Kodėl tikime pranašautojais?

Turbūt neprašautume pro šalį teigdami, kad ir didžiausi skeptikai praėjusiais metais pranašautos pasaulio pabaigos laukė ne visai ramiai, o ne vienas jų greičiausiai apsirūpino ir keliais papildomais miltų ar kruopų kilogramais. Taip jau yra, kad esame linkę tikėti pranašavimais, horoskopais ir panašiais burtais, nors jau ne kartą kalbėta, kad jais pasikliauti beprasmiška. Mokslininkai tiria šias, sakytume, keistas mūsų savybes ir nepaliauja stebėtis. O stebėtis tikrai yra ko.

 

Pirmieji eksperimentatoriai

 

Praėjusio amžiaus viduryje amerikietis psichologas Bertramas R. Foreris buvo įsitraukęs į žmogaus asmenybės bruožų tyrinėjimą. Kartą vakare jis nuėjo į naktinį klubą, ten prie jo priėjo grafologas ir pasisiūlė apibūdinti jo asmenį iš rašysenos. Nors profesorius atsisakė, bet tai įkvėpė norą pasiaiškinti, kodėl asmeninės charakteristikos, kurias sudaro grafologai ar astrologai, sukelia tokį didelį įspūdį žmonėms. Ir jis nusprendė atlikti eksperimentą. Vėliau šio eksperimento rezultatai leido suformuluoti Forerio, dar vadinamą Barnumo, efektą, kurį galima apibūdinti taip: žmogus linkęs sau priskirti bendrus teiginius, jeigu jam sakoma, kad šie teiginiai yra gauti ištyrus kažkokius nežinomus faktorius.

Šalia Forerio Barnumo pavardė atsiradusi dėl to, kad, 1948-aisiais atlikdamas šį įdomų eksperimentą, Foreris vadovavosi XIX a. Amerikoje garsaus cirko savininko ir filantropo Ph. T. Barnumo tvirtinimu, kad jo programoje kiekvienas gali rasti „kažką sau“.

Taigi minėto eksperimento metu profesorius paprašė savo studentų užpildyti asmenybės testą su konkrečiais klausimais, pagal kurį jis galėsiąs kiekvieną jų charakterizuoti. Po savaitės jis savo studentams išdalijo lapus su charakteristikomis ir paprašė atsakyti, kiek jos yra atitinka tikrovę. Ir nors profesorius ėmėsi gudrybės ir visiems studentams išdalijo tokį patį asmenybės apibūdinimą, net 87 proc. to nežinančių studentų pažymėjo, kad apibūdinimas labai tikslus.

 

Ne vien Foreris

 

Nors Forerį galima drąsiai vadinti pradininku, vėliau tokių bandymų buvo ne vienas, o štai 60-ojo dešimtmečio pabaigoje vienas prancūzų psichologas atspausdino laikraštyje skelbimą, siūlydamas savo, kaip astrologo, paslaugas. Jis gavo begalę užsakymų, bet išsiuntė savo užsakovams tą patį horoskopą, sudarytą iš bendrų frazių. Ir... gavo aibę atsakymų su padėkomis už nuostabiai tikslų horoskopą.

Australijos psichologas prof. Robertas Trevetenas prašė savo pirmakursius studentus užrašinėti savo sapnus arba aprašyti, ką jie mato spalvotose rašalo dėmėse. Vėliau, apdorojęs gautą informaciją, jis pateikdavo asmenybės analizę, kuri, kaip jau galite nuspėti, visiems būdavo vienoda, ir abejojančių jos tikslumu neatsirasdavo.

Beje, buvo aiškinamasi, kokie žmonės yra linkę tikėti ar netikėti, kokie teiginiai sukelia pasitikėjimą. Ir nors galima manyti, kad šį efektą labiau galima pritaikyti naivuoliams, tačiau tuo suabejoti leidžia psichologo R. Stagner tyrimas. Eksperimento metu jis 68 skirtingų kompanijų personalo skyrių darbuotojams išdalino anketą, pagal kurią žadėjo pateikti kiekvieno psichologinį portretą. Vėliau psichologas visiems pateikė tą pačią charakteristiką, sudaręs ją iš įvairių horoskopų. Apklaustųjų dauguma savo charakteristikas vertino kaip teigiamas, ir beveik nebuvo teigiančių, kad ji visiškai klaidinga. O tai juk buvo kadrų skyriaus darbuotojai, kurie, atrodo, turėtų mokėti vertinti žmogaus asmenines savybes.

 

Kodėl?

 

Psichologai tvirtina, kad Forerio efektas veikia net 80–90 procentų žmonių, vienodai tiek vyrus, tiek moteris. Jis labai plačiai naudojamas sudarant horoskopus. Teiginiai yra suformuluojami taip, kad tiktų kiek įmanoma didesnei daliai žmonių. Tiesa, visada verta pabrėžti, kad astrologas naudojasi ypatinga metodika, taip pat svarbu, kokius klausimus jis užduoda. Štai kito minėtojo R. Stagnerio tyrimo metu pasirodė, kad horoskopu labiau buvo patenkinti tie, kurių profesorius klausė ne tik gimimo metų ir mėnesio, bet ir dienos ar net valandos. Ir dar – asmuo turi tikėti, kad pateiktas psichologinis portretas yra skirtas tik jam (tam ypač pagelbėja konkreti data).

 

Ar tikrai prognozės pildosi?

 

Beje, kartais galima pastebėti, kad prognozės pildosi. Tai būtų galima vertinti kaip sutapimą, bet kartais gali suveikti ir vadinamasis Pigmaliono efektas, dar vadinamas savaime išsipildžiusiomis pranašystėmis, arba tiksliau tai, jog kažkas, ko buvo tikimasi, įvyksta.

Pavadintas šis efektas pagal pasakojimą apie Kipre gyvenusį jauną skulptorių Pigmalioną, kuris pamilo savo sukurtą nuostabiai gražią statulą. Per Afroditės šventę Pigmalionas nunešė jai auką ir sukalbėjo maldą, kurią Afroditė išklausė ir Pigmaliono skulptūrą pavertė jūrų nimfa Galatėja. (Beje, iš čia ir yra kilęs žinomas posakis „atsargiai norėk, nes gali išsipildyti“.)

Pigmaliono efektas vis dar mažai suprastas, tačiau ne kartą įsitikinta, kad jis „veikia“. Štai amerikiečių psichologų R. Rosenthal (šis efektas yra dar vadinamas Rozentalio efektu) ir L. Jacobson atliktas tyrimas parodė, kad mokinių pažangumas pagerėjo, kai mokytojai to tikėjosi iš mokinių. Kito tyrimo metu trečios klasės mokiniai buvo suskirstyti pagal akių spalvą – į rudakius ir mėlynakius ir vienos grupės mokiniai buvo laikomi gabesniais. Grupėms buvo pateikiami uždaviniai. Kitą dieną grupių vertinimas buvo pakeistas, t.y. gabesniais buvo laikoma kita, negabiųjų, grupė. Pasirodė, kad mažiau gabios grupės mokiniai gaudavo ypač prastus rezultatus, o grupės, kurios mokiniai buvo laikomi gabiais, – ypač gerus rezultatus.

Pigmaliono efektas apibrėžia asmens nuostatos įtaką socialinių reiškinių suvokimui. Jis daro įtaką ne tik asmens veiksmams, bet ir gaunamos informacijos interpretavimui. Taigi įvyksta tai, ko tikimasi, nes žmogus pats nesąmoningai siekia pranašystės išpildymo.

 

Komentuoja psichiatrė-psichoterapeutė Zita Alseikienė.

 

Kiekvienas išsilavinęs žmogus suvokia, kad šviesa, kurią matome iš prieš šimtus ar tūkstančius metų švietusių (o dabar gal jau užgesusių) žvaigždžių, negali nulemti mūsų gyvenimo. Protu niekaip negalima suprasti (kaip ir įrodyti moksliškai), kaip tolimų šviesulių šviesa gali paveikti žmogaus ar net visos žmonijos gyvenimą. Bet astrologija gyvuoja jau nuo mūsų civilizacijos pradžios, ir nepanašu, kad išgyventume jos nuopuolį. Vadinasi, kažkas yra mūsų psichikoje, kas verčia sklaidyti astrologines prognozes, kreiptis į būrėjus ar kitaip bandyti sužinoti, kas gi mūsų laukia. Gal ir ne iki galo tikėdami, pamiršę savo išsilavinimą ir blaivų protą, prognozes daugelis peržiūrime (kitaip jų spaudoje nebūtų tiek daug).

Mes niekas nesame iki galo saugūs, gyvendami savo gyvenimus. Viduje tai žinome, nors ir planuojame daugelį metų į priekį, svajojame apie įmanomus ir neįmanomus dalykus. Tačiau gali būti, kad atsitiks kokia nelaimė, ir mūsų planams ir svajonėms nebus lemta išsipildyti. Ir taip – iš dalies iš baimės, iš dalies iš smalsumo, ieškome atsakymo įvairiuose nepatikimuose šaltiniuose.

Man įdomesnis klausimas – kaip gali būti, kad tuo patiki protingi žmonės, nors ne visi prisipažįsta? Pasirodo, yra keli dėsniai, kurie lemia neįtikėtiną žmogaus patiklumą. Vienas jų ir yra Forerio efektas. Be to, svarbu yra ir tai, kad mes labiau linkę tikėti gerais numatomais įvykiais nei blogais ir geromis blogų įvykių baigtimis. Daug horoskopų formuluočių paprastai yra aptakios, jas galima išsiaiškinti vienaip ar kitaip. Daug daugiau yra teigiamų apibūdinimų ir prognozių negu neigiamų. Taip pat, skaitydami horoskopus, pritaikome sau tai, kas mums patinka, bet nejučia nepastebime to, kas neatitinka mūsų lūkesčių.

Jei labai patikime kuria nors prognoze (arba ko nors labai bijome) ir jei tai bent kiek susiję su mūsų elgesiu, gali atsitikti, kad nesąmoningai elgsimės taip, kad tai, kuo tikime, įvyktų. Tačiau būtų geriau, jei dalykus, kurių siekiame, rinktis galėtume patys, o ne pagal prognozę.

Vis dėlto racionalus grūdas astrologijoje yra. Mus aplinkos veiksniai (nebūtinai žvaigždės) neabejotinai veikia. Jei gimstame ir augame platumoje, kur yra metų laikai, naujagimiai patenka į skirtingą aplinką, skiriasi oro temperatūra, saulėtumas, ligos (taip pat ir motinos persirgtos nėštumo metu), mityba. Ir tai dalinai nulemia vėlesnį žmogaus polinkį sirgti tam tikromis ligomis ir net jo charakterio bruožus.

Nemanau, kad saikingas domėjimasis astrologinėmis prognozėmis yra blogas dalykas. Tai gerai, kol teikia žmogui momentinį nusiraminimą ir pasitenkinimą, jei tik neperauga į fanatišką tikėjimą nulemto likimo neišvengiamumu (tai sukels pačiam bejėgiškumo jausmą) ar kitų nuomonių nuvertinimą ir neigimą.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai