Tik išgyvenęs rudens tamsą, suprasi, koks šviesus pavasaris

Laimė yra maloni kūnui, bet tik kančia padeda vystytis sielai (Marselis Prustas) Kančia gali tapti keliu, vedančiu į didelę meilę ir didelę mielaširdystę (Motina Teresė) Tik pagyvenęs apačioje, sužinai, kaip pavojinga kopti į viršų. Tik pabuvęs tamsoje, supranti, kokia ryški saulės šviesa (senovės kinų išmintis). Neabejotina, depresija susijusi su didele kančia. Kančia tiek didelė, kad perpildo sielą ir dažnai tampa ne tik psichologiniu, bet ir fiziniu pojūčiu – skauda širdį, galvą, nugarą. Nebematoma tos kančios pabaigos, vilties, kad ji kada nors baigsis, ir pradeda atrodyti, kad jau geriau numirti negu taip kentėti. Savižudybė pradeda atrodyti geriausia ir galbūt vienintelė išeitis iš kančios. Yra daug medicininių ir psichologinių teorijų, kodėl atsiranda depresija. Tačiau pažiūrėkime iš kito kampo – kokią prasmę žmogui turi ši kančia? Kas vėliau vyksta su žmogumi, kuris patiria sunkią depresiją?
 

Liūdesį gimdo pati gamta


Tiek gamtoje, tiek žmogaus gyvenime natūralu yra cikliškumas. Jei pavasaris – gamtos atbudimo, džiaugsmo, energijos, šviesos metas, tai ruduo mūsų geografinėse platumose – gamtos apmirimo, tamsos, žvarbumo metas. Jei pavasarį traukia į gamtą, o jaunimą – į pasimatymus, tai rudenį vis dažniau gūžiamės namie prie židinio, o sieloje natūraliai panyrame į gyvenimo prasmės apmąstymus. Natūralu, kad Vėlinės yra ne gegužį, o vėlyvą rudenį, kai pats tamsiausias metas (dar po mėnesio bus natūralu, kad žemę užklos sniegas ir pasidarys šviesiau). Nebėkime nuo natūralaus liūdesio periodo (aišku, sveikiems žmonėms tai nėra klinikinė depresija, paveikianti darbingumą ir svarbius santykius). Neišjautę gamtos mirties liūdesio, nepajusime ir jos atgimimo džiaugsmo. Todėl amerikietiškas Helovynas – nenatūrali lietuviui šventė (per šią šventę mirties tiek bijoma, kad ji tariamai nugalima iš jos šaipantis).
Taip pat natūraliai gyvenime išgyvename ir individualius liūdesio ir krizių periodus, dažnai susijusius su netektimis ir vaidmens pasikeitimais, o kartu ir seno gyvenimo praradimais. Netektys gali būti ir nematomos, pavyzdžiui, atsisveikinimas su svajonėmis, kai suvokiame, kad tai, ko norėjome, jau niekada neįvyks...
 

Depresijos istorija


Aristotelis, gyvenęs 384-322 m.pr.m.e., pirmasis iškėlė klausimą, kodėl daug įžymių ir talentingų žmonių pasižymi melancholišku temperamentu (taip anksčiau buvo vadinama depresija). Melancholija buvo būdinga mitiniam didvyriui Herakliui, įvykdžiusiam daugybę žygdarbių. Melancholija Aristotelio laikais sirgo Empedoklis, Sokratas, Platonas. Jau vėlesniais laikais Diurerio (save jis laikė melancholiku) graviūroje melancholija vaizduojama kaip sparnuota liūdna ir niūri moteris su šunimi. Nors ši moteris galinga, tačiau jos galia ir valia sukaustytos, ir ji negali prasiskverbti į Visatos paslaptis.
Blezas Paskalis, Reinholdas Schneideris ir kiti vėlesni filosofai į depresiją jau žvelgė ne vien tik kaip į kančią, bet ir kaip į Dievo dovaną, atveriančią naujas suvokimo galimybes. Depresiją pažino ir daug religinių veikėjų, tokių kaip šv. Paulius, šv. Augustinas, Martynas Liuteris.


 

Ko gali išmokyti depresija


Pasak psichoterapeuto egzistencialisto Viktoro Franklio, žmogaus gyvenimo varomoji jėga yra
gyvenimo prasmė. Jis pats išgyveno koncentracijos stovyklos pragarą vien todėl, kad turėjo tikslą ir nenustojo gyvenimo prasmingumo jausmo. Išgyvenančiajam gilią depresiją atrodo, kad viskas netenka prasmės. Tiek anksčiau pragyventas gyvenimas atrodo neteisingas, tuščias ir pilnas kaltės, tiek nebeaktualūs planai ir svajonės. „Kam visa tai?“ To negali sau atsakyti nei pats ligonis, nei kas nors kitas, nes gyvenimo prasmės klausimas yra labai individualus, priklauso ne tik nuo individo vertybių, bet ir nuo jo gyvenimo periodo. Tai vadinama vertybių perkainavimu ir yra labai skausmingas procesas. Tikėtina, kad kiekvienas esame padarę klaidų (ir jei jų nepamąstysime ir už jas neatsigailėsime, didelė tikimybė, kad vėl kartosime) ir kad buvome pasirinkę ne patį mums geriausią gyvenimo kelią. Lengviau depresiją išgyvena religingi žmonės, kurie tiki, kad Dievas neduoda per sunkios naštos. Taip pat kiekvienam krizėse gali padėti iracionalus tikėjimas, kad visa, ką patiriame, yra mums į gera, bent jau iš visko galime pasiimti gerą gyvenimo pamoką. Bet ko mus gali išmokyti kančia be jokios prasmės – depresija? Be to, sergant gilia depresija, keičiasi mąstymas, pasaulio suvokimas, ir ligoniui pradeda atrodyti, kad būtų geriau visiems, jei jo iš viso nebūtų, o ypač sunkiais atvejais – kad ir vaikams geriau nekentėti šio gyvenimo kančių, dėl ko gali kilti mintys ne tik nusižudyti, bet ir nužudyti savo vaikus.
Paradoksas, bet depresija pirmiausia ir moko gyventi be didelės prasmės, džiaugtis mažais kasdieniniais dalykais, gyventi „čia ir dabar“. Žlugus grandioziniams ateities planams, žmogus kaip tik įgyja vidinę laisvę, jam jau nebūtina tarnauti susigalvotam ateities tikslui. Jei žmogus išdrįsta apsižvalgyti, pamato, kad galimybių jis turi kur kas daugiau nei anksčiau manė, o anksčiau planuotas kelias nebūtų buvęs pats geriausias. Bet tam, kad pradėtumėme naują kelią, tenka laukti, kol praeis depresija ir atsiras jėgų. Ir kartais reikia turėti kantrybės laukti gana ilgai. Bet klinikinėje praktikoje tenka matyti, kad ramiai laukiantiems praeina net pačios sunkiausios ir atsparios vaistams depresijos formos.
 

Gyvenimo išmintis


Daugelis, persirgę giliomis depresijomis ir turėję drąsos iškentėti iki galo, pasakoja apie tai, kad, praėjus depresijai, gyvenimą suvokia kitaip nei iki tol, daug giliau. Jei depresijos metu žmogus visiškai panyra į save ir atsiriboja nuo išorinio pasaulio, o, būdami įprastos būklė, esame linkę panirti į gyvenimo smulkmenas ir jas sureikšminti, tai po „depresijos“ apima jausmas, kad pasaulis matomas realus, toks koks yra iš tikrųjų. Dauguma dalykų, anksčiau atrodžiusių ypač svarbūs (materialiniai sunkumai, ekonominės krizės, aplinkinių žmonių nuomonė, smulkūs tarpasmeniniai konfliktai), dabar nebesureikšminami ir nebetrukdo džiaugtis gyvenimu. Geriau suprantami aplinkiniai (kas pats daug iškentėjęs, lengvai supranta kito kančią ir jį atjaučia), lengviau patarti prašančiam patarimo ar patylėti, kai nuomonės niekas neklausia. Ir neretai visiškai pasveikęs žmogus sako, kad depresija buvo ... pats vertingiausias patyrimas gyvenime.
Ar trukdo pasisemti išminties iš depresijos šiais laikais populiarus gydymas antidepresantais? Nepanašu. Depresijos gydymas vaistais yra šiuolaikinis medicinos išradimas, ir nepasinaudoti juo būtų neprotingas mazochizmas, lygiai kaip neprotinga būtų nesinaudoti tokiais šiuolaikiniais technikos išradimais, kaip mobilusis telefonas, kompiuterius ar elektra. Antidepresantai padeda greičiau praeiti depresijos vystymosi fazes, bet „nušvitimas“ persirgus depresija būna ne rečiau nei jei ji būtų gydyta psichoterapija.
 

Kaip galima padėti sau sergant depresija


• Venkite užsidaryti vienatvėje, kalbėkite su žmonėmis. Neslėpkite jus užklupusios būklės, bet nepulkite ir į kitą kraštutinumą – ištisai nesiskųskite, rodykite susidomėjimą kitais.
• Stenkitės tęsti būtinus įprastinius savo darbus (namų ruoša, darbas), bet sumažinkite reikalavimus sau. Nepadaryti būtiniausi darbai dar labiau pablogins nuotaiką. Neatidėliokite to, ką vis vien reikės padaryti.
• Laikykitės kiek įmanoma dienos režimo, stenkitės naktį, net jei nemiegate, gulėti lovoje, o dieną fiziškai pajudėti. Fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, bet nepavarkite. Stenkitės saikingai ir tvarkingai maitintis.
• Rūpinkitės savo išvaizda. Laikinai gali padėti šukuosenos pakeitimas ar manikiūras, nors tai ir neteikia ankstesnio džiaugsmo. Kad ir kaip norėtųsi rengtis tamsiai, geriausiai nuotaiką gerina geltoni, oranžiniai rūbai. Pasirinkite nuotaiką gerinančią, bet neerzinančią muziką.
• Vertinkite artimuosius, kurie yra su jumis ir džiaugsme, ir varge, nors ir nėra idealūs.
• Apmąstykite psichologinius klausimus, stenkitės suprasti, kodėl jūs patiriate šią depresiją, bet stenkitės nepulti į kitą kraštutinumą – į nesibaigiančius nevaisingus apmąstymus. Emocijas stenkitės išreikšti, bet ne ypač destruktyviai.
• Venkite alkoholio – jis didina depresiją, nors pradžioje būsena laikinai pagerėja.
• Būtina kreiptis į specialistą, jei depresija trukdo kasdieninei veiklai arba jei turite minčių apie savižudybę.
• Nebūkite sau priešas – stenkitės savęs nekaltinti, negraužti ir nebausti. Neretai pasąmoningai stengiamasi suteikti sau kuo daugiau skausmo apmąstymais ar neprotinga save žalojančia veikla.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai