){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tėveliai paprastai labai stengiasi kuo daugiau sužinoti apie vaiko augimą: kada kalasi dantys, kada turi pradėti vaikščioti, kalbėti ir pan., bet daugelis pamiršta emocinį vystymąsi. Kuo svarbi ši sfera? Ką vaikas išgyvena skirtingais savo gyvenimo tarpsniais ir koks tėvų vaidmuo? Šiais svarbiais visiems auginantiems vaikus klausimais kalbame su psichologe Jolanta Lazutkiene.
Pirmiausia – ką apima emocinis vystymasis ir kodėl jis toks svarbus?
Kalbant apie žmogus vystymąsi, kuris tęsiasi visą gyvenimą (nuo lytinės ląstelės apvaisinimo iki mirties), būtina atkreipti dėmesį ne tik į biologinių, bet ir į emocinių, pažintinių procesų vystymąsi, nes, vystantis kūnui, vyksta ir emocijų, mąstymo, elgesio bei santykių su kitais pokyčiai. Nuo emocinės būsenos (ir ne tik) labai priklauso pažintinių procesų raida. Emocinis vystymasis apima įvairių emocijų ir jausmų (meilės, saugumo, prisirišimo, pasitikėjimo) raidą. Šiai sferai taip pat labai svarbūs yra savęs suvokimas, stresas, savarankiškumas.
Kiekvieno amžiaus tarpsniu visa tai kinta skirtingai, nes kiekvieną iš mūsų veikia daug ir įvairiausių veiksnių bei sąlygų. Yra apytikslės amžiaus ribos, kai tam tikru vystymosi etapu galima išskirti dėsningus fiziologinius ir psichologinius pokyčius. Be to, tam tikri amžiaus tarpsniai yra palankiausi kokios nors emocinės, socialinės patirties įgijimui, įgūdžių ir charakterio bruožų susiformavimui. Neišnaudojus šių tarpsnių, vėliau gali būti netgi neįmanoma kažko išmokti ir susidaryti tam tikriems įgūdžiams. Kiekvienas amžiaus tarpsnis susijęs su kažko praradimu ir naujo atradimu, tačiau viso to proceso metu yra labai svarbus prisitaikymas ir emocinis stabilumas.
Nuo kada svarbu į jį atkreipti dėmesį, juk pirmiausia tėvai su nekantrumu laukia, kol vaikas žengs pirmuosius žingsniu ar ištars pirmą žodį ?
Pasak S. Freud‘o, asmenybės raidai pats svarbiausias amžiaus tarpsnis yra nuo gimimo iki penkerių metų. Nesėkminga adaptacija šiame amžiuje turės neigiamos įtakos vėliau. Nuo gimimo iki vienerių metų kūdikiui labai svarbu saugumas, pasitikėjimas. Kūdikystėje ir vaikystėje neužmezgę tinkamų emocinių ryšių su tėvais, tokie vaikai dažniau patiria neviltį ir atsiskyrimo nuo žmonių jausmą. Kūdikis siekia artimumo su tėvais ir tai išreiškia per pagrindines tuo metu emocijas: verkimą, šypsojimąsi. Tokio amžiaus vaikelis jautriai reaguoja į savo poreikių patenkinimą, kas padeda formuoti prieraišumą.
Gal pastebėjote, kokias klaidas daro tokio amžiaus vaikučių tėveliai?
Sukakus vieneriems metams iki trejų vaikas mokosi rūpintis savimi, tai yra po truputį ima tapti savarankiškas. Tenka susidurti, kai tėveliai, kad būtų greičiau, nes „spaudžia“ laikas, patys už vaiką atlieka tai, ką turėtų daryti jis (apsirengti, valgyti, padėti mamai ar tėčiui namų ruošoje ir pan.). Galima padėti savo vaikui, jei nesiseka, ar pataisyti tai, kas nėra visiškai pavykę, tačiau tegul savo veiklą vaikas atlieka pats. Žinoma, iš pradžių jis atliks visa tai labai lėtai ir ne taip gerai, kaip daro suaugusieji, tačiau kiekvieną kartą tai darys vis geriau ir greičiau. Pasitikėkime ir palaikykime savo vaiką. O už tėvelių kantrybę bus atsilyginta su kaupu. Minėtame amžiaus tarpsnyje labai svarbu, kad tėveliai nusistatytų protingas ribas ir jų nuosekliai laikytųsi. Jei to nėra, kaip neigiamą pasekmę galima įvardinti per didelį gėdos jausmą vietoj savarankiškumo.
Bet kartais tėveliai taip daro ne dėl laiko stokos, o tiesiog norėdami padėti, negi tai taip svarbu?
Vaikui, kurio tėveliai nepalaiko, kartais net stengiasi už jį viską atlikti, negali pakankamai vystytis kontrolė ir valia. Suaugusieji, manydami, kad siekia savo vaikui tik geriausio, kad taip palengvins gyvenimą, padaro meškos paslaugą. Vaikas neišmoksta savarankiškai įveikti sunkumų, rasti užgriuvusių problemų sprendimų, sukaupti ir panaudoti energiją sudėtingose situacijose. Jis visada laukia pagalbos iš šalies. Taip išsivysto neigiama savybė – išmoktas bejėgiškumas. Vaikui perkopus trečius metus, tėvai turėtų skatinti savo atžalos iniciatyvumą ir suteikti kuo įvairesnių veiklos galimybių.
Ką dar tėvai turėtų žinoti apie šį laikotarpį?
Kalbant apie šį amžiaus tarpsnį (nuo 3 iki 6 metų), būtina paminėti, kad trečiaisiais metais vaikai išgyvena krizę, kuri pirmiausia pasireiškia negatyvizmu. Tokį negatyvizmą suaugusieji dažnai painioja su neklausymu. Negatyvizmas – tai reakcija, kai vaiko elgesio motyvas nepriklauso nuo situacijos. Trečiųjų metų krizę išgyvenančiam vaikučiui dar būdingos tokios neigiamos savybės, kaip savivaliavimas, užsispyrimas, atžagarumas. Visa tai išreiškia vaiko norą tapti nepriklausomam. Tuo metu keičiasi jo požiūris į save. Būtent šiuo laikotarpiu tėvai turi būti supratingi ir neprarasti kantrybės. Vaikas nesąmoningai pagauna tėvų emocinius pasikeitimus, kaip atsakas į tai gali pasireikšti netinkamu vaiko elgesiu arba per sapnus.
Kaip keičiasi emocinė sfera vaikui augant?
Pradiniame mokykliniame amžiuje (6–11 metai) vaikui labai svarbu jaustis palaikomam, sugebančiam kažką padaryti. Minėtame amžiuje didelę įtaką vaikui daro ne tik tėvai, bet jau ir mokytojai bei bendraamžiai. Tuo metu pradeda formuotis kompetencijos jausmas, kuris pasiekiamas per atliekamoje veikloje patiriamą sėkmės pajautimą. Jei vaikas nepatiria malonaus sėkmės jausmo tiek namuose, tiek mokykloje, formuojasi menkavertiškumas. Tokie vaikai patiria ir adaptavimosi problemų. Tėvai turėtų leisti savo atžalai išbandyti ne vieną veiklą, o kelias, kurios padeda vystytis platesniems vaiko interesams. Emocinis vaiko vystymasis priklauso nuo jo patirties. Kai vaikui sekasi, jo savivertė yra aukštesnė, ir jis jaučiasi geriau.
Koks tėvų vaidmuo šiuo laikotarpiu?
Tėvai turi labai palaikyti vaiką. Neigiamas tėvų elgesys su vaiku šiame amžiaus tarpsnyje mažina jo savigarbą. Vaikas nesijaučia vertingas, sumanus. Jei tėvai neskiria dėmesio savo vaikui, nepagiria už sėkmingą veiklą, tai mažina jo savivertę. Šią situaciją sušvelnina geri vaiko pasiekimai moksle ar kitoje užklasinėje veikloje.
Tačiau neretai pasitaiko, kad tėveliai visur ir visada giria sūnų arba dukrą ir mano, kad taip skatina vaiko pasitikėjimą, norą užsiimti tam tikra veikla ir pan. Galiu nuliūdinti taip manančius tėvelius, nes per didelės ir nepelnytos pagyros skatina socialinį abejingumą ir savęs pervertinimą. Tik teisingai girdami savo atžalas formuojame teisingą vaiko savęs vertinimą.
Ką apie savo atžalų emocinę raidą svarbu žinoti paauglių tėvams?
Paauglystėje berniukai ir mergaitės skirtingai jaučia tas pačias emocijas. Tyrimais nustatyta, kad berniukai dažniau nei mergaitės išgyvena džiaugsmą, pasišlykštėjimą, nustebimą ir rečiau meilę, baimę, palaimą, liūdesį. Tačiau pyktį tiek berniukai, tiek mergaitės išgyvena panašiai dažnai. Apskritai paauglystėje dažniau nei vaikystėje išgyvenamos neigiamos emocijos: nerimas, baimė, liūdesys, nusivylimas, pyktis, pablogėjusi nuotaika, suicidiškumas (mintys apie savižudybę).
Kas tai lemia?
Sulaukus paauglystės, vaiko organizme vyksta įvairūs pokyčiai ir formuojasi paauglio tapatumas. Dauguma psichologinių sunkumų ir yra siejami su nesėkmingu tapatumo krizės įveikimu. Norėdami atsakyti į klausimą, o kas gi lemia tokių emocijų atsiradimą, pabandykime įsivaizduoti ir suprasti, kaip yra sunku jaunam žmogui, kuris jau nėra vaikas, bet dar ir nesuaugęs: kai nežinai kuo norėtum būti, koks esi aplinkinių akyse ir apskritai kas esi. Juk nežinomybė, nestabilumas, negalėjimas pasirinkti niekam neskatina teigiamų emocijų. Be to, paauglys susiduria su daugeliu įvairiausių užduočių, kurių neįveikimas sukelia jau minėtas neigiamas emocijas, o jei paauglys dar ir save vertina neigiamai, negauna emocinės tėvų paramos, nesiseka mokslai, tėvai spaudžia. Tai tik labiau padidina neigiamus išgyvenimus. Nevienoda branda taip pat sukelia įvairiausių psichologinių problemų.
Ką gali suaugusieji?
Suaugusieji, žinodami, kad tam tikru vaiko vystymosi metu būdingos neigiamos emocijos ir kokios jos, turėtų tinkamai sureaguoti ir padėti vaikui susitvarkyti, kad jos neturėtų neigiamų padarinių tolesniam vystymuisi.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę