Kaip suvalgyti citriną šypsantis

Socialinių mokslų daktarė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Psichologijos katedros docentė, Vadybos ir psichologijos instituto direktorė Aistė Diržytė sako, kad šių dienų citriną – negatyvumo virusą visuomenėje – galima įveikti keliais būdais. Pirmas – įsivaizduoti, kad tai ne citrina. Kitas – kad galima pagardinti ją medumi. Tuomet įmanoma suvalgyti citriną šypsantis. Taigi, kaip ir kur surasti to medaus, kaip tapti tikrai sveiku žmogumi ir kaip pirmiausia atpažinti, o po to ir įveikti mūsų savybes, trukdančias tokiems tapti, atskleidžia klinikinė psichologė Aistė Diržytė.
 
Tikroji sveikata prasideda žmogaus galvoje
„Nusivylimas ir bejėgiškumas – pati blogiausia psichologinė būsena, – sakė psichologė A. Diržytė. – Ką mes, psichologai, laikome tuo medumi, kuris padėtų šypsotis, padėtų ryžtingai suvalgyti citriną, ir ką mes laikome veiksniais, kurie reikalingi šių dienų Lietuvai? Pirmiausia tai sveikas pozityvus mąstymas“, – kalbėjo A. Diržytė, cituodama japonų mokslininką gydytoją Shigeo Haruyamą, kuris parašė knygą „Tikroji sveikata prasideda žmogaus galvoje“.
Psichologės teigimu, sveikas mąstymas reiškia ne tik sveikatos žinias, bet ir tikėjimą tomis žiniomis, jų įsileidimą į savo gyvenimą. Yra nemažai pavyzdžių, kai labai išsilavinęs, net medicinos laipsnį turintis žmogus netaiko šių žinių savo gyvenime. „Taigi sveikas yra toks mąstymas, kai mes ne tik abstrakčiai kažką žinome, apie tai, kas yra naudinga ar kenksminga, bet ir tas žinias įsileidžiame net į savo pasąmonę, ir paskui jos paskatina pozityvų, t.y. sveiką elgesį“, – tikina psichologė.
Pasak jos, žmogų, kuris neturi sveikatos žinių, bet nori būti sveikas, ypač jei jo sveikata silpna, galima lyginti su laivo kapitonu, kuris nori kažkur nuplaukti, bet nežino, koks yra jo kelionės tikslas. „Mes turime aiškiai žinoti, ko mes siekiame, koks mūsų kelionės tikslas, tačiau, kai jau turi kelionės tikslą ir žemėlapį, – dar svarbiau tvirtai laikyti vairą savo rankose. Tai yra tas sveikas pozityvus elgesys, kurio reikia, norint pasiekti konkrečių rezultatų, – sako MRU Psichologijos katedros docentė. – Tam reikia ne tik minties, kad nori kažkur nuplaukti, ne tik fizinės jėgos, bet ir ištvermės, tam tikrų asmenybės savybių.“
Sveiko elgesio ir sveikatos kliuviniai
Psichologės teigimu, sveikai asmenybei svarbi ir dvasinė emocinė higiena, ir tam tikrų vertybių turėjimas. „Lietuva yra orientuota į verslumo ugdymą, sveikatos ugdymą. Bet jei pažiūrėsime giliau, ar to pakanka? Ar vien sveikatos, sveiko elgesio žinių, pasitikėjimo savimi pakanka? Gal reikalingi kažkokie papildomi dalykai, kurie būtų svarbūs kartu su sveikatos ugdymu? – retoriškai klausia Aistė Diržytė ir čia pat pateikia atsakymą. – Tikslui pasiekti labai svarbi ir asmenybė.“ Taigi apie tai, kokios tos mokslininkų išskirtos asmenybinės charakteristikos, kurios trukdo sveikam elgesiui ir sveikatai.
Savigrauža , susijusi su nepasitikėjimu savimi. Pagrindinė tokių žmonių mąstymo schema – Aš bevertis. Šis mąstymas būdingas depresyvioms asmenybėms. Nenuostabu, kad nemažai žmonių šia savybe pasižymi. Pasak psichologės, įtakos turi mūsų žiniasklaida, kurioje vyrauja vienas kito kritikavimas, žeminimas, tyčiojimasis. Tai formuoja žmoguje tam tikrą asmenybės nukrypimą. „Sveikata gali būti ne tik fizinė, bet ir emocinė, ir jei tos kritikos žiniasklaidoje daug, jei ji nekonstruktyvi, o tik žeminanti, kaip galima kalbėti apie tikrą sveikatą?“ – retoriškai klausia A. Diržytė.
Goduma s – dar viena savybė, susijusi su socialine vaidyba, abejingumu kitiems. Pagrindinė mąstymo schema – Man kiti nesvarbū s. Šis mąstymas būdingas psichopatinėms asmenybėms. „Pasižiūrėkime, kas vyksta mūsų visuomenėje, ar neskatinamas žmonių godumas, norint turėti daugiau sau, įdedant mažai pastangų. Tada apie kokią sveikatą galime kalbėti?“ – sako psichologė.
Arogancija , susijusi su kitų menkinimu, tuomet dominuoja schema – Aš geriausias . Šis mąstymas būdingas narcizistinėms asmenybėms. Psichologės teigimu, kartais narcisizmas gali būti visai geras bruožas, nes žmonės taip labiau pasitiki savimi, manydami, kad jie yra geriausi kurioje nors srityje. Blogoji pusė ta, kad šalia esantys verčiami jaustis menkaverčiais, todėl negalima kalbėti apie sveikatą atsietai nuo vertybių, žmogiškųjų humanistinių savybių ugdymo.
Įtarumas, kitų kaltinimas, kai vyraujanti schema – Visi prieš mane . Šis mąstymas būdingas paranoidinėms asmenybėms. Psichologė siūlo atkreipti dėmesį į save ir pažiūrėti, ar nekaltiname kitų, kad per mažai mums skiria dėmesio ar pinigų, per mažai mumis rūpinasi. „Tebūnie žmonės tokie, kokie yra, – sako A. Diržytė. – Leiskime tada sau būti kitokie. Nebūkime tokie, kaip jie. Būkime iniciatyvūs, pozityvūs, geranoriški ir duodantys. Nežiūrėkime, kad mums kas nors ko nors neduoda.“
Kategoriškumas , mąstymas juoda arba balta kategorijomis. Jis dažniau būdingas ribinėms asmenybėms, kurios paprastai būna labai impulsyvios. Klasikinis pavyzdys – vyras smurtautojas, kuris, primušęs žmoną, vėliau ateina su gėlėmis, atsiprašinėja ir gailisi. „Pagalvokime, ar mes nerodome pernelyg agresyviai savo emocijų, ar nepažeidžiame kitų žmonių. Jei mes tai darome, sumažiname sveikatos potencialą Lietuvoje“, – ragina psichologė.
Nerimastingumas , katastrofinis mąstymas, kai vyrauja schema – Gali atsitikti kažkas blogo . Šis mąstymas būdingas nerimastingoms asmenybėms. Pasak psichologės, tai bruožas, trukdantis tapti sveikomis asmenybėmis, nes tikras sveikuolis – tai žmogus, kuris ne tik fiziškai aktyvus, sugeba atsirinkti ir pasigaminti maistą, bet kuris auga kaip asmenybė, kuris puoselėja savo paties savybes.
Atsiribojimo , socialinio intereso nebuvimo schema – Palikite mane ramybėje . Jei mes atsiribojame, nesame bendruomeniški – negalime kalbėti apie tikrą sveikatą.
Koks yra sveikas žmogus?
Jei anksčiau psichologai kalbėjo apie trūkumus, o norma buvo aiškinama kaip ligos nebuvimas, tai šiuo metu vis labiau įsigali nuomonė, kad reikia kalbėti ne apie asmenybės trūkumų nebuvimą, bet apie asmenybės pliusus. Taigi, kokios tos savybės žmoguje turi būti, kad apie tą žmogų galėtume kalbėti kaip apie tikrai sveiką žmogų?
Išmintis – tai sąvoka, kurioje galima sutalpinti daug kitų sąvokų: smalsumą, norą pažinti, norą mokytis, kūrybiškumą. Pagrindinė mąstymo schema – Mokinio pozicija, aš mokinys, aš atviras, aš mokausi, aš nesu kategoriškas, nematau, kad viskas yra tik juoda arba balta. Būtina nuolat rinkti informaciją. Taip mes augame kaip asmenybės.
Drąsa, suprantama kaip energija, atkaklumas, veiklumas, iniciatyva. Pagrindinis mąstymo elementas – Aš stiprus . Čia būtina prisiminti istorijas, kaip po automobilio avarijos žmonės, kurie, gydytojų teigimu, nebeturėtų vaikščioti, atsistoja ir eina. „Galėjimas pasakyti: „Aš stiprus, manyje yra galia, visatos jėga“ padaro mus sveikais žmonėmis ir padeda mums būti sveikiems tikrąja žodžio prasme“, – tikina psichologė A. Diržytė.
Teisingumas , suvokiamas kaip gebėjimas būti bendruomenišku, o vėliau atitinkamos srities lyderiu. Pagrindinė mąstymo schema – Aš vertinu kitus, kiti žmonės irgi kažkuo ypatingi, taip pat apdovanoti . Šio mąstymo žmonės geba pamatyti kitų žmonių pliusus, o tai yra sveikos asmenybės požymis. „Kartais mums atrodo, kad esame labai protingi, kai pamatome kitų minusus, – sako psichologė, – Tačiau dar svarbiau ir kartais net sunkiau – pamatyti kito pliusus, kuo jis stiprus. Ir ne tik pamatyti, bet ir parodyti žmogui pagarbą dėl tų pliusų.“
Žmogiškumas , kuris įvardijamas kaip meilė žmonėms, gerumas, altruizmas, socialinis intelektas. Tokie žmonės mąsto – Man svarbi kitų gerovė, svarbu, kad kiti būtų irgi laimingi . Toks žmogus dalinasi savo žiniomis, savo emocine šiluma, dalinasi tuo, ką turi.
Ištvermė , suvokiama kaip pakantumas, kartais sugebėjimas atleisti, kantrybė ir kaip savireguliacija. Mąstymo schema – Turiu jėgų, jei tikiu . Šią savybę geriausiai atspindi posakis: „Kelią įveikia tas, kuris eina. Tačiau labai svarbu eiti, o ne, žengus vos kelis žingsnelius, sustoti ir ištarti: „Viskas, nebeturiu jėgų.“
Dvasingumas, kuris suvokiamas ne kaip teologų terminas. Tai yra dėkingumas, viltis, gebėjimas patirti proto ir sielos ramybę, gėrio ir grožio įžvelgimas, sugebėjimas rasti prasmę. Tokie žmonės mąsto: Mano gyvenimas turi misiją ir prasmę.
„Jei yra visas šių savybių derinys, tuomet galima kalbėti apie jus, mus, kitus, ne tik kaip be patologijos, bet ir kaip apie žmones, kurie turi tikrą pridėtinę asmenybinę vertę ir kurie gali būti sveikatos kūrėjai ir puoselėtojai Lietuvoje“, – sako psichologė Aistė Diržytė. Pasak jos, kiekvienas iš mūsų yra savo gyvenimo ir visos Lietuvos sveikatos potencialo maestro, kurio nuostabių kūrinių reikia Lietuvai.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai