Optimistu ne gimstama, o tampama

Įžvalga, kad protas gali mus ir susargdinti, ir išgydyti, yra vienas svarbiausių XX amžiaus atradimų. „Pozityvus požiūris yra labai stiprus veiksnys, kai kalbame apie sveikimą“, – tvirtina šeimos gydytoja Jurgita Jankauskienė.
 

Mus programuoja mintys ir žodžiai


Sirgti, anot medikės, mes išmokstame vaikystėje. Tiesiog tam esame gimdytojų užprogramuojami nuolatiniais perspėjimais: „jei sušlapsi kojas – peršalsi“, „jei sušilęs gersi šaltą vandenį, – skaudės gerklę“ ir pan. Smegenų neuronai tokį programavimą priima kaip nurodymą ir jam paklūsta, taip perspėjantys posakiai tampa išsipildžiusia pranašyste. Negatyvios mintys ir jausmai tampa negatyviu programavimu. Pozityvios mintys ir jausmai – pozityviu programavimu.
Negatyvaus programavimo pasekmė yra liūdesys, nesėkmės ir negalavimai. Pozityvus programavimas atneša laimę, sėkmę ir sveikatą.
Augant tose šeimose, kur tėvai daugiau peikia nei giria, tampa įprasta kritikuoti vienas kitą ir kartu nepasitikėti savimi, peikti ir pykti ant savęs, matyti vien savo silpnybes, tad nėra taip lengva vieną dieną padėti tašką negatyviam mąstymui ir imti mąstyti vien teigiamai.
„Sunku girti save, džiaugtis pasiekimais, didžiuotis, kad ir nedideliais laimėjimais, – pripažįsta gydytoja. – Įprotis mąstyti neigiamai blogina ląstelių, fiksuojančių negatyvias mintis, gyvybines funkcijas. Neigiamos mintys kelia nereikalingą įtampą ir didina stresą. Ilgalaikė psichinė įtampa silpnina imunitetą, kuriam sušlubavus, prasideda visos kitos bėdos. Todėl, norint būti sveikam, reikia sutelkti dėmesį į sėkmes, o ne į pralaimėjimus.“
 

Pozityviai mąstyti išmokstama palaipsniui


Savęs perprogramavimas atliekamas per vizualizacijas tam tikroje proto būsenoje arba sąmoningumo lygmenyje, vadinamame alfa lygmeniu. Kai esame aktyvūs ir budrūs, mūsų smegenų elektrinio aktyvumo dažnis 14-21 Hz. Mokslininkai tokį dažnį vadina beta lygmeniu. Einant miegoti, t.y. smegenų dažniui esant 8-13 Hz, žmogus pasieka alfa, smegenų žievės atsipalaidavimo ir mieguisto būdravimo lygmenį, kuriame protas geba sukurti tai, ką įsivaizduojame.
Moksliškai įrodyta, kad smegenims esant alfa lygmens, kūne vyksta teigiami pokyčiai: atsinaujina pažeisti ir nusilpę organai bei organizmo sistemos, normalizuojasi kraujospūdis, stabilizuojasi pulsas. Sulėtėjus smegenų bangų dažniui, visi pavartoti vaistai veikia daug stipriau nei esant beta lygmeniui.
Pastebėta, kad alfa lygmenyje galima kontroliuoti funkcijas, kurios iki šiol buvo nekontroliuojamos, o organizmo gebėjimai, kurie buvo laikomi pasąmoniniais, gali paklusti sąmoningiems norams. Netgi įmanoma sąmoningai kontroliuoti įpročius ir automatines organizmo funkcijas. Genialūs žmogiškojo proto gebėjimai, kurie normalioje būsenoje menkai tepasireiškia, alfa lygmenyje gali būti sąmoningai aktyvinami tam, kad padėtų spręsti problemas.
„Lengviausia spręsti sveikatos problemas, nes jų priežastys glūdi mumyse, o ne išoriniame pasaulyje. Mes galime skatinti gijimą, kurdami pozityvius vaizdinius ir mintyse kartodami pozityvius teiginius, – tikina medikė. – Mąstydami ir kalbėdami tik pozityviai: „aš galiu“, „aš moku“, „aš tai padarysiu“, priversite smegenis dirbti jūsų naudai. Kai nuolat kartojamos frazės taps teigiamu įpročiu, net patys nustebsite, kiek galios turi šie teiginiai.“
 

Svarbiausia – atsipalaidavimas


Vis daugiau žmonių supranta, kad, pakeitus mąstymą, pasikeičia ir kūnas. Mokslas taip pat pripažįsta, kad protas geba tiesiogiai veikti materiją. Teigiami vaizdiniai padeda pasiekti trokštamų rezultatų, neigiami – tai, ko mes visiškai nenorime. Vadinasi, kiekvienas, vien valdydamas mintis, gali trykšti sveikata, energija, turėti stiprų imunitetą. Tereikia labai nedaug – kartkartėmis mokėti atsidurti alfa lygmenyje, kai, atpalaidavus kūną, atsipalaiduoja ir protas. Atpalaidavus protą ir perpus sulėtėjus smegenų elektrinio aktyvumo dažniui, ypač suaktyvėja dešiniojo smegenų pusrutulio, valdančio mūsų mintis, jausmus ir emocijas, veikla.
Smegenys yra 1,4 kg sveriantis organas, esantis kaukolėje. Nors protas yra beribis ir neišmatuojamas, tačiau priklausomas nuo smegenų. Sąmoningumo kontroliavimas leidžia žmogui padidinti produktyvumą ir įgyti problemų sprendimo įgūdžių. „Tarkime, jūs trokštate geresnės sveikatos, tačiau manote, kad jums nepavyks to pasiekti. Tikėjimas padeda mums entuziastingai įsivaizduoti galutinį rezultatą. Entuziazmas didina teigiamos energijos, kuri reikalinga organizmui, lygį. Tuomet smegenys apdoroja sėkme tikinčio žmogaus proto suteiktą informaciją, ir užsidega žalia šviesa: „man pavyks!“. Pozityvus požiūris yra labai svarbus veiksnys, kai kalbama apie sveikimą. Tikėjimas nesėkme atšaukia visus gerus dalykus, kuriuos buvote pasiekę, todėl jūs ir toliau negaluojate“, – sako medikė.
 

Kiekviena nesėkmė – gyvenimo pamoka


Mūsų kūnas gali išsigydyti pats, bet mes trukdome šiam procesui nerimaudami ir pasiduodami stresui. Deja, gyvenimo be streso nebūna, tačiau kiekviena nesėkmė turi būti pamoka, o ne gyvenimo pabaiga.
Dažnai stresinėse situacijose mes reaguojame spontaniškai, todėl taip greitai įsižeidžiame, nuliūstame, supykstame ir pan. Dar prieš 50 metų, operuodami žmones, gydytojai pastebėjo, kad nuo pykčio kinta skrandžio gleivinės spalva. Dabartiniu metu yra išaiškinta ir tai, kad stresas mažina baltųjų kūnelių aktyvumą, kad nerimas sukelia opas ir daugelį kitų blogybių.
Neigiamo streso poveikio galima išvengti į nemalonius įvykius reaguojant ramiai. Anot medikės, tik laikui bėgant išmokstama nukreipti dėmesį į teigiamus aspektus, matyti galimybes, šypsotis, kalbėti teigiamai, o neigiamas mintis pakeisti teigiamomis. „Pabandykite išspręsti bet kokią jus užklupusią problemą kuo naudingiau sau, atrasdami joje ne mažiau kaip 10 teigiamų savybių, – pataria medikė, – palaipsniui pozityvaus mąstymo dėka gebėsite valdyti stresą, tapsite ramesni ir atsipalaidavę. Kilus stresinėms situacijoms, pirmiau įjungsite protą, ramiau įveiksite nemalonias situacijas, tapsite tvirtesni, ir tuomet stresas jus vis mažiau veiks. Gyvenime atsiras daugiau pozityvumo, kuris jums padės judėti savo tikslų link, nepasiduodant nereikalingai panikai. Optimistu ne gimstama, o tampama. Mokytis pozityviai mąstyti galima išmokti bet kada ir bet kokio amžiaus.“
 

Už negalavimus esame atsakingi mes patys


Iš šalies gali atrodyti, kad pozityviai mąstantys yra kiek pamišę, nuo žemės pakilę žmonės, į gyvenimą žiūrintys pro „rožinius akinius“. Anot gydytojos, pozityvus situacijos vertinimas nėra lengvabūdiškumas ar sunkumų nuvertinimas. Tai tikėjimas savimi ir savo jėgomis. „Geriau kartoti sau, kad „esu sveikas“, negu nuolat tvirtinti: „nesu ligonis“. Pozityvumas turi būti pozityvus, – pabrėžia medikė. – Žodis „sveikas“ verčia mūsų mąstymą veikti mūsų naudai, o mąstymas ir teigimas sau, jog „nesate ligonis“, jau savaime turi kažką neigiamo, todėl veikia žlugdomai.“
Nors pozityvus mąstymas didina pasitikėjimą savimi, tačiau vien jo tikrai neužtenka. Ne mažiau svarbios ir jūsų pačių pastangos, nes, nieko nedarydami, vargu ar tapsite sveikesni. Tam, kad būtų sukurtos tinkamos sąlygos gyti, būtinas ne tik atsipalaidavimas, optimistinis požiūris į gydymą, bet ir pasitikėjimas savo gydytoju. „Gydytojas ir pacientas turi būti viena darni komanda, tačiau, net ir turint patikimą gydytoją, nereikia pamiršti, kad daugeliu atvejų sveikata priklauso tik nuo jūsų pačių“, – sako gydytoja.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai