){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Spaudoje nemažai straipsnių apie tai, kaip tėvai turėtų mokyti vaikus nuo mažens mokėti skaičiuoti pinigus, kad vėliau esą jie geriau mokėtų tvarkyti finansus. Tačiau yra ir kita pusė – kiek pinigų akcentavimas (arba neakcentavimas) turi reikšmės vaiko psichologinei savijautai, jo kaip asmenybės formavimuisi? Apie tai ir kalbame su psichologe Jolanta Lazutkiene.
Pradėkime nuo to, kada apskritai vertėtų vaikams pradėti aiškinti apie pinigus.
Labai aiškių ribų, kada pradėti kalbėti su vaiku apie pinigus, nėra, nes kiekvienas vaikas skiriasi savo vystymosi tempu, sugebėjimais. Nuomonių apie amžių, nuo kada reikia pradėti vaiką supažindinti su pinigais, yra skirtingų. Vieni teigia, kad pradėti apie tai kalbėti galima tada, kai vaikas išmoksta skaičiuoti, kiti, kad nuo 5–6 metų. Iki šešerių galima vaikui paaiškinti, kuo skiriasi monetos nuo banknotų. Ypač visa tai gerai įsisąmoninama, kai informacija pateikiama žaidimo forma. Vaiką svarbu išmokyti skirti lito ir cento vertę, kupiūras ir monetas. Iki dešimties metų vaikas jau turi suprasti pinigų vertę ir prisiimti atsakomybę už prarastus pinigus. Tokio amžiaus vaikas turi sugebėti suskaičiuoti grąžą, ar užtenka pinigų prekei, kurią nori nusipirkti. Svarbu suformuoti tinkamus įgūdžius: kaip uždirbti pinigus, kaip protingai juos leisti.
Ar galima skatinti pinigais už gerą mokslą?
Tam, kad vaikas atliktų kokį nors darbą (gerai mokytųsi, tvarkytųsi, padėtų tėvams buityje, pasirūpintų augintiniu ir pan.), būtina motyvacija. Motyvacijai skatinti pasitelkiami keli būdai: paskatinimas už gerai atliktą arba nuobauda už neatliktą darbą. Kokia bus atlygio forma, dydis, priklauso nuo šeimos vertybių, nuo vaiko amžiaus, įpročių. Tačiau atlygis turi būti adekvatus: nei labai didelis, nei labai mažas.Tik tinkamo dydžio atlygis skatina motyvaciją, per mažas atlygis menkina motyvaciją stengtis.
Atlygiu pagrįstas motyvavimas leidžia vaikui suprasti, kad jei jis tinkamai elgsis, jo laukia atpildas. Kaip teigiamą paskatinimo už gerą mokslą pinigais aspektą galima paminėti, kad vyresnius vaikus padeda įtraukti į šeimos gyvenimą.
Tačiau vaikas turi būti motyvuotas gerai mokytis, siekti gerų rezultatų, o pinigai už gerą pažymį skatina netinkamą motyvaciją. Vienas iš neigiamų aspektų yra nemoralumas, nes motyvavimas pinigais už mokslą ar kitą veiklą atitinka dresiravimo principus - veikimas–atlygis, kuriais remiantis dresuojami gyvūnai ir taip tarsi perkamas vaiko noras mokytis. Svarbu neužmiršti ir žodinio paskatinimo, pagyrimo, pasididžiavimo, kad vaikas jaustų tėvų palaikymą. Kaip teigiamą paskatinimą vietoj pinigų galima vaikui padovanoti tai, ko jis labai trokšta. Nebūtinai tai turi būti labai brangi dovana. Juk gali būti įdomi veikla ar pramoga, kuri vaikui labai patinka.
Yra nuomonių, kad vertėtų skatinti pinigais ir už darbus buityje, tačiau, kita vertus, kur pagalbos aspektas?
Šis klausimas labai siejasi su prieš tai buvusiu. Mano nuomone, mokėjimas vaikams už visus jo atliktus darbus nėra teigiamas. Sutikčiau, kad mokėti vaikui už atliktą darbą galima tokiu atveju, jei už šį darbą žmogus, kurį ruošiatės samdyti, gautų užmokestį. Tokiu atveju vaikas susipažintų su tvarka, kaip uždirbami, valdomi pinigai. Tačiau vaikams reikia ugdyti ir pareigos jausmą. Jiems reikia paaiškinti, kad ne už visus darbus mokama, kai kurie yra pareigos, kurias privalome atlikti be jokio užmokesčio. Taigi, turi likti ir neatlygintinų pareigų.
O kaip dėl kišenpinigių – nuo kada galima, o gal ir reikia jų duoti?
Vaiko pinigų prašymas gali būti išraiška jo savarankiškumo, o ne vien noras įsigyti naują daiktą. Kaip vienas iš sprendimo būdų, kad vaikas neprašytų pinigų, yra kišenpinigiai. Pradėti duoti kišenpinigių jau galima ir pradinukams. Nors yra įvairių nuomonių, vieni teigia, kad kišenpinigius galima pradėti duoti apie penktus šeštus, kiti – apie devintus dešimtus metus.
Tačiau nuo mažų dienų reikia vaikams formuoti sugebėjimus ir įpročius. Svarbu ugdyti vaiką teisingai elgtis su pinigais, nes sugebėjimas elgtis su pinigais nėra įgimtas, tai ugdomas įgūdis. Tėvai savo pavyzdžiu turi rodyti vaikui, kaip elgtis su pinigais. Negerai, kai tėvai sako viena, o patys elgiasi priešingai. Pavyzdžiui, tėvai išlaidauja, o iš vaiko reikalauja taupumo. Gerų rezultatų pasieksime, jei suaugusiųjų kalbos bus pastiprintos tokiu pat pavyzdžiu. Auklėjant vaikus labai svarbus yra nuoseklumas.
Kiek vaikui reikia, kad jis nebūtų per daug išlepintas, bet ir nesijaustų nejaukiai prieš draugus pinigų neturėdamas?
Kiekviena šeima turi savo vertybes, skirtingas pajamas. Todėl ir kišenpinigiai skirsis. Nustatant jų dydį reikia atsižvelgti į vaiko amžių ir poreikius. Jei šeimoje yra keli skirtingo amžiaus vaikai, į amžių reikėtų atsižvelgti dalinant ne tik kišenpinigius, bet ir saldumynus ar kitus malonumus. Vyresni turėtų gauti daugiau, nes jų ir pareigos bei atsakomybė būna didesni. Kiek duoti kišenpinigių, yra šeimos vidinis susitarimas, priklausomas nuo pajamų.
Yra tėvų, manančių, kad vaikai negali teisingai pasirinkti...
Teisingai ar neteisingai vaikas pasirinks, labai priklauso nuo tėvų auklėjimo. Kad vaikas ne visada gali teisingai pasirinkti, tai normalu. Tačiau, kaip ir visame vaikų auklėjime, taip ir mokant teisingai elgtis su pinigais, turi būti aiškios taisyklės. Tėvai turi apibrėžti, kas vaikui leistina įsigyti, kas ne. Vis dėlto reikia pasitikėti vaiku ir tikėtis, kad jis pasirinks teisingai. Leiskime vaikams suklysti, tačiau jie turi žinoti, kad už savo pasirinkimus patys prisiims atsakomybę. Tik kažką darydami ir suklysdami vaikai mokosi. Už teisingą vaiko pasirinkimą tėvai turėtų pagirti. Ankstyvame amžiuje savęs vertinimas formuojasi girdint ir suvokiant aplinkinių vertinimus. Taip vaikas sužinos, ką jis gerai padarė, ir kartu bus skatinamos teigiamos jo savybės, savivertė.
Kiek tinkamas yra vadinamasis amerikietiškas pavyzdys, kad vaikai turi patys užsidirbti. Nuo kada vertėtų imtis mokamo darbo?
Sulaukus paauglystės vaikai gali užsidirbti pinigų. Tai skatina taupumą, nes savo uždirbtus pinigus vaikai leidžia labai nenoriai ir apgalvotai. Be to, darbas, už kurį gaunamas atlygis, padeda išmokti vertinti pinigus. Taip pat paaugliai pasijaučia laisvesni, savarankiškesni.
Kiek finansinės laisvės derėtų suteikti savo atžalai? Kiek reikia kontroliuoti, o gal visai nereikia?
Tinkamai naudoti kišenpinigius vaikas turi mokėti sulaukęs 10 metų. Šito turi išmokyti tėvai. Kaip ir kur vaikas išleis savo pinigus, turėtų būti jo apsisprendimas, už kurį vaikas prisiimama atsakomybę. Jis turi žinoti, kad pinigai išsenka, kad daiktai kainuoja ir jų negalės įsigyti, jei neturės pinigų, kad pametus pinigus tėvai jų nekompensuos. Taip skatinsime vaiką taupyti. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas gali išgyventi iš gaunamų kišenpinigių, ar vaiko išlaidos atitinka tėvų lūkesčius.
Taigi ar ne per mažai kalbama su vaikais apie pinigus, o gal, priešingai – per daug? Gal vaikas pradės per daug vertinti materialinius dalykus?
Būtina kalbėti su savo vaikais įvairiomis temomis. Per daug ar per mažai kalbame su savo atžalomis apie pinigus, reikia spręsti patiems tėvams. Tik nereikia labai sureikšminti pinigų, ypač kai jie tampa pagrindiniu įrankiu kontroliuojant vaiką. Tačiau suaugusieji privalo savo vaikus supažindinti su finansais, pradėdami nuo paprasčiausių dalykų ir pereidami prie sudėtingesnių, kad atžalos galėtų suprasti pinigų vertę, kaip juos valdyti. Suprantama, kad vaikas vieno pokalbio metu viso to nesupras, o ir pateikti visos informacijos per vieną ar du pokalbius neįmanoma. Tačiau vien pokalbiai teigiamų rezultatų neduos. Reikalingas ir tėvų pavyzdys, patirtis, pamatymas iš arti. Apskritai vaikų auklėjimas reikalauja kantrybės ir laiko, todėl ir pokalbiai apie pinigus iš tėvų viso to pareikalaus. Ar pradės vaikas labiau vertinti materialius dalykus, priklauso nuo tėvų pateikiamos informacijos pobūdžio, kokios vertybės yra akcentuojamos.
Vaikams reikia ugdyti ir vidines vertybes. Tokias, kaip pasitikėjimas savimi, atsparumas stresinėms situacijoms ir kt., kurios niekada nenuvertės ir kurių niekas neatims, kas dažnai nutinka su pinigais.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę