Norėti reiškia galėti

Taip sako prancūzai. Akivaizdu, kad pozityvus mąstymas veikia žmogaus gyvenimą apskritai. Tačiau ar gali veikti konkrečius dalykus, ar veikia fizinę sveikatą? Gal tėra tik savitaiga? Galvosiu, kad viskas gerai, ir bus gerai? Arba – įkišiu kaip strutis galvą į smėlį ir nereiks rūpintis, ar nesergu? Ką reiškia pozityvus mąstymas? – klausiame gydytoją psichiatrą AURELIJŲ VERYGĄ.
 
Pozityvus arba negatyvus mąstymas yra labai susiję su sveikata. Psichikos liga gali nulemti, kad mąstymas keičiasi, grimztama į neviltį, atsiranda vertinimo tendencingumas – dominuoja niūrūs, pesimistiški tonai. Tačiau ir pats mąstymas gali tapti savotiška priežastimi (paleidžiamuoju mechanizmu) psichikos sutrikimams pasireikšti.
Žmonėms, sergantiems depresija, ypač dažnai būdingas savęs nuvertinimas, įsivaizdavimas, kad viskas bus blogai, kad niekas nepavyks, kad jie nieko nesugebės. Tai gali būti ligos simptomas, bet nebūtinai. Jeigu kažkas keletą kartų nepavyko, nusprendžiama, kad situacija beviltiška, ir sakoma: tau nieko neišeis, tu nieko nepadarysi, nuvertinamos galimybės, o kartojant – patikima ir smunkama į tamsą.
O jeigu žmogus turi sveikatos problemų – serga, tarkim, širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertenzija, turi virškinimo sutrikimų – kai ypač daug priklauso nuo emocijų, nuostatų, nusiteikimo, – ką keičia pozityvus mąstymas?
Daug ką. Keičia bendrą sveikatos būklę. Gal šiuolaikinė medicina šio suvokimo pernelyg neakcentuoja, bet juk yra aprašytas ne vienas atvejis, kai žmogus, tikėdamas, kad pasveiks, kad viskas bus gerai, daug greičiau sveiksta. Tas tikėjimas yra be galo svarbus. Čia nėra jokios mistikos. Juk ne veltui sakoma (ir jau seniai – nuo antikos laikų), jog gydo ne tik vaistas, pirmiausia gydo žodis.
Jeigu kalbame apie pacientą – apie žmogų, kurio sveikata jau išbalansuota, labai svarbu, kad gydytojas sugebėtų palaikyti viltį – kad žmogus neprarastų vilties, nenusimintų, kad ir kokia liga sirgtų. Nes tikėjimas pasveikimu, pozityvus mąstymas padeda. Su tuo yra susijusi mūsų imuninė sistema, bendra organizmo būklė – kaip mes kovojame su ligomis. Nėra jokių abejonių – ar teigiamai, ar neigiamai veikia – poveikis bet kuriuo atveju egzistuoja.
Laimės hormonai vietoj vaistų
Kalbant apie Lietuvos gyventojų sveikatą, vis dažniau akcentuojama psichinė sveikata
Visiškos fizinės, psichinės, socialinės, protinės ir dvasinės gerovės būsena – štai kas yra sveikata. O psichinė sveikata – gebėjimas reikšti emocijas, mąstyti, priimti sprendimus, valdyti situacijas.
Dėl neramaus gyvenimo, didžiulių informacijos srautų, konkurencijos tiek versle, tiek buityje tikrai daugėja neurozių, depresijų ir kitų sutrikimų. Net vaikai serga „profesinėmis“ ligomis – būti mokiniu nelengva.
Būtent gyvenimo ritmas, sociumas, aplinkos tarša, pagaliau – genetiniai veiksniai neleidžia valdyti situacijų, juolab – kontroliuoti sveikatos. Sakoma, jei žinotum, kur krisi, pagalvėlę pasidėtum...
Genetinių, paveldimų sveikatos sutrikimų tėra tik penktadalis. Medicinos lygis telemia vos 10–15 procentų sveikatos. Užtat mūsų emocijos, elgesys, sveika gyvensena, kultūrinė aplinka, mikroklimatas, mūsų nuostatos, nusiteikimai lemia net 50–60 procentų!
Tačiau, kad išgyventum, neretai tenka kuo mažiau demonstruoti savo emocijas, nuotaikas ir nuostatas. Tuo labiau jei tos emocijos turi neigiamą atspalvį
Teigiamos emocijos padeda ir išlikti sveikam, ir sveikti. Bet tai nereiškia, kad neigiamas emocijas galime užgniaužti, nuslopinti, paslėpti. Jos niekur nedingsta. Prasiveržia psichosomatiniais sutrikimais, graužia iš vidaus. Neigiamas emocijas – liūdesį, neviltį, bejėgiškumą, išdavystę, nusivylimą – reikia išgyventi.
Teigiamos emocijos jau „pamatuojamos“ – išsiskiria daugiau „laimės hormonų“, t.y. žmogus geriau jaučiasi, lengviau toleruoja įvairius ligos simptomus. Pozityvus mąstymas veikia biochemiškai? Kaip smegenys padeda kovoti su liga? Arba – priimti ligą?
Tikrai, vadinamieji „laimės hormonai“, atsakantys už psichinę būklę (pvz., oksitocinas, serotoninas, dopaminas), išsiskiria, kai žmogus yra patenkintas.
Kai jų išsiskiria pakankamai, žmogus jaučiasi gerai. Kai daugiau išsiskiria endorfino – ne taip aštriai jaučiame skausmą, toleruojame jį, mažiau vargina nemalonūs simptomai. Ir atvirkščiai. Jei žmogus yra nuolat įsitempęs, kamuojamas ilgalaikio streso, nusiminęs, liūdnas, daugiau išsiskiria streso hormonų (pvz., adrenalino), dar vadinamų hormonais „ginkis arba bėk“.
Kai kuriais trumpalaikio streso momentais dideli šių hormonų kiekiai gali veikti ir iš dalies palankiai – trumpam sumažina skausmo jautimą, bet skausmo suvokimo praradimas gerai nėra – galima susižaloti.
O jeigu žmogus vartoja vaistus nuo skausmo? Gydant kai kurias ligas (ypač lėtines – tarkim, kraujospūdžio sutrikimus), skiriama ir raminamųjų. Kartu su skausmą malšinančiais preparatais taip pat neretai prireikia veikiančių sedatyviai arba antidepresiškai. Ar pozityvus mąstymas gali atstoti dalį nervus raminančių vaistų?
Žinoma, kad gali. Bet kuris patyręs gydytojas pasakys, kad pirmiausia iki vaistų vartojimo reikia bandyti pagerinti sveikatą nemedikamentiniais būdais, kurie padeda nusiraminti, atsipalaiduoti, pailsėti nuo ilgalaikės įtampos. Mes buvome be reikalo nuvertinę tuos dalykus, kurie padeda, – maldą, jogą, meditaciją, autogeninę treniruotę. Fizinis aktyvumas irgi gali padėti malšinti skausmą, geriau toleruoti kai kuriuos lėtinių ligų simptomus. Be to, fiziškai aktyvūs žmonės, kurie moka atsipalaiduoti, ir serga mažiau. Akivaizdu, kad, išmokę nusiraminti, pamedituoti, turi mažiau problemų, susijusių su nuostatomis, jiems retai teprireikia raminamųjų, migdomųjų. Tokie vaistai dažniausiai yra bėgančių, skubančių, neturinčių laiko sau gelbėjimosi įrankis. Nes, jeigu žmogus nemato galimybių nei pailsėti, nei atsipalaiduoti, nesugeba nepersitempti, kas lieka? Lieka dirbtiniai nusiraminimo būdai. Tačiau tai tėra laikinas dalykas. Jeigu aplinka nesikeičia, vaistai gyvenimo nepakeis.
Sveikata nėra tik ligos nebuvimas
Sakoma, kad dejuojant, inkščiant, skundžiantis galima prisišaukti ligą. Ar neurotiškas elgesys, ligų ieškojimas gali išprovokuoti psichosomatinius sutrikimus? Ar, esant pozityvaus mąstymo stokai, greičiau puola ligos?
Ar tai yra ligos atsiradimo priežastis, ar ligos simptomas? Kiekvienu atveju būna vis kitaip. Pasitaiko, kad liga lemia tokią savijautą, kai žmogus visur pradeda matyti ligas. Pasireiškus bet kokiam simptomui, puola skaityti medicininę literatūrą, nagrinėti, tyrinėti save. Aš paprastai pateikiu tokį pavyzdį. Įsivaizduokit, kad naktį vienas atsidūrėte miške. Ten, kur dieną nė nekreiptumėte dėmesio, naktį atrodo tikrai pavojinga: kiekvienas šakelės trekštelėjimas sukelia baimę, nes neaišku, kas vyksta.
Žmogus pradeda teikti per daug reikšmės smulkmenoms, pernelyg sureikšmina kiekvieną pojūtį (suskaudo, apsvaigo) ir iš to daro toli siekiančias išvadas. Tada prisigalvojama ligų, tad kiekviena smulkmena tampa rimta kliūtimi sveikatai. Tuomet prireikia aiškintis, atakuojami specialistai.
Ieškoma dėmesio, mėginama kompensuoti bendravimo, pripažinimo stoką? Ar nemanipuliuojama savijauta, o kartais ir sveikata, siekiant tapti svarbiais? Ar troškimas, kad kažkas išklausytų, rūpintųsi nėra nesveikatos požymis? Juk sveikata - ne tik ligos nebuvimas?
Be abejo, yra žmonių, kurie geriausiai jaučiasi susirengę pas gydytoją. Yra net tokių, kurie į poliklinikas žingsniuoja lyg į darbą. O, įsivaizduokim, jei dar kaimynai, draugai paaikčioja, pakomentuoja?
O kaip reikėtų vertinti kitą kraštutinumą? Pasitaiko, kad bijoma net galvoti, jog pojūčiai signalizuoja rimtus sveikatos sutrikimus. Ar visada vaikščioti švilpaujant ir ignoruoti prastesnę savijautą yra gerai? Kur reikėtų įžvelgti ribą tarp pozityvaus mąstymo ir abejingumo sau?
Nekreipti dėmesio į sveikatą yra taip pat rizikinga, kaip ir „ieškoti ligų“. Jeigu kalbame apie baimę, mąstymas nebėra pozityvus, optimistinis. Telieka tik abejingumas.
O pavojingiausia – nei karštas, nei šaltas – tik drungnas? Ypač sau?
Apie ką mąstysim, to ir susilauksim. Kiekviena situacija turi kelias kryptis. Verta rinktis pozityviąją.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai