Norėti reiškia galėti

Taip sako prancūzai. Akivaizdu, kad pozityvus mąstymas veikia žmogaus gyvenimą apskritai. Tačiau ar gali veikti konkrečius dalykus, ar veikia fizinę sveikatą? Gal tėra tik savitaiga? Galvosiu, kad viskas gerai, ir bus gerai? Arba – įkišiu kaip strutis galvą į smėlį ir nereiks rūpintis, ar nesergu? Ką reiškia pozityvus mąstymas? – klausiame gydytoją psichiatrą AURELIJŲ VERYGĄ.

Pozityvus arba negatyvus mąstymas yra labai susiję su sveikata. Psichikos liga gali nulemti, kad mąstymas keičiasi, grimztama į neviltį, atsiranda vertinimo tendencingumas – dominuoja niūrūs, pesimistiški tonai. Tačiau ir pats mąstymas gali tapti savotiška priežastimi (paleidžiamuoju mechanizmu) psichikos sutrikimams pasireikšti.
Žmonėms, sergantiems depresija, ypač dažnai būdingas savęs nuvertinimas, įsivaizdavimas, kad viskas bus blogai, kad niekas nepavyks, kad jie nieko nesugebės. Tai gali būti ligos simptomas, bet nebūtinai. Jeigu kažkas keletą kartų nepavyko, nusprendžiama, kad situacija beviltiška, ir sakoma: tau nieko neišeis, tu nieko nepadarysi, nuvertinamos galimybės, o kartojant – patikima ir smunkama į tamsą.
O jeigu žmogus turi sveikatos problemų – serga, tarkim, širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertenzija, turi virškinimo sutrikimų – kai ypač daug priklauso nuo emocijų, nuostatų, nusiteikimo, – ką keičia pozityvus mąstymas?
Daug ką. Keičia bendrą sveikatos būklę. Gal šiuolaikinė medicina šio suvokimo pernelyg neakcentuoja, bet juk yra aprašytas ne vienas atvejis, kai žmogus, tikėdamas, kad pasveiks, kad viskas bus gerai, daug greičiau sveiksta. Tas tikėjimas yra be galo svarbus. Čia nėra jokios mistikos. Juk ne veltui sakoma (ir jau seniai – nuo antikos laikų), jog gydo ne tik vaistas, pirmiausia gydo žodis.
Jeigu kalbame apie pacientą – apie žmogų, kurio sveikata jau išbalansuota, labai svarbu, kad gydytojas sugebėtų palaikyti viltį – kad žmogus neprarastų vilties, nenusimintų, kad ir kokia liga sirgtų. Nes tikėjimas pasveikimu, pozityvus mąstymas padeda. Su tuo yra susijusi mūsų imuninė sistema, bendra organizmo būklė – kaip mes kovojame su ligomis. Nėra jokių abejonių – ar teigiamai, ar neigiamai veikia – poveikis bet kuriuo atveju egzistuoja.
Laimės hormonai vietoj vaistų
Kalbant apie Lietuvos gyventojų sveikatą, vis dažniau akcentuojama psichinė sveikata
Visiškos fizinės, psichinės, socialinės, protinės ir dvasinės gerovės būsena – štai kas yra sveikata. O psichinė sveikata – gebėjimas reikšti emocijas, mąstyti, priimti sprendimus, valdyti situacijas.
Dėl neramaus gyvenimo, didžiulių informacijos srautų, konkurencijos tiek versle, tiek buityje tikrai daugėja neurozių, depresijų ir kitų sutrikimų. Net vaikai serga „profesinėmis“ ligomis – būti mokiniu nelengva.
Būtent gyvenimo ritmas, sociumas, aplinkos tarša, pagaliau – genetiniai veiksniai neleidžia valdyti situacijų, juolab – kontroliuoti sveikatos. Sakoma, jei žinotum, kur krisi, pagalvėlę pasidėtum...
Genetinių, paveldimų sveikatos sutrikimų tėra tik penktadalis. Medicinos lygis telemia vos 10–15 procentų sveikatos. Užtat mūsų emocijos, elgesys, sveika gyvensena, kultūrinė aplinka, mikroklimatas, mūsų nuostatos, nusiteikimai lemia net 50–60 procentų!
Tačiau, kad išgyventum, neretai tenka kuo mažiau demonstruoti savo emocijas, nuotaikas ir nuostatas. Tuo labiau jei tos emocijos turi neigiamą atspalvį
Teigiamos emocijos padeda ir išlikti sveikam, ir sveikti. Bet tai nereiškia, kad neigiamas emocijas galime užgniaužti, nuslopinti, paslėpti. Jos niekur nedingsta. Prasiveržia psichosomatiniais sutrikimais, graužia iš vidaus. Neigiamas emocijas – liūdesį, neviltį, bejėgiškumą, išdavystę, nusivylimą – reikia išgyventi.
Teigiamos emocijos jau „pamatuojamos“ – išsiskiria daugiau „laimės hormonų“, t.y. žmogus geriau jaučiasi, lengviau toleruoja įvairius ligos simptomus. Pozityvus mąstymas veikia biochemiškai? Kaip smegenys padeda kovoti su liga? Arba – priimti ligą?
Tikrai, vadinamieji „laimės hormonai“, atsakantys už psichinę būklę (pvz., oksitocinas, serotoninas, dopaminas), išsiskiria, kai žmogus yra patenkintas.
Kai jų išsiskiria pakankamai, žmogus jaučiasi gerai. Kai daugiau išsiskiria endorfino – ne taip aštriai jaučiame skausmą, toleruojame jį, mažiau vargina nemalonūs simptomai. Ir atvirkščiai. Jei žmogus yra nuolat įsitempęs, kamuojamas ilgalaikio streso, nusiminęs, liūdnas, daugiau išsiskiria streso hormonų (pvz., adrenalino), dar vadinamų hormonais „ginkis arba bėk“.
Kai kuriais trumpalaikio streso momentais dideli šių hormonų kiekiai gali veikti ir iš dalies palankiai – trumpam sumažina skausmo jautimą, bet skausmo suvokimo praradimas gerai nėra – galima susižaloti.
O jeigu žmogus vartoja vaistus nuo skausmo? Gydant kai kurias ligas (ypač lėtines – tarkim, kraujospūdžio sutrikimus), skiriama ir raminamųjų. Kartu su skausmą malšinančiais preparatais taip pat neretai prireikia veikiančių sedatyviai arba antidepresiškai. Ar pozityvus mąstymas gali atstoti dalį nervus raminančių vaistų?
Žinoma, kad gali. Bet kuris patyręs gydytojas pasakys, kad pirmiausia iki vaistų vartojimo reikia bandyti pagerinti sveikatą nemedikamentiniais būdais, kurie padeda nusiraminti, atsipalaiduoti, pailsėti nuo ilgalaikės įtampos. Mes buvome be reikalo nuvertinę tuos dalykus, kurie padeda, – maldą, jogą, meditaciją, autogeninę treniruotę. Fizinis aktyvumas irgi gali padėti malšinti skausmą, geriau toleruoti kai kuriuos lėtinių ligų simptomus. Be to, fiziškai aktyvūs žmonės, kurie moka atsipalaiduoti, ir serga mažiau. Akivaizdu, kad, išmokę nusiraminti, pamedituoti, turi mažiau problemų, susijusių su nuostatomis, jiems retai teprireikia raminamųjų, migdomųjų. Tokie vaistai dažniausiai yra bėgančių, skubančių, neturinčių laiko sau gelbėjimosi įrankis. Nes, jeigu žmogus nemato galimybių nei pailsėti, nei atsipalaiduoti, nesugeba nepersitempti, kas lieka? Lieka dirbtiniai nusiraminimo būdai. Tačiau tai tėra laikinas dalykas. Jeigu aplinka nesikeičia, vaistai gyvenimo nepakeis.
Sveikata nėra tik ligos nebuvimas
Sakoma, kad dejuojant, inkščiant, skundžiantis galima prisišaukti ligą. Ar neurotiškas elgesys, ligų ieškojimas gali išprovokuoti psichosomatinius sutrikimus? Ar, esant pozityvaus mąstymo stokai, greičiau puola ligos?
Ar tai yra ligos atsiradimo priežastis, ar ligos simptomas? Kiekvienu atveju būna vis kitaip. Pasitaiko, kad liga lemia tokią savijautą, kai žmogus visur pradeda matyti ligas. Pasireiškus bet kokiam simptomui, puola skaityti medicininę literatūrą, nagrinėti, tyrinėti save. Aš paprastai pateikiu tokį pavyzdį. Įsivaizduokit, kad naktį vienas atsidūrėte miške. Ten, kur dieną nė nekreiptumėte dėmesio, naktį atrodo tikrai pavojinga: kiekvienas šakelės trekštelėjimas sukelia baimę, nes neaišku, kas vyksta.
Žmogus pradeda teikti per daug reikšmės smulkmenoms, pernelyg sureikšmina kiekvieną pojūtį (suskaudo, apsvaigo) ir iš to daro toli siekiančias išvadas. Tada prisigalvojama ligų, tad kiekviena smulkmena tampa rimta kliūtimi sveikatai. Tuomet prireikia aiškintis, atakuojami specialistai.
Ieškoma dėmesio, mėginama kompensuoti bendravimo, pripažinimo stoką? Ar nemanipuliuojama savijauta, o kartais ir sveikata, siekiant tapti svarbiais? Ar troškimas, kad kažkas išklausytų, rūpintųsi nėra nesveikatos požymis? Juk sveikata - ne tik ligos nebuvimas?
Be abejo, yra žmonių, kurie geriausiai jaučiasi susirengę pas gydytoją. Yra net tokių, kurie į poliklinikas žingsniuoja lyg į darbą. O, įsivaizduokim, jei dar kaimynai, draugai paaikčioja, pakomentuoja?
O kaip reikėtų vertinti kitą kraštutinumą? Pasitaiko, kad bijoma net galvoti, jog pojūčiai signalizuoja rimtus sveikatos sutrikimus. Ar visada vaikščioti švilpaujant ir ignoruoti prastesnę savijautą yra gerai? Kur reikėtų įžvelgti ribą tarp pozityvaus mąstymo ir abejingumo sau?
Nekreipti dėmesio į sveikatą yra taip pat rizikinga, kaip ir „ieškoti ligų“. Jeigu kalbame apie baimę, mąstymas nebėra pozityvus, optimistinis. Telieka tik abejingumas.
O pavojingiausia – nei karštas, nei šaltas – tik drungnas? Ypač sau?
Apie ką mąstysim, to ir susilauksim. Kiekviena situacija turi kelias kryptis. Verta rinktis pozityviąją.

Populiariausi straipsniai

Kai vargina nerimas

Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiau
Etiketas – asmeninė laisvė bendraujant

Rankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiau
Nuoseklus kelias į visišką pasveikimą nuo depresijos

ar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiau
Kaip išsivaduoti nuo depresijos?

yra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiau
Eglė Kauneckienė: sveikata – tai sielos, kūno ir proto harmonija

Eglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiau
Ar jūs jau subrendote?

Lytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiau
Romanas su vedusiu vyru, arba kodėl meilužė retai tampa žmona

Gyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiau
Tinginystė – ar tai liga?

Nieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiau
Pykti – nesveika

Kaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiau
Manipuliacija – būdas valdyti kitus

Manipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiau
Bendravimo spąstai – irzlumas ir pyktis

Žmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiau
KAIRIARANKIŲ FENOMENAS

Kairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiau
Penktasis jausmas

Skonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiau
Paprasti streso įveikimo metodai

Niekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiau
Kaip sumažinti įtampą

Kartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiau
Jei sunku susikaupti ir mąstyti

Gydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau