){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Daugelis mano, kad autizmas su mumis visiškai nesusijęs, o autistai – žmonės, kurie sėdi ir žiūri į vieną tašką. Abu stereotipai klaidingi. Autizmo bruožų turinčių vaikų daugėja, ir niekas nėra apsaugotas. Beje, gali būti, kad tokį vaiką jau pažįstate, tik nežinote, kad jo elgesys susijęs ne su blogu auklėjimu, o su įgimtomis savybėmis. Balandžio 2-oji – Pasaulinė autizmo supratimo diena, gal tai proga geriau suprasti šiuos tarp mūsų gyvenančius žmones. Tai padaryti padės naujos autizmo bruožų turinčius vaikus auginančių tėvų įkurtos Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė Lina Sasnauskienė.
Kodėl nusprendėte įkurti Lietuvos autizmo asociaciją?
Kasmet net ne dešimtimis – šimtais daugėja šeimų, kurios susiduria su autizmo spektro raidos sutrikimais. Galbūt dėl to, kad pagerėjo diagnostika, o gal ir dėl to, kad tokių žmonių apskritai daugėja. Tačiau jei diagnostika mūsų šalyje gera, pagalba tokių vaikučių tėvams toli gražu ne pati geriausia. Dažniausiai nustatoma, kad vaikas turi autizmo bruožų, kartais kartu vėluoja ir jo raida. Tėvams pasakoma diagnozė, keli patarimai ir... viskas: „autizmas negydomas“. Tėvams šokas. Ko imtis toliau, jie nežino. Psichologinės pagalbos ir informacijos apie ligą nėra. Kiekvienas turi kapstytis kaip išmano.
Kai pradedi domėtis, pamatai, kad pasaulyje su šia problema susiduria ne vienas. Yra ir daugiau tėvų, kurie augina tokius vaikus. Yra žmonių, kurie jau sukaupė informacijos, gali ir nori ja pasidalinti. Galų gale autizmas iš tiesų nėra išgydomas, tačiau yra net kelios ugdymo programos, padedančios tokiems vaikams išmokti visko, ką moka jų bendraamžiai, ir kuo lengviau integruotis ir pritapti mūsų pasaulyje. Tačiau kiekvienam atskirai ieškoti pagalbos ir informacijos užtrunka, o laikas šiuo atveju labai svarbus. Kam eiti tuo sunkiu keliu ir daryti tas klaidas, kurias kiti jau padarė? Taigi mūsų asociacijos tikslas ir yra pirmiausia ištiesti pagalbos ranką tėvams, susidūrusiems su šia problema ir nežinantiems, ko imtis toliau.
Žmonės, nesusidūrę su autizmu, dažnai įsivaizduoja, kad autistas – monotoniškai linguojantis ir į vieną tašką žiūrintis žmogus, su kuriuo neįmanoma susišnekėti ir iš kurio nieko doro jau nebebus... Kaip vertinate tokias mintis?
Baisu, tačiau tokius žodžius kartais tenka išgirsti ir tėvams, auginantiems artistus vaikus. Kaip ir: „Kaži, iš kurio jis čia paveldėjo?” Pirmiausia, autizmo priežastys dar nėra nustatytos, todėl ir vieno gydymo nėra. O autizmo spektro raidos sutrikimų turinčių vaikų yra pačių įvairiausių: nuo visiškai nekalbančių ir silpnai reaguojančių į aplinką iki nuolat tarškančių, labai genialių kurioje nors vienoje srityje, tačiau nesugebančių užmegzti tinkamų socialinių santykių. Atrodo, kad jie nenori bendrauti su aplinkiniais, tačiau tiesa ta, kad jie nori, labai nori, bet nemoka. Nemažai ir tokių, kurie apkaltinami blogu elgesiu, nors iš tiesų tik yra mažiau empatiški ir taip lengvai neįsisavina visų socialinių taisyklių – to jie intensyviai mokomi šeimose. Šių įgūdžių galėtų būti mokomi ir visuomenėje, jei ši nebūtų iš anksto nusistačiusi. Ar žinote, kad Einšteinas turėjo autizmo bruožų? Mocartas, Niutonas, Darvinas, Mikelandželas – spėjama, kad šie žmonės buvo autistai. Tiesa, tai neįrodyta, nes tais laikais autizmo sąvoka, o juo labiau diagnostika, neegzistavo. Tačiau tiksliai žinoma, kad visi šie žmonės buvo to meto „keistuoliai“, į jiems svarbią veiklą panirdavę tiek, kad pamiršdavę pavalgyti, persirengti, pamiegoti. Nė vienas jų nemokėjo bendrauti su aplinkiniais, kai kurie, pavyzdžiui, Darvinas, apskritai nebendravo, kontaktus su žmonėmis jis palaikė daugiausia raštu – laiškais. O juk visi šie bruožai priskiriami autizmui. Mes turime tiek daug klaidingų stereotipų, kurie mums neleidžia pažinti nuostabiausių dalykų.
O kodėl „Lietaus vaikai“? Kaip atsirado šis pavadinimas?
Kaip jau minėjau, vaikų, turinčių autizmo bruožų, yra pačių įvairiausių. Jie kaip lietaus lašeliai panašūs (visus juos vienija bendra diagnozė), tačiau iš tiesų tokie skirtingi. Beje, daugumai tokių vaikų labai patinka vanduo. Apskritai lietus visiems mums lietuviams labai artimas, net mūsų šalies pavadinimas turi bendrą šaknį.
Norėtųsi, kad mūsų vaikai sulauktų daugiau teigiamų emocijų, daugiau aplinkinių artumo, supratingumo, o ne išankstinio priešiškumo ar neteisingų ir stipriai žeidžiančių stereotipų. Jie juk pirmiausia vaikai, kaip ir bendraamžiams, jiems reikia meilės, jautrumo. Tiesą sakant, dauguma jų yra net jautresni aplinkai ir jaučiasi itin vieniši, kai aplinkiniai jų nesupranta ir atstumia.
Jūs užsiminėte, kad tokių vaikų kasmet daugėja. Į ką atkreipti dėmesį tėvams, kada sunerimti ir kreiptis į specialistus?
Nediagnozuosiu per atstumą, apskritai autizmo spektro sutrikimus diagnozuoja tik specialistai. Tačiau jei auginamas pirmas vaikas, tėvai dažnai nežino, ką ir kada jis turi daryti, kada jo raida vėluoja, o jis pats turi autizmo bruožų. Ne visuomet tai pamato ir mūsų šeimos gydytojai. Mano patarimas: jei kūdikis nereaguoja į aplinką, neseka akimis žaisliukų, nemėgdžioja tėvų, nebendrauja, neguguoja, nerodo emocijų, vėliau nereaguoja į savo vardą, nereikia laukti, kol jis išaugs. Geriau pasikonsultuoti su specialistais. Apskritai visais atvejais, jei matote ar tik nujaučiate, kad kažkas vyksta ne taip, geriau pasikonsultuokite ir sužinokite, kad klydote, o ne laukite, nes prarasite brangų laiką.
Kreiptis reikėtų į savo neurologą, kad šis duotų siuntimą tirtis toliau – į Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos vaiko raidos centrus. Jei vaikas vyresnis, pirminę pagalbą galima gauti kiekviename mieste esančiose Pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Beje, visą informaciją, ko imtis, teiksime ir mes savo internetinėje svetainėje. Svarbu, kad nė vienas vaikas ir nė vienas tėvas nebūtų paliktas.
Ką pabaigoje patartumėte tėvams, ką tik sužinojusiems, kad jų vaikas kitoks, kad jis turi autizmo bruožų?
Pirmiausia, išgąstis, nerimas, liūdesys, ašaros, visa apimanti baimė, beviltiškumas, kartais net gėda – visos tos emocijos natūralios, visas jas turime išgyventi. Tačiau labai svarbu šiose neigiamose emocijose neužsibūti. Kaip pasakė viena mūsų asociacijos narė: „Juk sužinojus diagnozę mano vaikas liko tas pats. Tai kodėl aš turėčiau staiga jį mylėti mažiau?“ Taigi pradžioje, išjautus visą skausmą, kuris apima sužinojus, kad tavo vaikelis, ilgai lauktas tavo stebuklas nėra toks, kokio tikėjaisi, ir svajones, kurias siejai su jūsų abiejų ateitimi, teks kiek peržvelgti, išjautus visą beviltiškumą, būtina judėti toliau.
Mes tokiems tėvams visuomet ištiesime ranką, patarsime, padėsime, leisime išsikalbėti – to labai reikia. Nors mes dar tik skaičiuojame pirmąsias dienas, įsikūrėme tik šių metų kovo viduryje, tačiau jau netrukus bandysime atsidaryti ir interneto svetainę, kurioje tokie tėvai ras ne tik paguodos, bet ir naudingų patarimų, organizuosime seminarus ir mokymus. Taip pat jau kurį laiką organizuojame savitarpio pagalbos grupių susitikimus, į kuriuos mielai priimsime ir naujus tėvelius. Svarbiausia – nebijokite, lietingiausiomis dienomis po kiek laiko pasirodo pačios nuostabiausios vaivorykštės. O ir šie mūsų vaikai iš tiesų mums yra pačios geriausios dovanos, tik labai, na, tikrai labai gerai supakuotos... Kodėl juos vadinu dovanomis? Nes jie atveria naujus horizontus, keičia mus ir daro mus geresnius, moko kantrybės, nuolat tobulėti, neužsisėdėti ir džiaugtis paprastais dalykais, tikrosiomis vertybėmis, kurias dažnai pamirštame. Sunku, nes šios dovanos taip gerai supakuotos. Tačiau verta rasti kelią, kaip tą pakuotę atidaryti nepažeidžiant turinio. Tam reikia laiko, kūrybiškumo, švelnumo ir meilės.
Į medikus kreiptis, jei kūdikis
iki 12 mėnesių amžiaus neguguoja;
nerodo pirštu į daiktą, nedaro „viso“ iki 12 mėnesių amžiaus;
neištaria bent vieno žodžio iki 16 mėnesių amžiaus;
nesuformuluoja prasmingos dviejų žodžių frazės iki 24 mėnesių amžiaus;
liaujasi kalbėjęs bet kokiame amžiuje;
nenaudoja gestų ar kitų nežodinės komunikacijos formų.
L. Mikulėnaitė ir R. Ulevičiūtė „Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmas“
Autizmas – raidos sutrikimas, kurio vieni pagrindinių bruožų: sutrikęs socialinis bendravimas, kalbos raidos, komunikacijos ir socialinių įgūdžių problemos, netipinis keistas elgesys, vaizduotės ir laiko suvokimo sutrikimai. Autizmo priežastys nėra žinomos. Šis sutrikimas pasireiškia jau pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais ir išlieka visą gyvenimą. Nors autizmo požymiai gali kisti, sustiprėti, susilpnėti, retais atvejais – išnykti, tačiau keistumai ir ypatumai išlieka. Dauguma autistų prisitaiko prie gyvenimo, tačiau jiems reikia pagalbos.
L. Mikulėnaitė ir R.Ulevičiūtė „Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmas“
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę