri vertinimai padeda pakelti pasitikėjimui savimi?

 

Tyrimai rodo, kad mažiau savimi pasitikintiems žmonėms aplinkinių įvertinimas daro didesnę įtaką negu tiems, kurie savimi pasitiki labiau. Bet čia turbūt aišku, kad vėlgi gali egzistuoti abipusis ryšys. Jei asmuo gauna geresnius įvertinimus, jam lengviau pasitikėti savimi, kitose veiklose lengviau rizikuoti ir siekti sėkmingų rezultatų, kurie savo ruožtu kelia pasitikėjimą. Kita vertus, pasitikintys savimi asmenys drąsiau imasi veiklų, yra iniciatyvesni, ir galbūt galima manyti, kad gauna geresnius įvertinimus.

 

Kiek pasitikėjimas savimi turi įtakos savigarbai ir kiek savigarba turi įtakos sėkmei?

 

Savigarba – tai pagarba sau pačiam, teigiamas savęs vertinimas, į ją įeina ir pasitikėjimas savimi. Savigarbą galima pavadinti psichinės sveikatos prielaida. Ji priklauso tiek nuo to, kiek pats žmogus save vertina, tiek nuo to, kaip jį vertina kiti. Kai žmogus gerbia pats save, daugiau vertina, gerbia ir kitus, o tai svarbu tarpusavio supratimui ir bendravimui. Nuo bendro asmenybės požiūrio į save labai priklauso sėkminga jos raida. Apskritai savosios vertės suvokimas yra nepaprastai svarbi charakteristika, kadangi ji turi reikšmės tam, kaip asmuo elgsis įvairiausiose gyvenimo srityse, ji veikia tarpasmeninius santykius, veiklos krypčių ir tikslų pasirinkimą bei atlikimo efektyvumą. Kita vertus, ryšys tarp savigarbos ir sėkmės yra abipusis, kadangi sėkmės patyrimas leidžia formuoti teigiamą savo vertės pojūtį.

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Matas
2014-11-19 12:53
https://www.youtube.com/watch?v=kGTNYRFpSP0
Vida
2013-07-02 15:35
Labai reikalingas, labai išsamus straipsnis. Atsakymai suprantami kiekvienam žmogui. Ačiū.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai