Kai gaudžia Vėlinių sielos varpai

Yra per metus tokia diena, kai visa Lietuvėlė susėda į ištaigingus ar vos bepakrutančius automobilius ir plaukia nenutrūkstamu srautu. Rodos, kas pajudino skruzdėlyną. Yra tokia diena, kai verkia žvakės, kai blaškosi vėjai, kai iki pat kapų kalnų nusileidžia vakaro dangus. Tą dieną skubam pas juos, savo brangiuosius. Tą rudens vakarą neretam nurieda ašara – taip ilgu ilgu!
 
Tas vakaras turi savo ypatingą galią. Rimčiau susimąstome apie savo būtį. Per visus mūsų užimtumus prasimuša galimybė bent trumpam nutildyti vidinį šurmulį, sumaištį, leidžia susimąstyti apie amžinąsias vertybes, stabtelėti ir pasižiūrėti į save. Ir tai vyksta jau nepaisant mūsų planų bei tvarkaraščių.
Artimuosius amžinam poilsiui priglaudęs žemės lopinėlis tampa mūsų pačių susitikimo su savo esatimi vieta. Susitikimo su giliausiomis prasmės paslaptimis, įvilktomis į naivų būties rūbelį, vieta. Susitikimo, nuo kurio priklauso, kiek drįsim pažvelgti švieson, vieta.
Trokštam susitikti ir atsiteisti. Retai tepagalvoję, kad pirmiausia skubame... paguosti patys save. Sustoti, nurimti, apsivalyti. Skubam gniauždami širdy maldą – atsiprašymą. Skubam virpančioj rankoj ištiesę pažadus. Ir kažin, kam labiau tokio nusiteikimo reikia – ar tik ne mums patiems?
Vėlinių vakarą vargetą ir turtuolį, šlove besipuikuojantį ir benamį turbūt aplanko panašios mintys: o kas toliau? Gal teisus profesorius D. Jamesas, tvirtindamas, kad mūsų išgyvenimai klykte klykia viena: „Daugiau gyvenimo!“
 

Tiems, kurie nebeskaičiuoja laiko


Nutilus Vėlinių varpams, ilgai gaudžia mūsų sielos varpai, vis dar siejantys su brangiais išėjusiaisiais – kodėl miršta (deja, atrodo, mums – visuomet per anksti) geriausi, mylimiausi? Mus, pasiliekančius, dažnai metų metus (deja, visuomet po laiko) graužia kaltės – būtos ir nebūtos – kirminas. Graudinamės, kad niekuomet nebegalėsime jiems atsilyginti. Bet ta meilės skola leidžia suvokti, kad nesam nereikalingi, kad kažkam būnam patys svarbiausi. Ir nenorim prarasti to pojūčio.
Ir vyksta šitie „psichoterapijos seansai“ kasmet, dažnai niūrų ir žvarbų vakarą. Kaip gyvename? Ar rūpinamės savimi? Jei nesaugome savo sveikatos, nebesiekiame būti laimingi, ar nespjauname į jų, išėjusiųjų rūpestį mumis, pasitikėjimą? Kaip gyvename? Ar dvelkia žemiškąja ramybe ir amžinuoju nerimu?
 

Gydančios graudulio ašaros


Yra dalykų, kurie ne mūsų valioj. Kad ir kaip gudrautume, pasak Tomo Kempiečio, „tikrai ateis laikas, kai savo sielai apvalyti norėsi turėti dar bent vieną dieną, vieną valandą... Duok, Dieve, kad mes būtume gyvenę šiame pasaulyje gerai nors vieną dieną!“ O juk mūsų valioj gyventi prasmingai. Ir pakankamai ilgai. Sveikiems. Kad pateisintume savo buvimą.
„Sąžinės spurdėjimai sukelia pasekmes, – rašo Faltonas J. Šynas. – Yra žmonių, kurie plaunasi rankas dešimtis kartų per dieną. Reikia apsivalyti. Deja, manoma, kad išorinis apsišvarinimas atstos moralinį, vidinį apsišvarinimą.“ Užgniaužtos emocijos prasiveržia liga. Todėl kartais būna tokia efektyvi „graudžių ašarų terapija“.
Galima gyventi, galvoti, planuoti tik sau, bet gyvenimas prabėga, o tu lieki tuščiomis. Tie, kuriuos prisimenam, neliko tuščiomis. Jie gyveno ne tik sau – ir mums. Parimę prie brangaus kapelio, netikėtai pajuntam, kaip per liūdesį šypteli mūsų sielos. Ir aimanos veržiasi nebe nykion tamsumon, o viltin – kartu su verkiančių žvakių liepsnelėm…
 

Susitikimo vieta – žemė


Verkia žvakės. Arčiau žemės palinksta visata. Tarsi dingsta riba tarp pasąmonės pliūpsnių ir realybės. Be žodžių, be kasdienio blaškymosi, ištirpę amžinybės šauksme, susiliečiam su savo atmintim, su išmintim, kurią nuolat vejame nuo savęs, bet kurią jaučiame...
Kai žodžių nebereikia. Ir ašarų. Ir rankų grąžymo... Įsikimbam į parankę savo liūdesiui, savo ilgesiui ir suklumpam prie brangaus kauburėlio. Tąvakar už mus šnabžda žvakės: ach, kaip mylėjom! Savuosius išėjusiuosius. Sutiktus čia. Taip trumpam. Ar žvakių šviesa, ar meilės tyla tą dieną leidžia lyg nebejusti buities svorio – lieka tik begalinė erdvė, begalinis laikas ir meilė bei viltis...

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai