„Gerai savijautai, pasitikėjimui savimi kartais nepakanka vien sportiško kūno ir geros nuotaikos“, – sako profesionali įvaizdžio konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė.
Kas gi vis dėlto dar pakelia mums nuotaiką, suteikia energijos, drąsos siekti savo svajonių ir tikslų, daugiau bendrauti ir skleisti puikią nuotaiką aplinkiniams? Apie tai ir kalbame su pašnekove. Taigi kas galėtų padėti kai, rodos, kasryt keliamės vis ne ta koja ir niekas negerėja?
Manau, kiekvienai moteriai pasitenkinimo suteikia sėkmingas apsilankymas grožio salone, ypač kai rezultatai geresni nei tikėjosi. Kartais tiesiog pakanka šiek pasikeisti. Kaip mes sakome, pakeiti įvaizdį, ir viskas sutvarko.
Beje, tam dabar, pavasarį, ypač palankus metas – atsigautume kartu su gamta. Tinkamai, harmoningai pakeitus įvaizdį, atsiranda kitas požiūris į save ir aplinką. Imame save labiau vertinti, mažiau nerimaujame dėl to, ką apie mus pagalvos kiti, jaučiamės visaverčiai, laimingi ir net sveikesni ir dailesni.
Bet ar tai daryti verta – juk dauguma mūsų priprato prie savęs veidrodyje?
Dažnai, pakeitus tinkamai įvaizdį, pasikeičia dauguma gyvenimo sričių, tokių kaip santykiai šeimoje, bendravimas su draugais ir pažįstamais (taip pat ir naujais), net ir darbo kokybė ir kiekybė – atsiranda noras siekti tikslų, nebandytų užsiėmimų, iš gyvenimo išvejamas liūdesys.
Tai kas gi yra tas įvaizdžio keitimas? Ar pakanka pakeisti plaukų spalvą arba pasirinkti kitą kirpimą?
Na, tai daug plačiau. Jei sakytume paprastai, tai keičiant įvaizdį keičiama visa išvaizda: parenkama šukuosena pagal veido formą, plaukų spalva – pagal prigimties tipus, makiažu išryškinami gražieji veido bruožai ir maskuojami trūkumai. Pagal figūros tipą parenkami drabužių siluetai ir stilius. Atsižvelgiant į prigimtines spalvas ir charakterį, priderinami aksesuarai, paryškinant individualumą ir išskirtinumą. Be to, prie įvaizdžio keitimo priskirtinas ir kūno formų tobulinimas.
Stengiamasi parinkti tinkamą mitybą, sporto, mankštos rūšį, laisvalaikio pomėgių, veiklos pobūdį, kartais reikalinga ir psichologinė pagalba.
Kas svarbiausia?
Svarbiausia yra harmonija, viso įvaizdžio suderinamumas. Naujasis įvaizdis turi ne tik pabrėžti gerąsias išvaizdos savybes ir paslėpti trūkumus, bet ir tikti prie charakterio, gyvenimo būdo, būtų komfortabilus.
Beje, įvaizdžio komponentai yra ir manieros, eisena, kalbos tonas, laikysena. Taigi, keičiant įvaizdį, šie komponentai taip pat koreguojami padedant repetitoriams, treneriams.
Tad pačioms, savarankiškai gali nepavykti? Reikia specialisto?
Įvaizdis, savęs pristatymas – tai lyg jūsų vizitinė kortelė, tad reiktų juo pasirūpinti atidžiau ir neklysti pasirenkant tiek plaukų stilių, tiek rūbų, aksesuarų formas ar makiažo spalvas. Viena netinkama detalė, vienas netinkamai parinktas komponentas (plaukai, makiažas, drabužiai, kt.) gali skleisti apie jus klaidingą informaciją, klaidingas asociacijas. Be abejo, neretai pačios ir kuriame savo įvaizdį intuityviai, taip, kaip atrodo mums geriau, patogiau. Bet ar visada išmanome, kaip viską suderinti, kaip harmoningai parinkti visus tinkamus mums asmeniškai (pagal figūros tipą, veido formą, charakterio ypatumus) įvaizdžio komponentus, kaip save pristatyti visuomenei iš tos pusės, iš kurios norėtųsi, kad matytųsi tik teigiamos mūsų savybes, kad netrukdytų jokie kompleksai ar nepasitikėjimas savimi...
Kada svarbu keisti įvaizdį?
Įvaizdžiu rūpintis daugiau mažiau verta visada. Įvaizdis gali būti pozityvus ir negatyvus. Dauguma mūsų vis dėlto renkasi pozityvų įvaizdį ir juo bando įtikinti aplinkinius savo pozityvumu, geranoriškumu bendraujant, bendradarbiaujant.
Labiau pasirūpinti įvaizdžiu derėtų ieškant naujo darbo, ieškant partnerio, integruojantis į visuomenę, dalyvaujant visuomeniniuose renginiuose, pobūviuose ir panašiais atvejais.
Ar akivaizdžiai matosi, kad pakeitusi įvaizdį moteris būna labiau savimi pasitikinti? O gal nepadės pakeistas įvaizdis, jei moteris savimi nepasitiki?
Kadangi turiu nemažai patirties šioje srityje, tai drąsiai galiu sakyti, kad, parinkus tinkamą įvaizdį, pakoregavus laikyseną, manieras, elgesį, moterys ima labiau savimi pasitikėti, labiau linkusios bendrauti, realizuoti save tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe. Patenkinta savimi, pamilusi save moteris yra labiau pastebima ne tik dėl pasikeitusios išvaizdos, bet ir dėl pasitikėjimo savimi, dėl šypsenos, dėl skleidžiamo džiaugsmo gyvenimui ir aplinkiniams. Ne veltui sakoma: pamilk save, ir kiti pamils tave. Jei tu pats nemoki mylėti savęs, kaip tave gali mylėti kiti?
Tad pabaigoje ką galėtumėte palinkėti mūsų žurnalo skaitytojoms?
Truputėlis dėmesio, meilės sau, ir gyvenimas taps smagesnis ir mielesnis. Nepabijokite pasikeisti, ypač jei pabodo rutina ir sau atrodote nemielos. Linkiu atrasti meilę sau tiek dėl savęs, tiek dėl artimų ir mylimų žmonių.
Įvaizdžio konsultantė Džiuljeta Petrulienė pataria
Įvaizdį pakeisti panorusiai su mūsų žurnalu bendradarbiaujančiai žurnalistei Dianai specialistė davė tokius patarimus.
Dianos duomenys:
ūgis 175 cm, platūs klubai,
odos spalva – rusva,
plaukų spalva – tamsi pilka.
Plaukai: Pagal veido formą rekomenduojama lengvai prakarpyti. Kirpimai gali būti asimetriški trumpi ir vidutinio ilgio su ilgais, į šoną šukuojamais arba labai trumpais kirpčiukais. Vengti vieno ilgio griežtų kirpimų ir tiesių (iki antakių ar vidurio kaktos) kirpčiukų.
Spalvą galima rinktis ryškesnę ir šiltesnę (tai švelnina formą ir jaunina veido bruožus). Labiausiai akių spalvą išryškintų ir suteiktų išskirtinumo vidutinio tamsumo vario, šokolado, persiko atspalviai.
Makiažas: Makiažui tinkamos šiltos natūralios spalvos – persiko atspalviai, tamsesni šviesesni rudi.
Apranga: Taikant rūbų siluetą pagal figūros tipą, rekomenduojama vizualiai šiek tiek paplatinti viršutinę kūno dalį. Tam tiks šviesūs marginti šalikai, skraistės, apsukti horizontaliai ties pečiais, susegti didesne sage (didelės, įdomios ir išskirtinės sagės, įvairūs neilgi aksesuarai apskritai šiam tipui labai tinkami viršutinėje kūno dalyje). Taip pat puikiai tinka raukiniai ties pečiais. Palaidinės iškirptė turėtų būti laivelio formos, palaidinės siluetas – keturkampio ar apverstos trapecijos formos, būtinai su rankovėmis.Viršutinė aprangos dalis gali būti šviesesnių ir margesnių atspalvių (apatinė, atvirkščiai – tamsesnių spalvų ir tiesesnių siluetų, linijų).
Palaidines, švarkus rinkitės neilgus, tuos, kurie baigiasi ties liemeniu ar šiek tiek žemiau. Venkite drabužių, kurie baigiasi ties klubais (plačiausia kūno dalimi), tai dar labiau vizualiai platins klubų liniją.
Bendras rūbų siluetas – siaurėjantis į apačią (pvz., kimono rankovėmis suknelė, siaurėjanti ties klubais, iki kelių ar šiek tiek aukščiau kelių), ilgis siekia kelius ar aukščiau kelių.
Tinkami aksesuarai – sagės, trumpesni karoliai, platesni diržai, užjuosti asimetriškai ar tiesiai ties liemeniu (jokiu būdu ne ant klubų), didesnės rankinės trumpesnėmis rankenomis.
Avalynė ryškesnė, tvirta storesne pakulne (nerekomenduojama aukšta platforma).
Na, be abejo, reikėtų atsižvelgti ir į patogumą, praktiškumą, charakterį, darbo pobūdį ir dar daug kitų aspektų. Tai tik bendros rekomendacijos pagal pateiktus duomenis ir nuotrauką.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę