){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Teorijos, įrodančios, kad lengviau ar sunkiau auklėti kurios nors lyties vaiką, nėra. Vienu vystymosi laikotarpiu gali būti sunkiau auklėti berniuką, sulaukus kito raidos tarpsnio, gali viskas pasikeisti. Tačiau tėvai neturėtų vadovautis stereotipais, o, atsižvelgdami į atžalos charakterį ir asmenybę, turėtų skatinti asmenybės tobulėjimą ir nestabdyti įgimtų polinkių“, – pastebi psichologė Jolanta Lazutkienė. Su psichologe kalbame apie mažylių auklėjimo savitumus.
Visi esame įpratę, kad mergaitės daugiau žaidžia su lėlėmis, berniukai renkasi mašinėles. Ar tai išmokta, ar tiesiog skirtingas vidinis poreikis?
Manoma, kad žaislų pasirinkimas nulemtas biologinių veiksnių. Mergaitėms daugiau nei berniukams būdingas poreikis bendrauti, globoti, užjausti, ir tai daro įtaką žaislų pasirinkimui. Tačiau abiejų lyčių mažų vaikų žaislai ir žaidimai turi būti panašūs ir kuo įvairesni. Berniukams reikia ir lėlių, ir indelių, ir kitų žaislų, kuriuos priskiriame prie „mergaitiškų“, kurie, beje, formuoja tėvystės įgūdžius. Mergaičių žaislų dėžėje turėtų būti ir kelios mašinėlės, laivelis, konstruktorius. Reikia suteikti galimybę vaikui susipažinti su įvairiausiais žaislais ir jam pačiam pasirinkti. Ir tai nereikš, kad berniukas, žaidęs su lėle, taps nevyriškas, o mergaitė, žaidusi su mašinėlėmis, nebus moteriška. Anaiptol, berniukai, vaikystėje žaidę su lėlėmis, mažiau patiria bendravimo su moterimis sunkumų.
Ar skiriasi berniukų ir mergaičių emocijos?
Dėl įgimtų skirtumų tarp mergaičių emocionalumo ir berniukų aktyvumo kyla abejonių. Manoma, kad nuo gimimo aplinka veikia šių savybių vystymąsi. Tačiau neabejojama, kad berniukai gimsta ištvermingesni, jiems daugiau nei mergaitėms būdingas agresyvumas. Augant vaikams pastebima, kad mergaitės vis dėlto yra emocingesnės, jautresnės, nerimastingesnės. Jos linkusios daugiau bendrauti, užjausti. Skiriasi berniukų ir mergaičių drausmingumas, fizinis saugumas, bendravimas su jais, pasitikėjimas savimi.
Ar reikia mergaičių ir berniukų skirtumus pabrėžti?
Dėl mergaičių ir berniukų elgesio skirtumų ankstyvame amžiuje mokslininkų nuomonės prieštaringos. Ugdant vaikus, svarbu atsižvelgti į jų prigimtines savybes, tačiau pagrindiniai auklėjimo principai (pasitikėjimo, drąsos, pagarbos, žmogiškumo, gailestingumo ugdymas. Mokymas tinkamai bendrauti, elgtis) yra pateikiami vienodai tiek mergaitei, tiek berniukui.
Teko skaityti, kad mergaičių su berniukais niekada negalima lyginti.
Niekada tėvams nereikia savo vaiko lyginti su jokiu kitu vaiku: ar tai būtų vienos lyties vaikai, ar berniukas ir mergaitė. Sulyginimai verčia vaiką jaustis blogesniu, niekam tikusiu. Jie sukelia neigiamas emocijas, o ne skatina gerus rezultatus, kurių tikisi tėvai. Berniukų ir mergaičių negalima lyginti dar ir todėl, kad jų sąmoningumas, pojūčiai vystosi skirtingai.
Tad ar vis dėlto skiriasi bendravimas su mažyliais?
Berniukai ir mergaitės fiziologiškai skirtingai priima informaciją iš aplinkos: mergaitės labiau mato, kas vyksta šalia, o berniukams būdingesnis didesnis regėjimo laukas. Jiems reikia daugiau erdvės, kad galėtų visavertiškai vystytis. Berniukai ir mergaitės skirtingai pavargsta: mergaitės emocionaliai, berniukai daugiau intelektualiai. Informacijos pateikimas skirtingos lyties vaikams taip pat skiriasi.
Moksliniai tyrimai įrodė, kad tėvų elgesys su skirtingos lyties naujagimiais yra nevienodas ir paremtas išankstine nuomone apie moteris ir vyrus. Mergaitės dažniau kalbinamos švelnesniu balsu nei naujagimiai berniukai. Berniukai smarkiau sūpuojami, su jais aštriau žaidžiama. Pastebėta, kad mamos ir tėčiai emocinę šilumą kaip auklėjimo stilių dažniau taiko, kai šeimoje yra mergaitė, o ne berniukas. Gali skirtis tėvų meilės išraiškos forma. Kaip kiekvienas vaikas yra individualus, turintis tam tikras charakterio ir temperamento savybes, taip ir auklėjant reikėtų atsižvelgti į tai. Negalime paneigti, kad lyties atžvilgiu vyraujantys stereotipai (berniukai turi būti užsispyrę, stiprūs, judrūs ir t. t. , o mergaitės – švelnios, pasyvios, rūpestingos) dažnai veikia ir auklėjimą. Tačiau tuo suaugusieji neturėtų vadovautis. Abiejų lyčių vaikams reikia ugdyti šias savybes, tik tėvai turi išmokyti vaikus jas tinkamai panaudoti, pagirti ir padrąsinti, kai norimos savybės pasireiškia.
O kaip dėl paauglių?
Niekam nekyla abejonių, kad skiriasi berniukų ir mergaičių poreikiai ir vystymosi ypatumai. Tuo vadovaujantis tarsi seka išvada, kad skirtingos lyties vaikus reikia auklėti skirtingai. Tačiau tiek berniukui, tiek mergaitei vienodai reikia tėvų meilės, dėmesio, šilumos, padrąsinimo, kuris laikomas labai svarbiu auklėjimo aspektu. Padrąsindami savo atžalą (nesvarbu, berniukas tai ar mergaitė), padedame pajusti savigarbos jausmą. Paauglystėje atsiranda skirtumų tarp berniukų ir mergaičių, kurie ankstyvoje vaikystėje nebuvo ryškūs. Tačiau tai ne auklėjimo skirtumai, o su vystymusi susiję ir išryškėję veiksniai.
Teko sutikti teiginį, kad, nepaisant amžiaus, berniukams reikia daugiau pasitikėjimo, o mergaitėms rūpinimosi.
Rūpinimasis ir pasitikėjimas šiame teiginyje pateikiami kaip skirtingos tėvų meilės išraiškos formos, kurios skirtingais amžiaus tarpsniais berniukams ir mergaitėms nevienodai svarbios. Vaikystėje tiek berniukams, tiek mergaitėms svarbu, kad jais daugiau rūpintųsi nei pasitikėtų, o paauglystėje labiau siekiama pasitikėjimo.
Savo prigimtimi mergaitės jaučia didesnį poreikį, kad jomis būtų rūpinamasi, o berniukams visais amžiaus tarpsniais vis dėlto svarbesnis pasitikėjimas. Mergaitei per didelis pasitikėjimas kartais gali reikšti tėvų meilės stoką, berniukui pasitikėjimas suteikia daugiau savarankiškumo, kuris padeda ugdyti valią, motyvuoja veikti ir vystytis. Jeigu rūpindamiesi tėvai tarsi kišasi į vaiko asmeninį gyvenimą, tai pasitikėdami jie suteikia vaikui veiksmų laisvę ir erdvę, kad jis galėtų vystytis.
Tėvas ar mama reikalingesnė auklėjant berniukus (mergaites)?
Auklėjant savo vaikus vienodai reikalinga ir mamos, ir tėčio meilė. Tik taip vaikas vystysis visavertiškai. Ir mamos, ir tėčio indėlis į vaiko ugdymą yra neįkainojamas.
Kuo skiriasi mamos ir tėvo auklėjimas apskritai?
Reikia pastebėti, kad tėčio ir mamos auklėjimo stiliai vis dėlto skiriasi. Mamos orientuotos į auklėjimo proceso eigą, jo sklandumą, jausmingumą, o tėčiai – į rezultatą per konkretumą, logiškumą. Jų ir bendravimas su vaiku yra skirtingas. Net ugdydami tą pačią vaiko savybę (pvz., pasitikėjimą savimi), tėtis ir mama pateikia tai savais būdais. Jie skirtingai ruošia savo vaiką tolimesniam gyvenimui, taip papildydami vienas kitą. Jei tėveliai auklėdami skatina nepriklausomybę, tai mamos – atsakingos už saugumą. Todėl visapusiškam ir visaverčiam vaiko vystymuisi šeimoje reikalingi abu tėvai, kur mama pateikia moteriškąją pusę šeimoje, o tėtis – vyriškąją.
Kokias klaidas daro tėvai auklėdami berniukus (mergaites)?
Viena iš dažnai pasitaikančių auklėjimo klaidų yra berniukų auklėjimas „vyriškai“, o mergaičių – „moteriškai“. Tačiau perdėtas rūpinimasis berniuku mažina jo savivertę. Neteisinga, jei berniukui yra sakoma, kad verkti yra „nevyriška“, kad berniukus reikia auklėti griežčiau. Taip auklėjami berniukai išauga nejautrūs, grubūs, nemokantys išreikšti teigiamų jausmų, slepiantys skausmą. Jie neišmoksta teisingai išreikšti neigiamų emocijų, kas vėliau sukelia įvairius psichosomatinius, psichologinius sutrikimus ir su tuo susijusias problemas.
Viena iš ugdymo klaidų, kurias daro tėveliai, auginantys dukras, tai per didelis savarankiškumas vaikystėje, kurį mergaitė supranta kaip atstūmimą, nemeilę. Kita vertus, paauglystėje perdėta globa merginoms siejama su depresiškumu. Galima pastebėti, kad kuo tėvai labiau globoja ar, atvirkščiai, atstumia savo vaiką, tuo paauglystėje jie daugiau linkę susidurti su elgesio ir emociniais sunkumais.
Vaikais reikia rūpintis, auklėti, tačiau nėra teisinga perdėtai globoti. Tėvai drausdami savo vaikui daryti tai, kas, jų manymu, yra netinkama, nesaugu, nes vaikas sušlaps, susiteps, neleidžia savo vaikui visavertiškai vystytis, tokie vaikai išauga nesavarankiški, nepasitikintys savimi, neryžtingi.
Ar, nykstant skirtumams kalbant tiek apie moterų savarankiškumą apskritai, tiek ir apie karjeros sritį, išlieka skirtumų auklėjant?
Kaip kinta visuomenė ir su ja susiję aspektai, taip keičiasi ir tradiciniai auklėjimo metodai. Tačiau, kaip minėjau, auklėjimas neturi būti paremtas stereotipais.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę