Daugybė žmonių Naujuosius metus laiko svarbiu atskaitos tašku, nuo kurio turėtų ar bent galėtų prasidėti naujas, kitoks geranoriškų pasižadėjimų ir teigiamų pokyčių kupinas gyvenimas. Metams baigiantis dažnas sau pažada – keisiu gyvenimo būdą, būsiu dėmesingesnis artimiesiems, mesiu rūkyti, pradėsiu sportuoti, sulieknėsiu. Kiek tokie pažadai yra reikšmingi? Kas lemia, ar jie virs tikrove? Kas tam gali padėti?
Apie tai kalbėjomės su psichologu konsultantu, psichoterapeutu, politiku ir publicistu Gediminu Navaičiu ir Paramos vaikui centro psichologe Žydre Arlauskaite.
Žvilgsnis į Didžiąją Britaniją
Kai kuriose šalyse šie naujamečiai pažadai tampa ir mokslinių tyrinėjimų objektu. Štai Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo duomenimis, populiariausias naujametis pažadas yra mesti rūkyti – tai pasižada apie ketvirtadalis rūkančių žmonių. Vos keliais procentais mačiau asmenų pasižada numesti svorio, kone kas šeštas – sveikiau maitintis (iš viso tyrime dalyvavo 3000 žmonių).
Tačiau tie patys sociologiniai tyrimai parodo, kad trečdalis per Naujuosius metus sau duotų pasižadėjimų žlunga jau pirmąją Naujųjų metų savaitę. Sausio mėnesio pabaiga ar vasario pradžia yra tas laikas, kai daug kam paaiškėja, kad pradėti naujai gyventi naujais metais nepavyko.
Beje, vyrai tokių naujamečių pasižadėjimų atsisako staiga ir be skrupulų, moterys juos vertina daug rimčiau – 70 proc. jų teigia labai nusiviliančios, jei šių ketinimų neįgyvendina.
Didžiojoje Britanijoje paaiškėjo, kad sunkiausiai įgyvendinamas pažadas yra mesti rūkyti – trys ketvirtadaliai davusiųjų šį pažadą metų pabaigoje po poros mėnesių ar pusmečio rūkė ne mažiau nei prieš pasižadėdami atsisakyti šio įpročio. Kur kas geriau sekėsi tiems, kurie žadėjo sulieknėti arba pagerinti savo sportinę formą, – tai pavyko 30 proc. dalyvių.
Pastebėta ir kitų dėsningumų. Pavyzdžiui, vyrams sekėsi geriau, jei jie konkrečiai suformuluodavo sau užduotį – tarkim, liesėti po kilogramą per savaitę ar mėnesį, o ne numesti svorio apskritai. Moterims sekėsi geriau, jei apie savo įžadus jos pranešdavo aplinkiniams žmonėms.
Naujieji – svarbiau nei eilinis pirmadienis
Bet tai yra statistika. Turbūt kiekvienam įvairių ketinimų nuo Naujųjų metų gyventi kiek kitaip: sveikiau, geriau, visavertiškiau, harmoningiau pasiryžusiam žmogui yra svarbiausia, kad šie sumanymai virstų realybe.
Psichologas psichoterapeutas Gediminas Navaitis pastebi, kad žmonės gana dažnai sau ir kitiems pasako, kad pradės naują gyvenimą. Kartais tas įsipareigojimas įvykdomas, tampa reikšmingu postūmiu keistis, kartais, deja, ne. Pasak G. Navaičio, pats principas inventorizuoti savo gyvenimą ir numatyti naujų tikslų, ieškoti naujų galimybių yra labai geras, o Naujieji metai – tam puiki proga. Nes ši data leidžia žmogui apžvelgti, kas pasiekta, pasvarstyti, ką rinksis ar keis kitais metais.
Tokiu atskaitos tašku, pasak pašnekovo, gali tapti nemažai kalendorinių datų: žmogaus ar jo bičiulio gimimo diena, vedybų sukaktis, Naujieji metai ar bet kuris pirmadienis ar kito mėnesio pradžia. Gimimo diena ar bet kuris pirmadienis gali paskatinti žmogų ką nors keisti savo gyvenime, draugo gimtadienis – ką nors keisti bendravime su juo, vedybų sukaktis – pastūmėti naujai pažvelgti į santykius, pamėginti juos pagerinti.
Svarbiau priežastis
Pasak Paramos vaikui centro psichologės Žydrės Arlauskaitės, prieš Naujuosius metus žmonės ypač dažnai ką nors sau pasižada. „Naujieji metai tampa savotiška atsvara, nauju startu. Prieš Naujuosius žmogus susikaupia, pasiruošia naujam žingsniui, tačiau dažnai pažadai taip ir lieka neišpildyti“, – sakė Ž.Arlauskaitė.
G. Navaitis tęsė, kad kiekvienas žmogus, tarkim, apsisprendęs laikytis dietos, mesti rūkyti, to sprendimo link eina palaipsniui, tarsi laipteliais. Pirmiausia žmogus pastebi, kad jo svoris per didelis ar jis rūko pernelyg daug, gal net sveikata šlubuoja, pasvarsto, ką turėtų daryti, kad situacija keistųsi. Suprantama, jis turi ir kitų ketinimų, užsiėmimų, tad šį sumanymą pamiršta. Po kiek laiko grįžta prie šios minties, priima sprendimą mesti svorį ar rūkyti, bet dažniausiai jo neįvykdo. Po kiek laiko vėl prie jo grįžta prie sumanymo ir pradeda jo laikytis. Todėl gana įprasta, kad žmogus, įsipareigojęs pradėti naują gyvenimą, kažką jame keisti, po trejų dienų vėl gyvena kaip ir anksčiau, tačiau „nuo kito pirmadienio“ gali įsipareigoti vėl pradėti iš naujo – šį kartą „jau tikrai“.
Kruopščiai suplanuokime
Visi turime patirties dalinti pažadus kitiems ir sau. Dalį paprastai jų įvykdome, dalį sugebame pamiršti. Jei iš tikrųjų norime keistis, derėtų skirti laiko pamąstant, kaip artėsime prie to pažado, numatomo tikslo ir pradėti realizuoti konkretesnį planą.
Pasak G. Navaičio, lengva prisiimti pažadą: „Būsiu geresnis artimiesiems“, bet virsti realybe jis gali tik įgavęs konkretumo. Tad, sumanius ir pasiryžus būti geresniam artimiesiems, svarbu nutarti, ką vardan to padarysime. Pavyzdžiui, numatyti, kad nors kartą per dieną, tarkim, po 3 minutes pasikalbėsime su sūnumi ar dukra, kartą per savaitę nueisime į vaikui patinkantį renginį, kartą per savaitę padarysime tai, kas patinka sutuoktinei ar sutuoktiniui.
„Norint, kad sumanymai virstų realybe, reikia nuo abstrakcijos pereiti prie konkretesnių įsipareigojimų. Pasižadėjimas: „Nuo Naujųjų metų būsiu veiklus, energingas“ yra tik postūmis pagalvoti, kaip šie gražūs pažadai gali būti realizuoti. Jeigu sumaniau būti sveikesnis, stipresnis, galiu įsipareigoti kasdien daryti mankštą, du kartus per savaitę nueiti į sporto klubą, vietoj 3 butelių alaus per savaitę pasitenkinti vienu. Tokie įsipareigojimai įvykdomi,“ – aiškino G. Navaitis.
Ar žinome priežastį?
Psichologės Ž.Arlauskaitės teigimu, daug svarbiau žmogui yra ne sau nusistatyti laiką, nuo kada pažadi keistis, o žinoti priežastį, kodėl nori keistis.
„Kartais žmogus sako: „Viskas nuo Naujųjų ar nuo pirmadienio neberūkau, nevartoju alkoholio, metu svorį“, tačiau Naujieji ar pirmadienis ateina ir praeina, o visi blogi įpročiai lieka, kaip buvę. Todėl prieš dalijant pažadus svarbiau žinoti, kodėl tai pasiryžau daryti: mesiu rūkyti, nes yra nesveiki plaučiai, pradėsiu sveikai maitintis, nes nesveikuoja skrandis, noriu būti energingesnis. Tam labai padėtų kruopščiai suplanuoti veiksmai: susidarytas grafiką, priemonių sąrašas ar netgi atnaujintas garderobas, jei žmogus tikisi gerinti savo sportinę formą ar kūno linijas,“ – patarė Ž.Arlauskaitė.
Psichologas psichoterapeutas G. Navaitis tęsė, kad, norint įvykdyti sau ir kitiems duotus pažadus, praverstų tokia psichoterapinė technika – vaizdais įsivaizduoti, ką reiškia: „Būsiu sveikesnis ar geresnis“, kuo konkrečiai tada skirsiuos nuo dabartinio. Jei į galvą ateis mintis, kad atjaunėsiu, ji negali būti realizuota, o „būsiu sportiškesnis“ – gali. Tada tiktų įsivaizduoti, kaip tapęs sportiškesnis žmogus atrodys, kaip tada elgsis, kaip to vaizdinio link artės.
„Konkrečiai pradėjus įsivaizduoti būsimus rezultatus, įsipareigojimas tampa lengviau įvykdomas“, – pabrėžė G. Navaitis.
Artimųjų palaikymas
Žmogaus pasižadėjimas sau, deja, ne visada yra labai reikšmingas. Kuo daugiau asmenų žino apie žmogaus apsisprendimą, įsipareigojimą, tuo labiau žmogus jaučiasi įpareigotas jį vykdyti.
„Kai žmogus įsipareigoja tik sau, tai dažnai nėra tiek reikšminga, kaip tai, ką pažadėjo ir kitiems. Tada dauguma žmonių jaučiasi labiau pažadėję. Jei tas pažadas pasakytas 10 žmonių ar nors šeimos nariams, jie gal primins, parems. Mat pažadus sau nemažai žmonių yra linkę pamiršti“, – pastebėjo G. Navaitis.
Pasak Ž.Arlauskaitės, draugų ar artimųjų palaikymas įgyvendinti sau duotus pažadus yra labai svarbus. Jis padeda žmogui nenusivilti savo jėgomis ir kartu skatina įrodyti aplinkiniams savo sugebėjimus.
„Svarbus tiek šeimos narių ar draugų palaikymas, tiek santykiai su pačiu savimi. Nereikia pamiršti savęs kontroliuoti, o jei kažkas pavyko – pagirti“, – sakė psichologė.
Žodžiu, pasak pašnekovų, kiekvienas žmogus gali pasiekti užsibrėžtų tikslų, jei akcentuos ne savo pralaimėjimus ir nesėkmes, o, priešingai, sėkmingus žingsnelius ir efektyviai panaudos visas gyvenimo aplinkybes. Svarbiausia, kartą ar net antrą suklupus, nukrypus nuo užsibrėžto tikslo, nepasiduoti, o pasiryžti dar kartą, ieškoti ir išmėginti daugiau motyvų tai daryti, naują tikslo siekimo taktiką, užsitikrinti draugų ar namiškių palaikymą siekiant šio tikslo.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę