Kaip duotus sau pažadus paversti tikrove?

Daugybė žmonių Naujuosius metus laiko svarbiu  atskaitos tašku, nuo kurio turėtų ar bent galėtų prasidėti naujas, kitoks geranoriškų pasižadėjimų ir teigiamų pokyčių kupinas gyvenimas. Metams baigiantis dažnas sau pažada – keisiu gyvenimo būdą, būsiu dėmesingesnis artimiesiems, mesiu rūkyti, pradėsiu sportuoti, sulieknėsiu. Kiek tokie pažadai yra reikšmingi? Kas lemia, ar jie virs tikrove? Kas tam gali padėti?

 

Apie tai kalbėjomės su psichologu konsultantu, psichoterapeutu, politiku ir publicistu Gediminu Navaičiu ir Paramos vaikui centro psichologe Žydre Arlauskaite.

 

Žvilgsnis į Didžiąją Britaniją

 

Kai kuriose šalyse šie naujamečiai pažadai tampa ir mokslinių tyrinėjimų objektu. Štai Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo duomenimis, populiariausias naujametis pažadas yra mesti rūkyti – tai pasižada apie ketvirtadalis rūkančių žmonių. Vos keliais procentais mačiau asmenų pasižada numesti svorio, kone kas šeštas – sveikiau maitintis (iš viso tyrime dalyvavo 3000 žmonių).

Tačiau tie patys sociologiniai tyrimai parodo, kad trečdalis per Naujuosius metus sau duotų pasižadėjimų žlunga jau pirmąją Naujųjų metų savaitę. Sausio mėnesio pabaiga ar vasario pradžia yra tas laikas, kai daug kam paaiškėja, kad pradėti naujai gyventi naujais metais nepavyko.

Beje, vyrai tokių naujamečių pasižadėjimų atsisako staiga ir be skrupulų, moterys juos vertina daug rimčiau – 70 proc. jų teigia labai nusiviliančios, jei šių ketinimų neįgyvendina.

Didžiojoje Britanijoje paaiškėjo, kad  sunkiausiai įgyvendinamas pažadas yra mesti rūkyti – trys ketvirtadaliai davusiųjų šį pažadą metų pabaigoje po poros mėnesių ar pusmečio rūkė ne mažiau nei prieš pasižadėdami atsisakyti šio įpročio. Kur kas geriau sekėsi tiems, kurie žadėjo sulieknėti arba pagerinti savo sportinę formą, – tai pavyko 30 proc. dalyvių.

Pastebėta ir kitų dėsningumų. Pavyzdžiui, vyrams sekėsi geriau, jei jie konkrečiai suformuluodavo sau užduotį – tarkim, liesėti po kilogramą per savaitę ar mėnesį, o ne numesti svorio apskritai. Moterims sekėsi geriau, jei apie savo įžadus jos pranešdavo aplinkiniams žmonėms.

 

Naujieji – svarbiau nei eilinis pirmadienis

 

Bet tai yra statistika. Turbūt kiekvienam įvairių ketinimų nuo Naujųjų metų gyventi kiek kitaip: sveikiau, geriau, visavertiškiau, harmoningiau pasiryžusiam žmogui yra svarbiausia, kad šie sumanymai virstų realybe.

Psichologas psichoterapeutas Gediminas Navaitis pastebi, kad žmonės gana dažnai sau ir kitiems pasako, kad pradės naują gyvenimą. Kartais tas įsipareigojimas įvykdomas, tampa reikšmingu postūmiu keistis, kartais, deja, ne. Pasak G. Navaičio, pats principas inventorizuoti savo gyvenimą ir numatyti naujų tikslų, ieškoti naujų galimybių yra labai geras, o Naujieji metai – tam puiki proga. Nes ši data leidžia žmogui apžvelgti, kas pasiekta, pasvarstyti, ką rinksis ar keis kitais metais.

Tokiu atskaitos tašku, pasak pašnekovo, gali tapti nemažai kalendorinių datų: žmogaus ar jo bičiulio gimimo diena, vedybų sukaktis, Naujieji metai ar bet kuris pirmadienis ar kito mėnesio pradžia. Gimimo diena ar bet kuris pirmadienis gali paskatinti žmogų ką nors keisti savo gyvenime, draugo gimtadienis – ką nors keisti bendravime su juo, vedybų sukaktis – pastūmėti naujai pažvelgti į santykius, pamėginti juos pagerinti.

 

Svarbiau priežastis

 

Pasak Paramos vaikui centro psichologės Žydrės Arlauskaitės, prieš Naujuosius metus žmonės ypač dažnai ką nors sau pasižada. „Naujieji metai tampa savotiška atsvara, nauju startu. Prieš Naujuosius žmogus susikaupia, pasiruošia naujam žingsniui, tačiau dažnai pažadai taip ir lieka neišpildyti“, – sakė Ž.Arlauskaitė.

G. Navaitis tęsė, kad kiekvienas žmogus, tarkim, apsisprendęs laikytis dietos, mesti rūkyti, to sprendimo link eina palaipsniui, tarsi laipteliais. Pirmiausia žmogus pastebi, kad jo svoris per didelis ar jis rūko pernelyg daug, gal net sveikata šlubuoja, pasvarsto, ką turėtų daryti, kad situacija keistųsi. Suprantama, jis turi ir kitų ketinimų, užsiėmimų, tad šį sumanymą pamiršta. Po kiek laiko grįžta prie šios minties, priima sprendimą mesti svorį ar rūkyti, bet dažniausiai jo neįvykdo. Po kiek laiko vėl prie jo grįžta prie sumanymo ir pradeda jo laikytis. Todėl gana įprasta, kad žmogus, įsipareigojęs pradėti naują gyvenimą, kažką jame keisti, po trejų dienų vėl gyvena kaip ir anksčiau, tačiau „nuo kito pirmadienio“ gali įsipareigoti vėl pradėti iš naujo – šį kartą „jau tikrai“.

 

Kruopščiai suplanuokime

 

Visi turime patirties dalinti pažadus kitiems ir sau. Dalį paprastai jų įvykdome, dalį sugebame pamiršti. Jei iš tikrųjų norime keistis, derėtų skirti laiko pamąstant, kaip artėsime prie to pažado, numatomo tikslo ir pradėti realizuoti konkretesnį planą.

Pasak G. Navaičio, lengva prisiimti pažadą: „Būsiu geresnis artimiesiems“, bet virsti realybe jis gali tik įgavęs konkretumo. Tad, sumanius ir pasiryžus būti geresniam artimiesiems, svarbu nutarti, ką vardan to padarysime. Pavyzdžiui, numatyti, kad nors kartą per dieną, tarkim, po 3 minutes pasikalbėsime su sūnumi ar dukra, kartą per savaitę nueisime į vaikui patinkantį renginį, kartą per savaitę padarysime tai, kas patinka sutuoktinei ar sutuoktiniui.

„Norint, kad sumanymai virstų realybe, reikia nuo abstrakcijos pereiti prie konkretesnių įsipareigojimų. Pasižadėjimas: „Nuo Naujųjų metų būsiu veiklus, energingas“ yra tik postūmis pagalvoti, kaip šie gražūs pažadai gali būti realizuoti. Jeigu sumaniau būti sveikesnis, stipresnis, galiu įsipareigoti kasdien daryti mankštą, du kartus per savaitę nueiti į sporto klubą, vietoj 3 butelių alaus per savaitę pasitenkinti vienu. Tokie įsipareigojimai įvykdomi,“ – aiškino G. Navaitis.

 

Ar žinome priežastį?

 

Psichologės Ž.Arlauskaitės teigimu, daug svarbiau žmogui yra ne sau nusistatyti laiką, nuo kada pažadi keistis, o žinoti priežastį, kodėl nori keistis.

„Kartais žmogus sako: „Viskas nuo Naujųjų ar nuo pirmadienio neberūkau, nevartoju alkoholio, metu svorį“, tačiau Naujieji ar pirmadienis ateina ir praeina, o visi blogi įpročiai lieka, kaip buvę. Todėl prieš dalijant pažadus svarbiau žinoti, kodėl tai pasiryžau daryti: mesiu rūkyti, nes yra nesveiki plaučiai, pradėsiu sveikai maitintis, nes nesveikuoja skrandis, noriu būti energingesnis. Tam labai padėtų kruopščiai suplanuoti veiksmai: susidarytas grafiką, priemonių sąrašas ar netgi atnaujintas garderobas, jei žmogus tikisi gerinti savo sportinę formą ar kūno linijas,“ – patarė Ž.Arlauskaitė.

Psichologas psichoterapeutas G. Navaitis tęsė, kad, norint įvykdyti sau ir kitiems duotus pažadus, praverstų tokia psichoterapinė technika – vaizdais įsivaizduoti, ką reiškia: „Būsiu sveikesnis ar geresnis“, kuo konkrečiai tada skirsiuos nuo dabartinio. Jei į galvą ateis mintis, kad atjaunėsiu, ji negali būti realizuota, o „būsiu sportiškesnis“ – gali. Tada  tiktų įsivaizduoti, kaip tapęs sportiškesnis žmogus atrodys, kaip tada elgsis, kaip to vaizdinio link artės.

„Konkrečiai pradėjus įsivaizduoti būsimus rezultatus, įsipareigojimas tampa lengviau įvykdomas“, – pabrėžė G. Navaitis.

 

Artimųjų palaikymas

 

Žmogaus pasižadėjimas sau, deja, ne visada yra labai reikšmingas. Kuo daugiau asmenų žino apie žmogaus apsisprendimą, įsipareigojimą, tuo labiau žmogus jaučiasi įpareigotas jį vykdyti.

„Kai žmogus įsipareigoja tik sau, tai dažnai nėra tiek reikšminga, kaip tai, ką pažadėjo ir kitiems. Tada dauguma žmonių jaučiasi labiau pažadėję. Jei tas pažadas pasakytas 10 žmonių ar nors šeimos nariams, jie gal primins, parems. Mat pažadus sau nemažai žmonių yra linkę pamiršti“, – pastebėjo G. Navaitis.

Pasak Ž.Arlauskaitės, draugų ar artimųjų palaikymas įgyvendinti sau duotus pažadus yra labai svarbus. Jis padeda žmogui nenusivilti savo jėgomis ir kartu skatina įrodyti aplinkiniams savo sugebėjimus.

„Svarbus tiek šeimos narių ar draugų palaikymas, tiek santykiai su pačiu savimi. Nereikia pamiršti savęs kontroliuoti, o jei kažkas pavyko – pagirti“, – sakė psichologė.

 

 

 

Žodžiu, pasak pašnekovų, kiekvienas žmogus gali pasiekti užsibrėžtų tikslų, jei akcentuos ne savo pralaimėjimus ir nesėkmes, o, priešingai, sėkmingus žingsnelius ir  efektyviai panaudos visas gyvenimo aplinkybes. Svarbiausia, kartą ar net antrą suklupus, nukrypus nuo užsibrėžto tikslo, nepasiduoti, o pasiryžti dar kartą, ieškoti ir išmėginti daugiau motyvų tai daryti, naują tikslo siekimo taktiką, užsitikrinti draugų ar namiškių palaikymą siekiant šio tikslo.  

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai