){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Norime būti sveiki, trokštame meilės, laimės, pinigų. Ir išmintingos vyriausybės, mandagių kaimynų, gero darbo, sėkmingų projektų... Pasirodo, visos kategorijos susijusios, o, supainiojus prioritetus ir pasiklydus tarp jų, galima tapti priklausomam nuo pačių geriausių dalykų. Ir dėl to – nelaimingam!
Kaipgi turėti pinigų ir gyventi laimingai? Savo įžvalgomis dalijasi Aurimas Guoga – vertėjų biuro „Magistrai“ bendrasavininkis, verslininkas, lektorius, knygos „Priklausomybė nuo pinigų“ bendraautoris.
Kai vertybės savo vietoj, ir gerovė – savo
„Jei turėsiu pinigų, žmonės mane gerbs. Todėl pirmiausia sieksiu pinigų, o artimieji tegu pagyvena, kaip išmano.“ Išmintinga taip manantį žmogų paprotinti, kad vertybes jis nepelnytai stumtelėjo nuo savęs. Daugelio jaunų žmonių prioritetai, pastebi Aurimas Guoga, yra ne savo vietoj. Atrodo, kad sunku ir pernelyg sudėtinga vienu metu būti dvasingam, kurti asmeninius santykius, šeimą, auklėti vaikus, turėti mėgstamą, nors ir mažiau apmokamą, darbą. Paprastai elgiamės paprasčiau – iš pradžių siekiame turto ir pinigų!
„Ėmęsis kurti vien tik materialų turtą, veikiausiai susipainiosi; pinigų vieta – po šeimos ir dvasinių vertybių“, – sako Aurimas. Jei pinigai svarbesni nei vertybės, nejučiomis gali paminti garbingumą, o savo laimės siekį realizuosi galbūt neetiškai ir amoraliai, siekdamas tik pinigų. Valdininkas, „priėjęs“ prie visuomenės pinigų, manys, kad nieko bloga, jei dalį tų pinigų neteisėtai panaudos savo ir savo šeimos gerovei, asmeninei garbei, įtakingumui užsitikrinti.
Kuo įtakingesni pinigai, tuo mažiau moralės.
Pinigai ir moralė
Pirmoje vietoje turi būti sąžinė; jei yra kitaip, negalime tikėtis sąžiningos visuomenės ateityje, t.y. obuolys nuo obels... „Jei kolega iš darbo vaikams neša rašiklį, kodėl to nepadarius ir man? Darbovietės automobiliu pavežėti namiškius – nieko tokio, tegu viršininkas žino, kad moka per mažai.“ Gal taip mąstančio žmogaus moralė ir nelabai pakis, tačiau jo vaikų moralė, tikėtina, taps kitokia. Mąstymas „vaidina, kad moka, o aš vaidinu, kad dirbu“ gali būti užkrečiamas, paveldimas. Kaip išvengti tokios priklausomybės?
Įsitikinimų gydymas
Pirmiausia, pataria A.Guoga, turėtumėte iš savęs išrauti norą ką nors gauti už dyką. Yra dėsnis: žmogus, kuris žūtbūt siekia gauti ką nors dovanai, ko nėra nusipelnęs, arba ką nors gauna be asmeninių pastangų, bus apgautas arba ko nors neteks. Kitaip tariant, nemokamas sūris – tik spąstuose. Tarkime, rinkėjai, nesidomėję politiko biografija ir konkrečiais darbais, balsavo tik gražių jo kalbų paveikti. Žmonės neanalizavo, neskyrė laiko kandidatui pažinti. O toks čiulbuonėlis, atėjęs į valdžią, kurs gerovę sau, bet ne savo rinkėjams.
Didžiausią žalą visuomenei daro piliečių nesuvokimas, kad esame atsakingi už savo valstybę, visų gerovę. Rūpintis savo šeima nepakanka; reikia būti pilietiškam. „Valdžia“, „tie, kuriems priklauso“, „kas nors“ mumis nepasirūpins be mūsų pačių pozicijos: aktyvios, „spaudžiančios“ valdžios žmones. Politikai reaguoja į spaudimą; jei mumis piktnaudžiaujama, turime teisę mitinguoti ir kitomis formomis būti nepatogūs valdžiai. Bet to mes beveik nedarome.
Trečia, kas mūsų galvose griautina, – saldaus gyvenimo (it. dolce vita) iliuzijos. Dolce vita, – sako glamūrinių žurnalų (ir tokio gyvenimo) turinys ir įvaizdžio kūrėjai. Jie perša dekadentišką laimės suvokimą, t.y. laimingas būsi, kai tavo gyvenime nebus jokio skausmo, jokio diskomforto. Patariama ne siekti iššūkių, o priešingai – nuo jų tolti. Irtis link tų, kurie nepatiria skausmo, jaučiasi patogiai; būk ten, kur nėra iššūkių.
O gyvenimas ir dvasiniai dėsniai sako: teisę būti laimingam reikia užsitarnauti tinkamu gyvenimo būdu.
Bet kodėl gi negyventi, jei galiu, lengvai ir džiugiai?
A.Guoga: „Kai žmogus vengia sunkumų, kai nepaiso jam skirtų iššūkių, labai mąžta ir nyksta jo savigarba. Jei atlikai sudėtingą užduotį, jautiesi gerai; o jei neatlikai gerai arba visiškai atsisakei ar išsisukai, – ims ėsti savigrauža.
Susinervinote darbe? Galima užsirūkyti ir galima ramiai apgalvoti situaciją, jei įmanoma, ją pataisyti ir išmokti pamoką. Savigarbos neturėjimas – kaip dantų skausmas. Jei klaidingai manysi, kad laimė yra skausmo nebuvimas, nepatogumų vengsi arba juos šalinsi ne pačiu tinkamiausiu būdu: eisi išgerti, pašėlti, apsipirkti... Tikrai pagerės. Tačiau ar ilgam? Po to bus duobė. Jei iš tų duobių bandysi išsikapstyti tais pačiais „man reikia užsimiršti“ būdais, jie tave nuves į priklausomybę.
Skausmo vengimas – tai savęs varymas iš proto, gyvenimo griovimas savomis rankomis.“
Pinigus pritraukia dora ir kompetencija
Pinigai mums svarbu, ir, norint jų turėti, reikia padirbėti. Nesveikas požiūris: „...aš pinigų neturiu. Žinote, man jie ir nesvarbūs.“ Jei žmogus pradeda niekinti turtą, jis uždaro save skurde. Nesėkmės ištinka, kai nežinome ir pažeidžiame dvasinius įstatymus. Kitaip tariant, nesėkmės ištinka dėl nemokėjimo elgtis su pinigais ir netinkamos jų pozicijos vertybių hierarchijoje, dėl neteisingų prioritetų. Dvasiniai dėsniai stipresni nei ekonominiai ar socialiniai.
Šalys kas kelis dešimtmečius patiria ekonomines krizes. Dabartinės ekonominės krizės metu, kaip pripažįsta kai kurie įtakingi ekonomistai (pavyzdžiui, Europos centrinio banko pirmininkas J.C.Trichet), tradiciniai ekonominiai receptai nebeteko galios. Tačiau jeigu būtume padorūs ir, valdydami pinigus, turėtume pakankamai kompetencijos, krizių išvengtume ir priartintume finansinę sėkmę. Trukdo mūsų pačių elgsena – mes dažnokai pažeidžiame dvasinius įstatymus.
Turto apykaitos dėsniai
Kapitalo sankaupa tam tikroje vietoje būtina. O turtingas žmogus, jei nori ir toliau būti turtingas, privalo pasirūpinti neturtingais. Bet nereiktų savo pinigų imti ir išdalyti vargšams. Tai būtų žemesnė rūpinimosi neturtingaisiais forma. („Įdėti į saują“ – tai vadinamoji gėdos duona. Ji skatina nežabotą norą gauti dar daugiau, pasaulis tokiems žmonėms atrodo nuolat skolingas – kodėl bedarbio pašalpa tokia maža? kodėl jūsų makaronai nėra aukščiausios rūšies?) Aukštesnioji forma yra suteikti galimybes neturtingam žmogui pasirūpinti savimi – darbo vietų ir tinkamų darbo sąlygų kūrimas.
Judaizmas nurodo: iš to, ką uždirbai, 90 proc. priklauso tau, o dešimtadalis nėra tavo; pastarąją dalį gavai kad oriai vykdytum labdaros pareigą. To nedarantis žmogus, nurodo judėjų tradicija, vagia iš Dievo. Todėl žydų bendruomenės turi stiprius labdaros ir paramos fondus. Jie 2006 m. JAV sudarė beveik 100 milijardų dolerių ir teikė paramą ne tik tautiečiams. Žydų tautybės žmonių JAV yra apie 2 proc. visų gyventojų.
Vargingiau gyvenantis turi būti dėkingas už paramą, o turtuolis turi jaustis dėkingas, kad jo dovana priimama, – moko judaizmas.
Per labdarą visuomenėje daugėja harmonijos.
Nemažai veiklių žmonių apie tai gali sakyti: nesąmonės; mes mokame didelius mokesčius valstybei, kuri prisiėmė atsakomybę už savo piliečių socialines reikmes. Aurimas Guoga atsako: „Jeigu visuomenė gaus pakankamai paramos per labdarą, valstybei nereikės didinti mokesčių naštos verslui.“
Jei norime būti turtingi, to siekime per pastangas ir darbą. Jei to nereikėjo ir turtas atėjo lengviau, kaip dovanos, turime jaustis nuoširdžiai dėkingi.
Kaip įveikti ekonominius sunkumus
Dabar, kai būtinai reikia gerinti šalies ekonominę būklę, tikėtis ekonomistų svaraus indėlio, neverta. Klesti ir po sunkmečių greičiau atsigauna visi tie kraštai ir valstybės, kurių visuomenės vadovaujasi aukšta darbo bei turto etika. Tai:
- asmeninis darbo etikos, teisių ir pareigų suvokimas;
- racionalios, moralios etinės sistemos laikymasis;*
- atlikti savo darbą ir nedaryti to, ko neišmanai (tokio neišmanymo pavyzdys: ekonominės krizės priešaušryje investavimo į vadinamuosius fondus patarėjais dirbo daug nekompetentingų žmonių);
- nesiekti ką nors gauti be pastangų;
- nuolat ieškoti būtų, kaip būti kuo naudingesniam rinkoje.
Šiuolaikiniam žmogui tai sudėtinga; jis mano, kad pamatines vertybes gal ir galima išsaugoti, bet pirmiausia reikia išsaugoti savo milijonus ir nesvarbu, kaip. Dvasiniai dėsniai neva visiškai nesvarbūs.
Turtės ta visuomenė, kuri vadovausis dvasinėmis vertybėmis, – primena verslininkas Aurimas Guoga. – Tokia visuomenė sieks išsaugoti dorą. O turto turėsime lygiai tiek, kiek dvasinių vertybių savyje ir kiek išmanysime bendruosius pinigų dėsnius. Ir nebijosime netekti materialaus turto, kai reikės rinktis viena iš dviejų: dvasines vertybes ar pinigus.“
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę