Nerimastingas laikotarpis

Paauglystė – pats sunkiausias ir sudėtingiausias iš visų amžiaus tarpsnių. Šiuo laikotarpiu vyksta anatominiai-fiziologiniai, socialiniai ir intelektualiniai pokyčiai, stipriai pasikeičia gyvenimo ir veiklos samprata bei ir socialinis vaidmuo. Taip pat formuojasi moralinės vertybės, pasikeičia atsakomybės prasmės suvokimas, suaugusieji paaugliui pradeda kelti didesnius bei rimtesnius reikalavimus.
 

Paprastai paauglystės amžius apima 10–18 gyvenimo metus. Ji skirstoma į ankstyvąją (10–14 m.) ir vėlyvąją (16–18 m.), pereinamuoju laikotarpiu tampa 15-tieji metai. Paauglystės tarpsnio nustatymas yra glaudžiai susijęs su socialine, psichine ir fizine branda. (Beje, dabar paplitęs ilgesnis bendrojo ir specialaus išsimokslinimo įgijimo laikotarpis, dėl kurio paauglystei būdingas socialinis nesavarankiškumas, išlieka ir vyresniame amžiuje, taip pratęsdamas paauglystę.) Šiuo amžiaus laikotarpiu pradeda formuotis savos pažiūros į tam tikrus reiškinius, dalykus, sava nuomonė, sava vertybių sistema, požiūris apie save ir aplinkinius.
 

Ar aš gražus?


Vienas iš pačių svarbiausių momentų paauglio vystymesi yra jo savimonės, poreikio suvokti save kaip asmenybę, formavimasis,. Paauglys pradeda domėtis savimi, savo vidiniu pasauliu, savo asmenybės savybėmis, atsiranda poreikis įvertinti save.
Paauglystės metai yra kupini įvairiausių problemų .Viena opiausių paauglių problemų – tai perdėtas susirūpinimas dėl savo išvaizdos. Besikeičianti figūra, neįprastose vietose besikalantys plaukai, nuolat iškylantys spuogai. Tad nėra ko stebėtis, kodėl paaugliai tiek daug laiko praleidžia prie veidrodžio. Ir, deja, retai būna patenkinti tuo, ką mato. Tai ne taip paprasta, nes gali pakirsti pasitikėjimą savimi.
Kadangi šiame amžiaus tarpsnyje paauglys save lygina su suaugusiaisiais ir bendraamžiais, todėl net menkas nukrypimas nuo jam neaiškios bei sunkiai nusakomos „normos“ suvokiamas kaip grėsmė.
Tėvams nederėtų laidyti juokelių dėl vaiko išvaizdos, nes paauglys visa tai gali priimti giliai į širdį. Negalima juoktis iš to, kas paaugliui kelia nerimą, netgi jeigu jums tai atrodo pakankamai nerimta. Nes kuo labiau paauglys pasitiki savimi, tuo lengviau jam susidoroti su šiomis laikinomis problemomis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pernelyg geras ar menkas savęs vertinimas (pagal fizinius duomenis) gali tapti agresyvaus ar depresinio elgesio paskata, lemti neurotiškas reakcijas, anoreksiją ar kitas psichologines problemas.
Taigi, jei pastebėjote, kad jūsų vaiko išvaizda jam kelia problemų, paaiškinkite, kad visi paaugliai jaudinasi dėl to, kaip jie atrodo. Pasikalbėkite apie tai, kad ir jūs jaudinotės dėl spuogų paauglystėje ir kad šita problema seniai išnyko. Kartkartėmis nepamirškite pasakyti paaugliui komplimentų, tačiau nepersistenkite.


Kita vertus, paauglys ieško asmeninio tapatumo, kartais tai atsispindi ir formuojant savo įvaizdį. Tad labai svarbu, kad tėvai leistų paaugliui kuo daugiau pasijusti laisvam ir nebijoti iššūkių, kol tai nekenkia jų, aplinkinių sveikatai ir materialaus turto gerovei. Pavyzdžiui, neįprasta šukuosena, auskaras nosyje ar kažkas nepriimtina tėvams, tačiau svarbu paaugliui. Visa tai turi būti apsvarstoma ir randamas kompromisas. Jokiu būdu negalima prikišti savo nuomonės ir nusistatymo. Pats paauglys turi patirti savo elgesio pasekmes. Galbūt geriau, kad jis neįprastai nusidažys ir nusikirps plaukus, negu gers, vartos ar svaiginančias medžiagas. Tegu jis savomis jėgomis pasirenka savo identiškumą. Pagrindiniai uždaviniai, kuriuos turi išspręsti paauglys, yra savarankiškumo įgijimas, savęs vertinimo pakitimas, gebėjimo pasirinkti ilgalaikius tikslus bei moralės raida.
 

Kai svarbesni draugai


Nepilnamečiai jautrūs socialinei aplinkai, jos pokyčiams, jiems dažnai sunku orientuotis joje, priimti teisingus sprendimus, ypač kai atsiduriama dviprasmiškoje situacijoje: pavyzdžiui, kai šeima reikalauja elgtis vienaip, o neformali grupė – kitaip. Labai svarbu, kad tėvai suprastų ir neįsižeistų, kad šiame amžiaus tarpsnyje draugai tampa svarbesni už tėvus.
Yra trys paauglių tarpusavio santykių formos – tai bendravimas, draugavimas, draugystė.
Bendravimu laikomi santykiai, atliekant bendrą darbą, kontaktai mokantis, ilsintis, tarpusavio pagalba.
Draugavimo pagrindą sudaro kolektyviškumo jausmas, glaudi sandrauga, nuomonių vieningumas įvairiais klausimais, draugiško bendravimo aplinka, intelektualinis bendravimas, keičiantis mintimis, sprendimais, tarpusavio prisirišimas, simpatijos jausmas.
Draugystė yra intymesnė, kupina pasitikėjimo. Tikra paauglių draugystė yra aktyvaus, veiksmingo pobūdžio, o tai pasireiškia pasiruošimu padėti draugui, geranoriška jo tariamų trūkumų kritika.
Paauglių draugystės idealas – visada vis kartu, viską pusiau. Atsiranda abipusis supratimas, asmeninių vertybių, siekių, pažiūrų svarbiais klausimais sutapimas. Ginčijamasi dažniausiai ilgai.
Paauglystės laikotarpiu pakinta berniukų ir mergaičių tarpusavio santykiai. Atsiranda domėjimasis vienas kitu, noras patikti. Mergaitės pralenkia berniukus fiziniu išsivystymu, tai berniukus verstis jaustis nevisaverčiais. Panašiai jaučiasi ir mergaitės. Būtent dėl šios priežasties tarp berniukų ir mergaičių kyla nesutarimai. Iš pradžių berniukų domėjimasis priešinga lytimi pasireiškia specifiniu būdu – mergaičių užkabinėjimu. Mergaitės skundžiasi tokiu berniukų elgesiu, bet paprastai jos supranta viską teisingai, tad pyktis gali greitai dingti. Vėliau dingsta nuoširdumas, atsiranda sukaustymas, varžymasis. Vieni tai aiškiai demonstruoja, kiti viską slepia po dirbtinio abejingumo kauke.
 

Svarbus ypatingas dėmesys


Svarbiausia paauglystės laikotarpiu – dorovinės sąmonės, dorovinių elgesio normų formavimasis. Tiek pedagogams, tiek tėvams svarbu nepamiršti, kad paauglystėje dedami dorovinės sąmonės (ugdymo) pagrindai. Mokinio sąmonėje formuojasi dorovinės sąvokos ir įsitikinimai. Ir jie gali susiformuoti tokie, kokių suaugusieji nenori matyti.
Paauglių idealais tampa vyresnio amžiaus žmonės – tėvai, mokytojai, draugai, mėgstami filmų herojai, tad svarbu mokiniams rodyti gerą pavyzdį.
Paauglių savimonės vystymasis prasideda nuo elgsenos, o paskui – dorovinių savybių, charakterio, savo sugebėjimų, suvokimų. Mokinys tarsi žvelgia kitų akimis į save. Dažniausiai šiame amžiuje paaugliams iškyla daugybė problemų bendraujant su suaugusiaisiais, konfliktai su tėvais. Kartais problemos tokios svarbios, kad, nesugebėdamas su jomis susidoroti, paauglys gali net ryžtis savižudybei.
Būkite atidūs, jei vaikas ima kalbėti apie savižudybę. Dažniausiai tėvai neįvertina, jog tokios kalbos – išties rimta problema. Vaikas gali tik demonstruoti savižudišką elgesį, visai neketindamas sau pakenkti, tiesiog norėdamas pagąsdinti tėvus. Tačiau negalima į tai numoti ranka, nes, jei paauglys apie tai kalba, vadinasi, galvoja, o tai jau reali grėsmė. Vienas iš tokio elgesio priežasčių galbūt yra per mažas tėvų supratimas, dėmesys ir bendravimas (nors paauglys tam priešinasi, giliai širdyje nori jaustis šeimos visumos dalimi, nori jausti, kad kažkam rūpi, kažkas dėl jo nerimauja ir gali padėti).
Net jei vaikas rimtai neketina nusižudyti, svarbu pasitarti su psichologu, kaip adekvačiai reaguoti į tokį elgesį. Netinkamas tėvų elgesys gali tik paskatinti kalbas apie savižudybę ir bandymus tai padaryti, taigi visa tai gali baigtis labai liūdnai.
Taigi svarbiausia šiuo amžiaus tarpsiu šalia esančių tėvų, vyresnių draugų, mokytojų, socialinių darbuotojų ar globėjų užduotis – išklausyti ir palaikyti, padėti spręsti iškilusias problemas.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai