){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šiame numeryje tęsiame straipsnių apie asmenybių tipus ciklą ir kalbame apie vieną populiariausių modelių – MBTI – Jungo-Myers-Briggs asmenybės tipologiją ir pagal ją skirstomus asmenybės tipus.
Apie asmenybių psichologinę tipologiją pirmasis kalbėti ir ją analizuoti pradėjo šveicarų psichiatras Karlas G. Jungas, dar 1923-aisiais išleidęs knygą „Psichologiniai tipai“. Mokslininkas aiškino, kad vienaip ar kitaip žmonės elgiasi skatinami tam tikrų asmeninių savybių ir prioritetų, o ne atsitiktinai. Vėliau mokslininkas nebevystė šios teorijos. Ja kaip pagrindu asmenybių klasifikavimo modeliui kurti pasinaudojo Katerina Brigs ir jos duktė Izabelė Brigs Majers, sukūrusios psichologinį instrumentą, galintį paaiškinti individualius žmonių skirtumus. Šis instrumentas šiandien vadinamas „Myers-Briggs tipų indikatoriumi“ (MBTI).
Minėtosios autorės savo knygoje „Skirtingos dovanos: asmenybės tipai“ pateikia tokį žmonių skirstymą pagal MBTI indikatorių:
ekstravertus arba intravertus (E arba I),
jaučiančius arba intuityvius (S arba N),
mąstytojus arba jausmingus (T arba F),
suvokiančius arba sprendžiančius (P arba J).
Iš jų sudaroma 16 asmenybės tipų, pavadintų šių raidžių deriniais: ISTJ, ISFJ, INJF, ITNJ, ISTP, ISFP, INFP, INTP, ESTP, ESFP, ENFP, ENTP, ESTJ, ESFJ, ENFJ, ENTJ.
Plačiau apie MBTI asmenybės tipologiją, jos naudą ir pritaikymą kasdieniniame gyvenime kalbamės su psichologe, seminarų ir mokymų vedėja Egle Masalskiene.
Pagal ką MBTI modelis skirsto asmenybes į tipus?
Jei kuo trumpiau – pagal tuos dalykus, kuriems žmogus teikia prioritetą. Tai – tam tikri asmenybės bruožai, ypatumai, savybės.
Idėja tokia: paimti iš viso 8 bruožai, jie suporuoti po du, tad turime 4 poras. Kiekviena pora – tarsi priešybių derinukas. Kaip rankos dvi – kairė ir dešinė. Arba imi kaire, arba dešine. Kuriai teiki prioritetą? Kairei? Vadinasi, esi kairiarankis... Taip ir su psichologinėmis savybėmis – kiekvieną tipą nusako 4 raidės, kurių kiekviena reiškia tam tikrą asmenybės bruožą, būdingą konkrečiam žmogui. Kiti 4 bruožai irgi naudojami, bet ne nuolatos.
Šis modelis apibrėžia net 16 tipų. Ar tai reiškia, kad jis yra tiksliausias, vertas didesnio pasitikėjimo nei kiti?
Ne, tai yra šios tipologijos privalumas. Tai yra tikrai yra patikima, paplitusi ir sena (beveik 100 metų) teorija. Ji naudojama konsultuojant, renkantis profesiją, ugdant asmenybę, vedant kompanijų mokymus (pvz., susipažinus su įvairių tipų charakteristikomis, lengviau susivokti, kaip parduoti skirtingiems klientams) ir t.t.
Neretai žmogui susivokti, koks jis yra ir kodėl elgiasi būtent taip, net reakcija į stresines situacijas ir streso valdymo būdų pasirinkimas labai susijęs su mąstymo būdu, o šis – su psichologiniais asmenybės prioritetais.
Man pačiai labai patinka tai, kad MBTI padeda atskleisti grupei žmonių, kas tai yra tolerancija, ir ją ugdyti. Visiškai priešingi tipai gali erzinti vienas kitą, bet jei gebi tolerantiškiau pasižiūrėti, randi, kad kitoniškumas yra didelis radinys ir pagalba tau pačiam, kai reikia rasti išeitį, o seni būdai nebeveikia.
Kaip bendraujant galima nustatyti žmogaus tipą?
Į vidų neįlįsi – tad kaip žmogus mąsto ir jaučia, tiesiogiai neapčiuopsi. O netiesiogiai tai galime padaryti stebėdami ir klausydami, apie ką ir kaip žmogus kalba. Jei pasakoja, kaip puikiai praleis savaitgalį švęsdamas su didele triukšminga kompanija ,– bus greičiau ekstravertas nei intravertas. Jei kalba apie nuostabų pasivaikščiojimą vienumoje ir sako, kad tikrasis poilsis yra kai atsigauna siela, – tada greičiau bus atvirkščiai.
Tik nereikia suabsoliutinti – nėra grynų tipų. Antra, pervargęs ekstravertas taip pat nori pabūt ramiau, o paauglys tiesiog privalo išeiti su draugais į klubą ar didelį žygį, nes jam tame amžiuje labai reikia grupės bendraminčių.
Kalbėjimo stilius irgi svarbus – sensoriškesnis ir intravertiškesnis kalbės nuosekliau, bet tyliau. Pokalbio metu darys pauzes, leisdamas kalbėti pašnekovui, nepertraukinės. Ekspresyvesnis ekstravertas, ypač N tipo (intuityvas) ir F (jausmingas), gali kalbėti pamiršdamas, kad kitas irgi turi ką pasakyti, o jei jam kyla minčių, pertrauks kitus ir nelaikys to dideliu blogiu.
Taip pat daug informacijos teikia elgesys – ką ir kaip žmogus daro. Pavyzdžiui, ekstravertai daro platesnius gestus, jų veiduose daugiau ekspresijos. Net ir veikla – platesne prasme – pasako apie žmogaus tipą. Tarkim, jei žmogus niekaip negali apsispręsti pirkdamas, greičiau bus P (renkantis informaciją, suvokiantis) tipo nei J (sprendžiantis).
Kaip galima pagerinti santykius su priešingo tipo žmogumi?
Santykių pagerinimas labiausiai priklausys nuo požiūrio į kitą žmogų pasikeitimo. Numatydami, ko reikia pagal jo tipą (nes skirtingi tipai skirtingai žiūri į daugelį dalykų), su skirtingais žmonėmis galime parinkti skirtingas elgesio strategijas.
Pavyzdžiui, jei esate vadovas ir reikia motyvuoti darbuotoją, F tipą paveiks tai, kas susiję su žmogiškumu, jautrumu, galbūt – jo draugais, artimaisiais, paties savijauta. Jam priešingas T tipas yra „objektyviukas“, tad jam svarbu akcentuoti naudą, taisykles, susitarimus, kurių turi būti laikomasi „dėl tvarkos“ arba dėl kitų objektyvių dalykų.
„Tvarka“ kaip argumentas paveiks ir J tipą – „sprendžiantieji“ mėgsta tvarką visur.
P tipas yra amžinas klaustukas, jis amžinai laukia, ieško, norint jį motyvuoti reikia padėti jam sprendimą priimti greičiau – patarti, duoti užuominas, papasakoti gerų istorijų pavyzdžius.
Intravertai ir ekstravertai – kaip šių tipų žmonės bendrauja tarpusavyje, kokios problemos kyla ir kaip jas spręsti?
Jei apie kraštutinumus – tuomet vienas kalba daug ir garsiai, kitas tyli nunarinęs akis. Po pokalbio abu nueina į skirtingas puses ir mąsto: E – „koks čia žmogus, nei turi ką pasakyti, nei savo nuomonę. O gal jis manęs nevertina, galvoja kažin ką...Tyli kiaulė gilią šaknį...Jei su juo dirbčiau, tikriausiai reiktų viską vienam daryt.“
I galvoja kitaip: „koks čia žmogus, susikalbėt neįmanoma, varo be sustojimo, toks nemandagus ir neišauklėtas, jam visai nerūpėjo mano nuomonė, o juk tiek žinau šioje srityje. Dirbt su tokiu – grynas vargas, šnekėt tai šnekės, bet kai reiks daryti...“
Neretai intravertai jaučiasi spaudžiami, patiria daugiau problemų dėl nesusikalbėjimo. Ekstravertai gali jaust norą išjudint, uždegt, išgyvena, kodėl kiti nereaguoja audringai.
Susirinkimai iš esmės yra ekstravertams reikalingiausi, nes jie mąsto tuomet, kai kalba. Todėl susirinkimuose jiems „gimsta idėjos“. I tipui idėjos ateina tyloje – po susirinkimo arba nenuėjus į jį.
O asmeniniame gyvenime?
Santykiuose su draugais, šeimoje labai aktualus yra laisvalaikio klausimas. Tarkim, žmona yra ekstravertė ir labai nori šurmulio, daug svečių. Jei jos vyras intravertas, jam tai grynas vargas, jis siūlo švęsti ramiai namie su pora draugų. Ji nusivilia, gal net įsižeidžia.
Dalykinio bendravimo problemas spręsti paprasčiau – tolerancija ir supratimas padeda rasti sprendimų, tačiau artimesnius žmones neretai norime tiesiog pakeisti pagal savo supratimą. Pavyzdžiui, du E tėvai, aktyvūs visuomenininkai, norėtų matyti savo vaikus darželio šventėje scenoje svarbiausiam vaidmeny. Jei šie yra intravertai, drovesni, tylesni, mieliau lieka nepastebėti, jiems daug streso lipti į sceną, jie mielai norėtų būti tiesiog kamputyje.
Tipologija parodo, kad esam skirtingi, ir paaiškina, kodėl ir kaip tai atsitinka.
Kokie yra būdai tobulėti, stiprinti silpnąsias puses, savybes (pvz., kaip tiems, kurių stiprioji savybė yra logika, mąstymas, stiprinti savo emocinę, jausmų pusę)?
1 žingsnelis – suprask save, kokios tavo stipriosios pusės ir kokie galimi trūkumai. Jie neišvengiami – kaip dešiniarankio trūkumas, kad jis negali dirbti daugelio darbų kaire ranka specialiai to nesimokęs ir/ar valingai nekoordinuodamas savo judesių. Stiprių pusių turime visi – tai savybės, bruožai, kurie pasireiškia automatiškai ir, veikiant jais vadovaujantis, energijos mums tai daug nekainuoja.
2 žingsnelis – atsakyk sau į klausimą, ar norėtum praplėsti savo galimybių ribas. Jei taip – kur norėtum judėti, kurio tipo savybės tau gali praversti ir kam tau jų reikia.
3 žingsnelis – pasidomėk, kaip tas tipas mąsto, elgiasi, pamėgink tiesiog pamėgdžioti tai, bet tik po truputį. Juk nesimankštindamas kasdien vieną rytą nubėgęs 40 km gerai nesijausi, jei iš viso pasieksi finišą.
Neretai pastebimas fenomenas, kurį MBTI tyrėjai mėgsta paminėti, yra tai, kad metams bėgant, po 40-ties, daugelis žmonių tarsi „persiverčia“ į kitą tipą, taip atrasdami nepažintą savo pusę, ir įgydami naujų patirčių. Taip nutinka tiems, kurie domisi saviugda, arba tiems, kurie yra tiesiog atviri tobulėjimui ir pokyčiams. Bet nebūtina laukti 40 metų: jei nori būti vadovas ir turi progą išbandyti save, bet esi S tipo žmogus (konkretusis sensorikas), gali imtis ugdyti savo natūraliam prioritetui priešingą bruožą – intuityvumą (N), kuris padeda planuoti, numatyti, daryti sąsajas, įžvalgas, rasti kitokių nei standartiniai sprendimų.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę