Didžiojo penketo asmenybės teorija: kokie yra jūsų lemtingi bruožai?

Šiame „Sveiko žmogaus“ numeryje tęsiame straipsnių apie asmenybių teorijas ciklą. Šį kartą gilinamės į Didžiojo penketo asmenybės dimensijos teoriją, arba kitaip – penkių faktorių modelį, kuris šiandienos psichologijoje yra vienas populiariausių būdų asmenybės bruožams tirti.

 

Apie šią teoriją kalbamės su psichologu Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Antanu Kairiu.Terminą „Didysis penketas“ (angl. Big Five) 1981-aisiais pasiūlė merikiečių psichologas Liuisas Goldbergas (Lewis Goldberg).

 

Kaip visada, norėdami geriau suprasti ir pradėdami gilintis į asmenybės teoriją, savo pašnekovo dr. A Kairio pirmiausia klausiame – kas gi yra ta Didžiojo penketo asmenybės teorija ir kuo ji remiasi? „Didžiojo penketo asmenybės teorija (dažnai dar vadinama penkių faktorių modeliu) teigia, kad žmogaus asmenybę galime nusakyti penkiais pagrindiniais bruožais: ekstravertiškumu, neurotiškumu, atvirumu patirčiai, sutarumu ir sąmoningumu“, – pradeda pasakoti psichologas.

Jis toliau aiškina, kad šie didieji bruožai apima gausybę mažesnių, kaip jis teigia, „bruoželių“: pavyzdžiui, pomėgis bendrauti arba energingumas yra ekstravertiškumo aspektas ir t.t.

Tačiau turbūt daug kam iškilo klausimas – kodėl bruožų yra penki? Anot dr. A. Kairio, toks skaičius pasirodė optimalus analizuojant daugybę tyrimų rezultatų. „Tyrimai taip pat leidžia manyti, kad šie didieji bruožai yra gana stabilūs, sunkiai kinta ir greičiausiai yra įgimti“, – prideda jis.

 

Penki didieji bruožai

 

Kadangi kalbame apie Didžiojo penketo teoriją, pašnekovo paprašėme apibūdinti šiuos penkis svarbiausius ir išskiriamus asmenybės bruožus. Juos savyje viename ar kitame lygmenyje atpažinti galime visi, tačiau jūsų ir, pavyzdžiui, šalia sėdinčio jūsų kolegos derinys ir kiekvieno bruožo „stiprumas“ tikriausiai bus skirtingi.

Ekstravertiškumas. Ekstravertai yra draugiški, visuomeniški, atkaklūs, aktyvūs ir kalbūs, jiems patinka jaudulys, jie linksmesni, energingi ir optimistiškesni. Priešingas polius, intravertiškumas, dažniausiai yra ekstravertiškų savybių nebuvimas, o ne priešingybė. Pavyzdžiui, intravertai yra labiau santūrūs nei nedraugiški ir pan. Jie nebūtinai drovūs ar baimingi – tai labiau priklauso nuo neurotiškumo.

Neurotiškumas. Šis bruožas susijęs su neigiamų emocijų – baimės, liūdesio, gėdos, pykčio ir kt. – patyrimu. Didelis neurotiškumas taip pat siejasi su nerealių idėjų turėjimu, prastesniu atsparumu stresui ir pan.

Atvirumas patirčiai. Jis siejasi su vaizduote, susidomėjimu estetika, įvairovės mėgimu, smalsumu ir pan. Kitas bruožo polius – mažesnis naujovių pomėgis, didesnis konservatyvumas.

Sutarumas. Sutarus žmogus yra iš esmės altruistiškas, užjaučiantis ir siekiantis padėti, jis bus linkęs mažiau kritikuoti, konkuruoti, būti priešiškas.

Sąmoningumas. Jis siejasi su gebėjimu planuoti, organizuoti, siekti tikslų, valdyti savo norus, taip pat apdairumu, tvarkingumu.

 

Įvairūs deriniai

 

Kaip ir visose asmenybės teorijose, apie kurias iki šiol kalbėjome mūsų straipsnių cikle, taip ir šios teorijos penki pagrindiniai bruožai neapima ir nepaaiškina viso žmogaus elgesio. Pasak psichologo, šalia šių bruožų egzistuoja ir vertybės, nuostatos, įgūdžiai ir pan. Pavyzdžiui, žmogus visą gyvenimą gali būti intravertas – mėgti mažiau bendrauti, būti ne toks energingas, dominuojantis, tačiau jis gali mokėti puikiai bendrauti, dėl ko daugeliui aplinkinių gali kilti įspūdis, kad šis žmogus – ekstravertas. Kaip taip gali būti? „Tokį pokytį nulėmė ne bruožo pokytis, o išmokti įgūdžiai“, – pabrėžia dr. A. Kairys.

Taip pat būtina pabrėžti, kad šiame modelyje visi bruožai yra vienodai svarbūs, ir manoma, kad jie santykinai nepriklauso vieni nuo kitų. „Kiekvienas bruožas gali būti skirtingo ryškumo, taigi galimas bet koks bruožų derinys. Pavyzdžiui, gali būti žmonių, kurių ekstravertiškumas didelis, o sąmoningumas mažas, gali būti tokių, kurių sąmoningumas didelis ir ekstravertiškumas didelis ir t.t.“, – teorijos subtilumus aiškina pašnekovas.

 

Kaip pritaikyti?

 

Visos teorijos turėtų daug mažiau naudos, jei jų nebūtų galima pritaikyti praktiškai. Psichologo klausiame, kaip ši bruožų teorija galėtų pasitarnauti kasdieniniame gyvenime. „Gausybė tyrimų rodo, kad bruožai siejasi su žmogaus elgesiu daugybėje sričių – tiek organizacijose, tiek tarpasmeninių santykių srityje, tiek sveikatos srityje ir kt.“, – sako dr. A. Kairys. Anot jo, informaciją apie žmonių bruožus galima naudoti prognozuojant įvairius kitus gyvenimo aspektus: pavyzdžiui, didelis sąmoningumas leidžia spėti geresnį produktyvumą darbe, o štai gydant pacientus didelis atvirumas patirčiai gali pasufleruoti, kad žmogus palankiai reaguos ir į ne tokias įprastas terapijos rūšis (pvz., smėlio terapiją ar kt.). Pašnekovas pabrėžia, kad reikia nepamiršti, jog svarbūs ne tik bruožai, bet ir vertybės, nuostatos, požiūriai, todėl pats žmogus, žinodamas arba nujausdamas, kokiais bruožais pasižymi, gali išmokti remtis savo stipriosiomis pusėmis, o silpnesniąsias – kompensuoti.

 

Didžiojo penketo asmenybės bruožų testas

 

Teiginį įvertinkite taškais nuo 1 iki 5, kai:

1 = nesutinku, 2 = iš dalies nesutinku, 3 = neutralu, 4 = iš dalies sutinku ir 5 = sutinku

 

Įvertinimas

    Teiginys

Įvertinimas

     Teiginys

 

1. Esu vakarėlio siela

 

26. Beveik neturiu ką pasakyti

 

2. Šiek tiek nerimauju dėl kitų

 

27. Turiu jautrią širdį

 

3. Esu visuomet pasiruošęs

 

28. Dažnai pamirštu padėti daiktus į vietą

 

4. Lengvai patiriu stresą

 

29. Lengvai nusimenu

 

5. Išraiškingai kalbu 

 

30. Neturiu geros vaizduotės

 

6. Kalbu nedaug 

 

31. Susibūrimuose kalbuosi su daugeliu žmonių

 

7. Domiuosi žmonėmis

 

32. Manęs kiti žmonės nedomina

 

8. Visur palieku savo daiktus

 

33. Mėgstu tvarką

 

9. Beveik visuomet esu atsipalaidavęs

 

34. Mano nuotaika dažnai keičiasi

 

10. Sunkiai suprantu abstrakčias idėjas

 

35. Greitai suprantu įvairius dalykus

 

11. Tarp žmonių jaučiuosi patogiai

 

36. Nemėgstu į save pritraukti dėmesį

 

12. Įžeidinėju žmones

 

37. Atsiskiriu nuo žmonių

 

13. Pastebiu smulkmenas

 

38. Vengiu savo pareigų

 

14. Nerimauju dėl įvairių dalykų

 

39. Dažnai patiriu nuotaikų kaitą

 

15. Turiu raiškią vaizduotę

 

40. Kalbėdamas vartoju sudėtingus žodžius

 

16. Laikausi nuošalyje

 

41. Neturiu nieko prieš buvimą dėmesio centre

 

17. Užjaučiu kitus 

 

42. Jaučiu kitų žmonių emocijas

 

18. Sujaukiu daiktus 

 

43. Seku tvarkaraštį

 

19. Retai jaučiuosi liūdnas

 

44. Lengvai susierzinu

 

20. Manęs nedomina abstrakčios idėjos

 

45. Leidžiu laiką svarstydamas apie patirtus dalykus

 

21. Pradedu pokalbius 

 

46. Tarp nepažįstamųjų esu tylus

 

22. Manęs nedomina kitų problemos

 

47. Su manimi žmonės jaučiasi atsipalaidavę

 

23. Atlieku namų ruošos ir panašius darbus iškart 

 

48. Darbe esu sau griežtas

 

24. Mane lengva sutrikdyti

 

49. Dažnai esu nusiminęs

 

25. Turiu puikių idėjų 

 

50. Turiu daugybę idėjų

 

Ekstravertiškumas =        20 + (1) __– (6)  __ + (11) __ – (16) __ + (21) __ – (26) __ + (31) __ – (36) __ + (41) __ – (46) __ = ____

Sutarumas =                14 – (2) __+ (7)  __ – (12) __ + (17) __ – (22) __ + (27) __ – (32) __ + (37) __ + (42) __ + (47) __ = ____

Sąmoningumas =       14 + (3) __– (8)  __ + (13) __ – (18) __ + (23) __ – (28) __ + (33) __ – (38) __ + (43) __ + (48) __ = ____

Neurotiškumas =        38 – (4) __+ (9)  __ – (14) __ + (19) __ – (24) __ – (29) __ – (34) __ – (39) __ – (44) __ – (49) __ = ____

Atvirumas patirčiai =         8 + (5) __– (10)  __ + (15) __ – (20) __ + (25) __ – (30) __ + (35) __ + (40) __ + (45) __ + (50) __ = ____

 

Gauti rezultatai turi būti nuo 0 iki 40, didžiausias rezultatas reiškia dominuojantį bruožą ir t.t.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai