Nugalėkime savo pačių nerangumą

Jau įrodyta, kad žmonės pasaulyje serga ir miršta dėl savo kaltės: rūkymo, netinkamo valgymo, menko judrumo. Tai viena svarbiausių iš sunkių ligų, tokių kaip infarktas, insultas, diabetas, vėžys, atsiradimo priežasčių. Kad ir kaip stengtųsi mokslininkai, gydytojai, jie niekaip neįveiks mūsų pačių nenoro gyventi sveikiau. Išvengti ligų galime mes patys – tai įrodo ir Amerikos klinikose atliktas eksperimentas.
 

Paprasta, bet genialu


Pasaulyje jau susidarė tarsi stereotipas: jei amerikietis, tai būtinai storas ir dar apžiojęs mėsainį... Lietuvoje taip pat maitinamės ir, nepaisant krizės, pernelyg sočiai, vaikščiojame mažai (važiuoti automobiliu greičiau ir patogiau!) ir daromės panašūs į amerikiečius. Amerika jau susirūpino, kad ligų kamuojamiems žmonėms gydyti išleidžia krūvas dolerių, ir ėmėsi eksperimento, kuriuo įrodė, kad išeitis iš susidariusios padėties yra kiekvieno rūpinimasis sava sveikata.
Prieš šešerius metus dviejose bene žinomiausiose Amerikos klinikose – Klyvlendo ir Majo – darbuotojams pradėti organizuoti sveikos gyvensenos kursai. Pirmiausia visiems antsvorio turintiems klinikų darbuotojams paskirta speciali dieta. Kartu organizuotos privalomos sveiko maisto gaminimo pamokos, kurių metu buvo supažindinama, kokie produktai ir maisto gaminimo būdai mažiausiai tukina, kokius riebalus vartoti maistą kepant, ką valgyti, kad ant pilvo ir šlaunų nedidėtų riebalų sluoksnis, kaip suprasti gudrius užrašus ant maisto produktų pakuočių, kaip atskirti vertingą maistą nuo šlamšto, ir pan. Kursų dalyviai sulaukdavo ir paprastų patarimų, pavyzdžiui, kad, kepant mėsą ar žuvį, ją reikia supjaustyti plonai arba kad kepsnį reikia apvolioti kuo smulkesniuose džiūvėsėliuose, nes tai mažina riebalų pasisavinimą. Arba kad geriau naudoti tefloninę keptuvę, kurioje kepant riebalų apskritai nereikia. Kursų dalyviai taip pat gaudavo ir nemažai vertingos literatūros.
Be to, kiekvienam jų individualiai buvo pritaikyti fiziniai pratimai, jogos praktika, nuolat stebimas kraujospūdis, matuojamas cholesterolio kiekis kraujyje, patariama, kaip nugalėti stresą (kad nepultų valgyti visko iš eilės ir kas pakliūva po ranka).
 

Kodėl nenorime gyventi sveikai?


Kadangi į kursus susirinkdavo panašių problemų turintys žmonės, tai jie greitai ėmė dalytis patirtimi. Maža to – jie ėmė lenktyniauti, kas daugiau numes svorio. Tai kiekvieną kursų dalyvį skatino siekti kuo geresnių rezultatų. Tiesa, sąžiningai lankantys kursus ir sveikai gyvenantys darbuotojai buvo skatinami ir finansiškai – jie gaudavo priedą prie algos. Tie, kurie nelankė kursų ar nevykdė sveikos gyvensenos „politikos“, buvo atleidžiami iš darbo pirmai progai pasitaikius.
Rūkantieji apskritai nebuvo priimami į darbą minėtose ligoninėse. Tiesa, anksčiau atleisti iš darbo rūkaliai bandė administraciją patraukti į teismą, tačiau nieko nelaimėjo. Teismas nusprendė, kad rūkymas yra savanoriškas savęs žalojimas ir kad tai ne diskriminacija dėl odos spalvos, lyties ar neįgalumo. Toks klinikų darbuotojų gyvenimo būdas tapo puikus pavyzdys ir jose besilankantiems pacientams.
Klyvlendo ir Majo klinikų darbuotojams taikytos priemonės nenaujos ir daugelis žmonių visame pasaulyje jas gerai žino, bet kodėl jie dažniausiai jas ignoruoja? Todėl, kad vienam laikytis šių postulatų yra sunku, vienam nelengva gyventi „kitaip“.


 

Kam gydyti patogiau?


Sakysite, Amerika turtinga šalis: gali organizuoti kursus, mokėti priedus prie algų. Iš kur Lietuvoje paimti papildomų pinigų?
Amerika nėra tokia turtinga kaip atrodo, ypač dabar, pasaulinės krizės metu. Kaip tik tai ir privertė imtis šių priemonių – ne brangiai gydyti ligonius, o neleisti jiems sirgti ir už profilaktiką mokėti labai nedaug. Be to, sveiki, gerai besijaučiantys žmonės dirba daug geriau.
Minėtose ligoninėse, kurios turi nemažai filialų visoje Amerikoje, Kanadoje ir net Arabų Emyratuose, dirba 40 tūkstančių žmonių. Amerikiečiai paskaičiavo, kad, įgyvendinus darbuotojų profilaktikos programą, klinikos patyrė daug mažiau nuostolių dėl darbuotojų ligotumo.
Tačiau net ir labai dolerius skaičiuojančioje Amerikoje sveikatos priežiūros srityje didelių pasikeitimų nesulaukta. Daugelis žodžiais pritaria tam, kad sveiku gyvenimo būdu, profilaktika, o ne vaistais turi būti grindžiamas kelias į gerą sveikatą, tačiau dažnai nugali trumpalaikis požiūris. Ir draudimo kompanijos vis dar nesuvokia, kad profilaktika kainuotų daug mažiau nei žmogaus gydymas, ir vis dar nesutinka apmokėti prevencijos išlaidų.
Prezidentui B.Obamai taip pat skauda galvą dėl sveikatos priežiūros sistemos padėties Amerikoje – jis siekia reformų. Kreipdamasis į Senatą, B.Obama pabrėžė, kad amerikiečių sveikatos sergėtojai rūpinasi tik ligų gydymu, o turėtų daugiau dėmesio skirti žmonių sveikatai. Kartu jis kvietė mokytis iš Majo ir Klivlendo klinikų patirties. Senatas jau ruošia įstatymo pakeitimus, kuriuose sakoma, kad bus leidžiama pinigais remti žmones, kurie mes rūkyti, sportuos, aktyviai ir nuoširdžiai imsis kitų sveikos gyvensenos priemonių. Senatas paskaičiavo, kad tokiu būdu bus išgelbėta nemažai gyvybių ir sutaupyta krūva pinigų.
 

Nebijokime gyventi kitaip


Pasaulyje sukurta stebuklingų vaistų, atliekamos fantastiškai sudėtingos operacijos, žinome daugelio ligų prigimtį ir būdus su jomis kovoti, o gyvename tik maždaug du kartus ilgiau nei mūsų senoliai. Maža to – gyvename kančiose. Nemokame atidžiau pasižiūrėti net į kartu gyvenančius keturkojus ir iš jų pasimokyti sveiko gyvenimo. O šunys ir katės, gyvendami žmonių namuose, vis dažniau ėmė sirgti širdies ir vėžinėmis ligomis.
Medicina bus efektyvi tada, kai bus sujungtas gydymas ir profilaktika, o gydytojai į mus žiūrės ne į kaip ligos, o sveikatos objektą. Tiesa, kiekvienas su savo gyvenimu ir sveikata gali daryti ką tinkamas, bet sveikatos žurnalo pareiga informuoti apie galimybes.
Kol mūsų sveikatos politikai, sveikatos apsaugos ministerijos klerkai „reformuoja reformą“, kiekvienas savo namuose ar darbovietėje galime pritaikyti Majo ar Klyvlendo klinikų patirtį. Susiburkime kad ir į nedidelę grupelę ir gyvenkime sveikiau. Tik reiks nugalėti didelį ir sunkų priešą – savo pačių nerangumą.
 

Pradėti niekada nevėlu


Kalifornijoje atliktas tyrimas parodė, kad dieta gali smarkiai pakeisti daugelio ligų eigą. Buvo pasirinkta grupė vėžiu sergančių vyrų, kurie ėmė gyventi pagal specialiai jiems sudarytą profilaktinę programą: valgė sveiką maistą, daug ir taisyklingai judėjo, mažino stresą.
Po trijų mėnesių buvo ištirti visų tyrime dalyvavusių vyrų genai. Paaiškėjo, kad net per tokį trumpą laiką, t.y. 3 mėnesius, vyrų, kurie laikėsi sveikos gyvensenos principų, sveiki genai sustiprėjo, o dalyvavę vėžio atsiradimo procese tapo kur kas silpnesni.
 

Nebūkime tarp jų


PSO duomenimis, kasmet pasaulyje apie 10 milijonų žmonių suserga įvairių lokalizacijų piktybiniais navikais, apie 6 milijonai iš jų nuo šios ligos miršta. Jei ir ateityje susirgimų piktybiniais navikais daugės taip sparčiai, prognozuojama, kad 2020 m. pasaulyje šia liga sirgs apie 15 milijonų žemės gyventojų ir apie 10 milijonų nuo jos mirs. Nerealu būtų tikėtis, kad ši onkologinė situacija aplenks Lietuvą, tuo labiau kad ir pastarąjį dešimtmetį gyventojų sergamumo bei mirtingumo struktūroje vėžys užima vieną iš pirmaujančiųjų vietų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.
Remiantis Vilniaus universiteto onkologijos instituto vėžio registro duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 15,5 tūkst. naujų vėžio atvejų ir apie 8 tūkst. žmonių nuo šios ligos miršta. 2001–2008 metais vyrų naujų vėžio atvejų skaičius Lietuvoje padidėjo nuo 6990 iki 8668. Moterų naujų vėžio atvejų skaičius didėjo ne taip smarkiai kaip vyrų – nuo 7070 naujų atvejų 2001 m. iki 7449 atvejų 2008 m.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai