Ar teko kada rimtai susimąstyti, kodėl jums puikiai sekasi piešimas, tačiau visiškai neturite klausos? Arba kodėl taip gerai sutariate su broliu, tačiau sesers visiškai nesuprantate? Mokykloje ar universitete gaudavote puikius pažymius laikydami egzaminą raštu, tačiau tą patį dalyką atsakydami žodžiu vos „išnešdavote kailį“? Puikiai jaučiatės su geriausiu draugu pietaudamas, bet dideliame vakarėlyje sutrinkate? Į šiuos ir daugelį panašių klausimų gali padėti atsakyti asmenybių tipų studijos. Apie juos šiais metais „Sveiko žmogaus“ naujų straipsnių cikle ir kalbėsime.
Žmonių asmenybės tipai nagrinėjami pagal įvairias psichologijos mokslo teorijas ir modelius – neurolingvisnį progamavimą (NLP), socioniką, Didįjį penketą ir t.t. Nors tarp jų galime rasti panašumų, kiekviena teorija ir modelis siūlo unikalų įdomų požiūrį į asmenybes.
Ciklą pradedame asmenybių tipų skirstymo pagal NLP apžvalga ir apie tai kalbamės su neurolingvistinės psichoterapijos konsultante Linga Švaniene.
Trumpai apie NLP
Pašnekovės pirmiausia prašome trumpai paaiškinti, kas gi yra tas neurolingvistinis programavimas. „NLP yra psichotechnikų sistema, kurios dėka bet kuris žmogus gali tapti efektyvus beveik visose savo gyvenimo srityje“, – sako L.Švanienė. Ji aiškina, kad pavadinimo dalis neuro akcentuoja tai, kad žmogaus veikla prasideda nuo jame vykstančių neurologinių procesų, lingvistinis primena apie kalbos, kuri suteikia žmonėms galimybę mąstyti ir bendrauti tarpusavyje, svarbą, o programavimas nurodo, kad žmonių psichikoje veikia programos, kurių dėka yra pasiekiama norimų rezultatų.
Nauja proto programa
Kad šią sistemą suprasti būtų paprasčiau, NLP konsultantė ją aiškina vaizdinga metafora: „Motina gamta mums suteikė nepaprastai sudėtingą ir galingą įrankį – protą, tačiau užmiršo pridėti instrukciją, kaip juo naudotis. NLP ir yra tas mokslas, kuris atkuria proto galimybių panaudojimo instrukciją.“ Anot jos, kai kurios aktyviai naudojamos psichikos programos yra beviltiškai pasenusios, tarsi senos kompiuterio programos, kurios net ir stipriausio kompiuterio veikimą labai riboja. Senų psichikos programų pakeitimas naujomis leidžia daug efektyviau išnaudoti dideles žmogaus proto galimybes.
Į kokius asmenybių tipus NLP skirsto žmones ir pagal ką?
To paklausta konsultantė L.Švanienė atsako, kad NLP interesų sritis yra žmogaus elgesys ir veikla. „Gyvename visuomenėje, todėl paprastai veikiame ne po vieną, o kartu, ir čia dažnai pastebime, kad net paprastuose dalykuose kyla nesusikalbėjimų. – aiškina specialistė. – Pasirodo, kad žmonės pasaulį mato nevienodai, lyg gyventų skirtingose planetose! Visa tai yra susiję su minėtų sistemų skirtumais.“
Pasaulį pažįstame jį matydami, girdėdami, lytėdami, jausdami skonį ir uosdami. Iš šių juslių kyla trys pagrindiniai pažinimo kanalai:
· Vizualinis (regėjimo)
· Audialinis (girdėjimo)
· Kinestetinis (jutimo)
· Yra ir ketvirtasis kanalas, kurio neturi jokia kita gyva būtybė, tik žmogus – diskretinis (loginis, kai mąstoma formulėmis, grafikais, schemomis ir pan.)
Pagal šiuos kanalus yra ir keturios reprezentacinės sistemos: vizualinė, audialinė, kinestetinė ir diskretinė, pagal jas klasikinis NLP skirsto žmones atitinkamai į vizualus, audialus, kinestetikus ir diskretikus. Žmonės naudojasi visomis sistemomis, tačiau tarp jų turi „mylimiausią“.
· Vizualams būtina pažinimo objektą apžiūrėti
· Audialams būtina išgirsti
· Kinestetikams – pačiupinėti
· Diskretikams svarbiausia išnagrinėti ir suprasti
Kaip galima nusistatyti savo tipą?
Norint išsiaiškinti, kokiam reprezentacinės sistemos tipui priklauso žmogus, reikia įsiklausyti į savo kalbą ir pastebėti, kokie reikšminiai to tipo žodžiai yra dažniausiai vartojami.
· Vizualas sakys: „Man reikia pažiūrėti“, „Matau, ką nori pasakyti“, „Reikia įžvelgti galimybes“ ir pan.
· Audialas sakys: „Papasakok man, kad išgirsčiau”, „Tai skamba patraukliai”, „Girdi, kad tai svarbu?” ir t.t.
· Kinestetikas gilinsis: „Man reikia pajusti, iš ko tai susideda”, „Nejaučiu, ką tai man galėtų duoti“.
· Diskretikui bus svarbu, ar tai neprieštarauja 5 skyriaus trečiam paragrafui, ar atitinka koncepciją, ar yra logiška.
Beje, įdomu tai, kad Julijus Cezaris, savo žymia fraze: „Atėjau, pamačiau, nugalėjau“ išsidavė, kad jis yra vizualas. Štai, pvz., audialas pasakytų: „Atėjau, išgirdau, nugalėjau.”
Pakalbėkime apie kiekvieno tipo stiprybes ir silpnybes
Nė vienas tipas nėra nei geresnis, nei blogesnis – kiekvienas tiesiog turi savo vyraujančią reprezentacinę sistemą. Gyvenimo pradžioje vizualai, audialai ir kinestetikai neturi pranašumų vieni prieš kitus. Tik diskretikais yra negimstama, o tampama, kai pagrindinis ar net visi kanalai užsidaro stiprios psichinės traumos metu. Tai įvyksta, jei mažo žmogaus psichika nesugeba priimti to, ką jis pamatė, išgirdo ar pajuto.
Reprezentacinių tipų lygybė baigiasi pradėjus eiti į mokyklą, kur mokymosi procesas yra orientuotas į vizualus ir diskretikus. Sunkiausia yra kinestetikams, nes jau nuo pirmų klasių jie neturi pakankamai nagrinėjamų dalykų pačiupinėti. Audialai dar kurį laiką laikosi, nes jiems tinka klausyti, kas yra pasakojama.
Pabaigus mokyklą atskirų tipų atstovai geriausiai jausis galėdami panaudoti savo vyraujančias reprezentacines sistemas. Kiekvieno tipo stipriosios pusės geriausiai pasireikš, kai jų atstovai dirbs savo vietoje, o silpnosios, kai jie bus ne savo vietoje.
· Audialas puikiai tvarkysis, jei darbinėje veikloje galės pasakoti, įkalbinėti, – jam tai natūralu. Žinoma, kad jam tinka būti muzikantu, kompozitoriumi.
· Vizualas kaip žuvis vandeny jausis dirbdamas dalininku, kino operatoriumi, fotografu.
· Kinestetikams ir darbe reikia liesti, čiupinėti, ragauti, uosti – jie puikūs skulptoriai, degustatoriai.
· Diskretikai yra nepamainomi teorinėse abstrakčiose disciplinose.
Kaip tobulėti kiekvienam tipui, užpildyti savo silpnybių spragas?
„Kaip minėjau, grynų tipų atstovų yra vienetai, todėl kiekvienas puikiausiai gali lavinti tuos pasaulio pažinimo kanalus, kurie yra menkiau išsivystę, – sako neurolingvistinės psichoterapijos konsultantė Linga Švanienė. – Mano nuomone, žmogui svarbu vystytis visapusiškai – tai gali suteikti įvairesnės patirties ir daugiau įspūdžių, malonumų. Pavyzdžiui, vizualas galės ne tik gėrėtis nuostabiu saulėlydžiu, bet ir išgirsti meldų šlamesį, pajusti gaivaus vėjelio prisilietimą. Atitinkamai ir kitų reprezentacinių sistemų atstovai galės pilniau priimti pasaulį.
Diskretikams yra sudėtingiau, į klausimą, kaip jaučiasi, jie paprastai atsako „reikia pagalvoti”, vaizdus, garsus, pojūčius jie analizuoja kaip kompiuteriai, nepagaudami visumos jausmo. Dirbdami sąmoningai ilgainiui ir jie gali atverti savo nenaudojamus kanalus.
Be papildomų įspūdžių ir malonumo gavimo, visapusiškas žmogus taip pat lengviau ir saugiau orientuosis jam neįprastoje ar net pavojingoje aplinkoje. Įsivaizduokite kelionę tamsiais labirintais, kai beveik nieko nesimato, arba ankstyvą dūmų kvapo užuodimą, kilus gaisrui, iš toli sklindantį vos girdimą pagalbos šauksmą, kurį išgirdus galima išgelbėti žmogų, ir t.t.“
Kaip žinias apie skirtingas žmonių reprezentacines sistemas galima panaudoti kasdieniniame gyvenime?
Skirtingų reprezentacinių tipų žmonėms būna sudėtinga suprasti vieniems kitus. Klasikinis pavyzdys – žmona vizualė priekaištaujanti vyrui kinestetikui dėl išmėtytų daiktų. Ją tiesiog siutina netvarkingo kambario vaizdas, kai tuo tarpu vyrui labai patogu, kai jis gali jam reikiamus daiktus užčiuopti pasiekti ranka. Jis tikrai „nemato“, kad namai sujaukti.
Suprasdama kinestetiko savitą pasaulio jutimą, žmona galėtų pateikti jam suprantamą palyginimą: „Kai aš matau išmėtytus po kambarį daiktus, jaučiuosi taip, kaip tu jaustumeisi atsigulęs į pilną trupinių lovą.“ Be jokios abejonės, kinestetikas supras, ką nori jam pasakyti žmona, nes ji situaciją paaiškino jo kalba.
Norėdami būti geriau suprasti, galime įsiklausyti į pašnekovo kalbą, nustatyti, kuriam reprezentaciniam tipui jis priklauso, ir teikti argumentus jam įprasta kalba. Vizualui sakysime – „pažiūrėk, kokia iš to tau nauda“, audialui – „paklausyk, kaip galima tai sau pritaikyti“, kinestetikui – „įsivaizduok, kaip puikiai jausies, kai...“, o diskretikui – „pasvarstykim, logiškiausia išeitis yra...“
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę